Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimta reklama“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsis“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad šalys nebuvo sutarusios darbus priimti pasirašant darbų priėmimo – perdavimo aktus. Tai, kad ieškovės darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės priimti, patvirtina atsakovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros savo užsakovams. Ieškovė ne vienerius metus bendravo su atsakovės atstovu D. S., kuris užsakinėjo darbus iš ieškovės atsakovės vardu. Ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad D. S. suteikta teisė sudaryti sandorius atsakovės vardu. Atsakovė ieškovei pretenzijų dėl nepagrįsto praturtėjimo ar ieškinio dėl žalos atlyginimo trečiajam asmeniui nėra pareiškusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad tarp šalių rašytinė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo paslaugų sudaryta nebuvo. 2017 m. gegužės 23 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimu atsakovė ieškovei sumokėjo 1000 Eur. 2018 m. birželio 5 d. ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitą - faktūrą Serija RR Nr. 00470 už reklamos gamybos ir montavimo paslaugas 2792,68 Eur sumai. Iš 2016 m. lapkričio 17 d., 2016 m. gruodžio 15 d. ir 2017 m. gegužės 23 d. elektroninių laiškų matyti, kad tarp šalių vyko susirašinėjimas ir apsikeitimas dokumentais dėl darbų ir paslaugų užsakymo/atlikimo. Trečiasis asmuo D. S. UAB „Atsis“ akcininku buvo nuo 2007 m. rugsėjo 6 d., nuosavybes teise valdė 450 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. UAB „Atsis“ jis dirbo nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2017 m. birželio 9 d.

Dėl santykių kvalifikavimo

Byloje kilo ginčas dėl sutartinių rangos ar paslaugų teisinių santykių tarp šalių UAB „Rimta reklama“ ir UAB „Atsis“ egzistavimo bei atsakovės prievolės mokėti ieškovei už atliktus darbus – reklaminių stendų, tentų, lipdukų ir kt. pagaminimo bei sumontavimo. Byloje nustatyta, kad rašytinė sutartis dėl reklamos gamybos ir montavimo tarp ginčo šalių sudaryta nebuvo, ieškovė teigia, kad vykdė žodinį bei elektroniniu paštu pateiktą atsakovės užsakymą, todėl mano, kad tarp šalių susiklostė faktiniai rangos bei paslaugų teisiniai santykiai, kurių egzistavimą patvirtina tai, jog atsakovė UAB „Atsis“ elektroniniu paštu pateikė užsakymą – pagaminti reklaminius stendus, tentus, lipdukus ir kt. bei juos sumontuoti, užsakymas buvo priimtas, atlikti darbai buvo priimti, už darbus iš dalies apmokėta, išrašyta PVM sąskaita faktūra, atsakovė naudