Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teiseja D. Mickeviciene Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.;

2.1.7.4.1.; 2.4.6.2.2.

2008 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. K. bei jo gynejo apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 3 d. (istatymo Nr.IX-737 2002-01-25 redakcija) laisves atemimu dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant subendrinta su 2007-12-22 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu V. K. paskirtos bausmes neatlikta dalimi ir galutine V. K. paskirta bausme laisves atemimas dvylikai metu šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. K. nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiule ir pažadejo duoti stambaus masto, didesnes nei 250 MGL vertes kyši valstybes pareigunui ir veliau jam perdave dali pažadeto kyšio už pageidaujama neteiseta veiksma ar neveikima vykdant igaliojimus, t.y. jis, 2003 m. kovo 17 d., pagal šaukima atvykes i Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato, buvusio Mindaugo g. 14, Vilniuje, patalpas, proceso veiksmu, baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-932-03 del sukciavimo, atlikimui (apklausti itariamuoju, kaltinimo pateikimui, apklausti kaltinamuoju, akistatos atlikimui, kardomosios priemones skyrimui), žinodamas, jog parengtinio tardymo metu byloje buvo gauta duomenu apie jo paties bei jo draugu A. K., E. K. ir V. M. galimai padarytus sunkius nusikaltimus ir kad A. K. bei V. M. byloje iki to laiko jau buvo pareikšti kaltinimai bei paskirta kardomoji priemone – suemimas, siekdamas, kad jis pats ir pamineti jo draugai išvengtu baudžiamosios atsakomybes ir kad ju atžvilgiu nebutu taikomos procesines prievartos priemones, pasiule valstybes pareigunui, atlikusiam proceso veiksmus nurodytoje baudžiamojoje byloje – Vilniaus m. VPK Kriminalistiniu nusikaltimu tyrimo tarnybos Nusikaltimu nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniajam inspektoriui A. S., stambaus masto 10000 JAV doleriu (31932 Lt) dydžio kyši už tai, kad A. S., kaip proceso veiksmus atliekantis pareigunas, atliktu neteisetus veiksmus ir neteisetai neveiktu bei neteisetai itakotu Tardymo valdybos prie Vilniaus m. VPK tardytoja R. B., kurio žinioje buvo nurodyta baudžiamoji byla, siekiant, kad V. K. baudžiamojoje byloje nebutu laikinai sulaikytas, kad nebutu kreipiamasi del kardomosios priemones suemimo skyrimo jam, kad parengtinio tardymo metu nebutu renkami duomenys, pagrindžiantys V. K., E. K., A. K. ir V. M. kalte, ivykdžius tiriamus nusikaltimus ir kad ateityje baudžiamoji byla butu nutraukta prieš nurodytus asmenis, A. S. sutikus priimti siuloma kyši ir atlikti V. K. prašomus neteisetus veiksmus, ta pacia diena Vilniaus m. VPK patalpose V. K. perdave A. S. dali pažadeto kyšio – 3000 JAV doleriu (9579,6 Lt). Po to, laikotarpiu iki 2003 m. balandžio men. pabaigos - gegužes men. pradžios, tiksliai nenustatytomis datomis, daugkartiniu susitikimu, vykusiu vietoveje netoli Maironio g., Vilniuje, metu V. K., kaip likusia pažadeto kyšio dali, A. S. dalimis perdave dar 4500 JAV doleriu (14369 Lt) už procesines prievartos priemoniu netaikyma V. K., E. K., A. K., V. M. ir baudžiamosios bylos nutraukima prieš juos. Tokiais savo veiksmai V. K. padare nusikaltima, numatyta LR BK 284 str. 3 d. (istatymo Nr.IX-737 2002-01-25 redakcija)

Skunde nurodoma, jog V. K., tiek pareikšdamas apie kyšio davima Vilniaus apygardos teisme, tiek duodamas parodymus šioje byloje, nuosekliai, vienodai ir kategoriškai aiškina, kad pareigunas A. S. pareikalavo iš jo kyšio už tai, kad nebutu skiriama kardomoji priemone -suemimas, ko pasekoje, nenoredamas buti suimtas, jis sutiko A. S. moketi ir iš karto sumokejo jam 3000 JAV doleriu, kuriuos pasisko­lino iš ji atvežusio i policija draugo V. A..

Gynejo manymu, iš apylinkes teismo nuosprendžio neaišku, kokioje konkreciai bylos medžiagoje yra kokiu nors tiesioginiu ar netiesioginiu duome­nu apie tai, jog V. K. pats pasiule kyši A. S.. Gynejas teigia, jog tokiu duomenu byloje nera. Nurodoma, jog teismas remiasi kažkokiais telefoniniais pokalbiais, kuriu neperklause ir kuriuose ne neužsimenama apie kyšio davimo aplinkybes A. S..

Skunde taip pat nurodoma, jog liudytojas V. A. teisme parode, kad atveže V. K. jo prašymu i policija, iš kurios išejes jo ginamasis pareiške, kad pareigunai už paleidima reikalauja 10 000 JAV doleriu, papraše paskolinti jam pinigu. Jis paskolino V. K. tam tikslui turetus su savim 3000 JAV doleriu. Šie V. A. parodymai teismo aplamai neivertinti, nors butent jie yra vieninteliu objektyviu irodymu, kad iš V. K. kyšis buvo reikalaujamas.

Gynejo nuomone, teismas neteisingai suvoke LR BK 227 str. 4 d. esme. Susitari­mas del kyšio, kaip taisykle, vyksta tarp dvieju asmenu: kyšio davejo ir kyšio gavejo, nedalyvaujant jokiems liudytojams. Tokioje situacijoje nelogiška reikalauti iš as­mens, pasiryžusio demaskuoti korumpuota pareiguna, kažkokiu irodymu, kad kyšio iš jo buvo reikalaujama. Priešingu atveju mineta norma netenka jokios prasmes, nes niekas, daves kyši pareigunui, del to i teisesaugos pareigunus paprasciausiai nesikreips, bijodami atsakomybes.

Be to, gynejas nurodo, jog V. K. atvyko i policijos komisariata iš anksto nusiteikes ir pasiruošes, jog bus neabejotinai suimtas, atitinkamai apsirenges ir su asmeniniais daiktais, butinais tardymo izoliatoriuje. A. S. kaltinamasis iki tol nepažinojo ir niekada nemate, su savimi V. K. neturejo jokiu pinigu, apie kyšio davima jis praneše pats, niekieno neverciamas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje gynejas prašo apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašo skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. ir jo gynejo apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posedyje išnagrinejes byloje surinktus irodymus bei juos ivertines, padare neteisingas išvadas ir ju pagrindu nepagristai V. K. atžvilgiu prieme apkaltinamaji nuosprendi.

Apylinkes teismas nuosprendyje konstatuoja, jog V. K. pažadejo duoti stambaus masto kyši Vilniaus m. VPK KNTT Nusikaltimu nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniajam inspektoriui A. S., o veliau dali kyšio – 7500 JAV doleriu perdave šiam valstybes pareigunui savo iniciatyva, o ne jo verciamas. Tokia išvada teismas pagrinde grindžia buvusio policijos pareiguno A. S. parodymais.

Baudžiamosios bylos duomenimis negincijamai irodyta, kad 2003 m. kovo 17 d. V. K. Vilniaus miesto VPK patalpose šio komisariato KP KNTT Nusikaltimu nuosavybei tyrimo skyriaus vyresniajam inspektoriui A. S. perdave 3000 JAV doleriu kyši, o 2003 m. balandžio – gegužes men. laikotarpyje, per kelis kartus perdave jam dar apie 3500 JAV doleriu kyši.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinejant V. K. ir kitu kaltinamuju baudžiamaja byla del cigareciu krovinio plešimo, turto prievartavimo bei kitu nusikaltimu, 2006-02-22 teisiamajame posedyje V. K. pareiške apie kyšio davima policijos pareigunui A. S.. Tuo metu ikiteisminis tyrimas del valstybes tarnautojo papirkimo V. K. atžvilgiu dar nebuvo pradetas. Ikiteisminis tyrimas šiuo klausimu pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 227 str. 2 d., pradetas 2007-03-02. Pranešimas apie itarima padarius nusikaltima, numatyta BK 284 str. 3 d. (istatymo Nr. IX-737 2002-01-25 redakcija), V. K. buvo pateiktas tik 2007-11-16, t.y. praejus beveik dviems metams po to, kai V. K. teismo posedyje pareiške apie kyšio davima A. S..

V. K. savo kaltes del valstybes tarnautojo papirkimo nepripažino ir parode, kad 2003 metu pradžioje sužinojes, jog yra ieškomas policijos, jis telefonu susiskambino su Vilniaus miesto VPK tyreju, jam buvo liepta atvykti i policijos komisariata. Suprasdamas, jog jis bus areštuotas, surinko ir su savimi pasieme daiktus, reikalingus ikalinimo istaigoje. I policijos komisariata ji savo automobiliu atveže pažistamas V. A.. Prisistacius tyrejui, šis ji nuvede pas operatyvini darbuotoja A. S., kuris paaiškino, kad jis (V. K.) itariamas graikišku riešutu vagyste. Policijos darbuotojas A. S. nurode, jog jeigu jis nenori sedeti kalejime, turi sumoketi 10 000 JAV doleriu. Jis su tuo sutikes, taciau su savimi pinigu neturejo. A. S. leido jam išeiti iš kabineto ir jis nuejes pas ji atvežusi V. A. pasiskolino iš jo 3000 JAV doleriu, tokia suma V. A. turejo su savimi. Grižes i kabineta, 3000 JAV doleriu jis perdave A. S.. Tada jis suimtas nebuvo, buvo išleistas i namus. Veliaus A. S. reikalavo iš jo likusiu pinigu ir per kelis kartus šiam policijos pareigunui perdave apie 7000 JAV doleriu bendroje sumoje, iskaitant pirma karta perduotus 3000 JAV doleriu. Pinigus A. S. dave bijodamas suemimo. Pats asmeniškai A. S. kyšio jis nesiule.

Liudytojas A. S. parode, kad dirbdamas Vilniaus m. VPK KP KNTT Nusikaltimu nuosavybei tyrimo skyriaus inspektoriumi 2003 metais jis tyre byla del graikišku riešutu krovinio pasisavinimo. Aiškinant nusikaltima padariusius asmenis, itariant jo padarymu buvo sulaikyti Š., M., broliai K.. Sulaikius A. K., pas ji i tarnybini kabineta atejo V. K., kuris turejo su savimi asmeninius daiktus. Pokalbio su V. K. metu, pastarasis pasiule pinigu už tai, kad byla del riešutu pasisavinimo nepatektu i teisma. V. K. pasiule jam konkrecia pinigu suma – 10 000 JAV doleriu. Kadangi jis pats šioje byloje atliko operatyvini darba, o bylos tyrejas buvo R. B., V. K. pažadejo, jog pinigus iš jo paims tik už konkrecius atliktus veiksmus, o butent, kad Š., M., broliai K., V. K. nebus patraukti baudžiamojon atsakomyben. Taip pat V. K. jis pažadejo, jog jo nesulaikys. Tada V. K. trumpam išejo ir netrukus grižes perdave jam 3000 JAV doleriu. Po to V. K. jis nuvede pas tyreja R. B. apklausai ir pastarajam paaiškino, kad V. K. sulaikyti nera reikalo. Veliaus jis su V. K. buvo susitikes kelis kartus, iš jo gaudavo pinigus už tam tikrus veiksmus – kad butu paleistas A. K., gražinti paimti daiktai. Bendroje sumoje iš V. K. jis gavo apie 7500 JAV doleriu. Baudžiamoji byla V. K. atžvilgiu buvo nutraukta. Jis pats V. K. neverte duoti pinigu, reikalavimo, provokacijos duoti kyši iš jo puses nebuvo, V. K. pats pasiule jam pinigus.

Priimdamas V. K. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi pirmos instancijos teismas taipogi remiasi liudytoju V. M., R. B. parodymais, telefoniniu pokalbiu suvestinemis, taciau šie irodymai nei patvirtina, nei paneigia V. K. kalte del policijos pareiguno A. S. papirkimo, jie visiškai neirodo, kas iš dvieju asmenu – V. K. ar A. S. buvo kyšio davimo iniciatorius.

Taigi, kyšio davejas V. K. ir kyšio gavejas A. S. jo davimo aplinkybes aiškina skirtingai.

V. K. tvirtina, kad policijos pareigunas A. S. pareikalavo iš jo kyšio už tai, kad jis nebutu sulaikytas bei suimtas ir jis su tuo reikalavimu sutiko bei mokejo A. S. pinigus. A. S. neigia reikalaves ar provokaves V. K. duoti kyši, teigia, jog pinigus jam pasiule pats V. K..

Susitarimas del kyšio davimo bei priemimo vyko tarp dvieju asmenu – V. K. ir A. S., tiesioginiu šio susitarimo liudytoju nera.

Pažymetina, jog V. K. parodymus apie tai, jog iš jo buvo reikalaujama kyšio, bent dalinai patvirtina liudytojo V. A. parodymai teisiamajame posedyje. Šis liudytojas patvirtino, jog 2003 metais savo automobiliu nuveže V. K. i Vilniaus m. VPK. Pastarasis su savimi buvo pasiemes taše su daiktais. Kai jis sedejo automobilyje prie policijos komisariato, po kurio laiko atejes V. K. pasake, jog policija už laisve reikalauja pinigu, minejo 10 000 JAV doleriu suma ir papraše iš jo (V. A.) paskolinti pinigu. Su savimi jis turejo 3000 JAV doleriu, kuriuos dave V. K. ir šis nuejo atgal i policijos komisariata. Gi, apylinkes teismas liudytojo V. A. parodymu iš viso neanalizavo ir ju nevertino.

Sprendžiant klausima ar V. K. buvo provokuojamas duoti kyši, ar tai jis dare savo iniciatyva, reikia priimti domen ir tas bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, jog i Vilniaus miesto VPK V. K. atvyko nusiteikes ir pasiruošes sulaikymui, su savimi buvo pasiemes tam reikalingus asmeninius daiktus, su savimi pinigu, kurie galetu buti perduoti kaip kyšis, neturejo, o pinigus – 3000 JAV doleriu, kuriuos perdave A. S., skolinosi iš V. A..

Liudytojo A. S. parodymai, kuriais pirmos instancijos teismas iš esmes grindžia V. K. apkaltinamaji nuosprendi, kitais bylos duomenimis nepatvirtinti.

Apeliacines instancijos teismo kolegijos nuomone, vien liudytojo A. S. parodymai nera pakankamas pagrindas priimti V. K. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi del valstybes tarnautojo papirkimo. V. K. tvirtinimas, jog iš jo buvo reikalaujama duoti kyši, apart A. S. parodymu, kokiais nors kitais irodymais nepaneigtas.

Byloje kylancios abejones del parodymu objektyvumo turi buti vertinamos nuteistojo V. K. naudai.

Vadovaujantis LR BK 227 str. 4 d., V. K. už policijos pareiguno A. S. papirkima turi buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2008-03-21 apkaltinamaji nuosprendi panaikinti ir baudžiamaja byla del valstybes tarnautojo papirkimo V. K. atžvilgiu nutraukti.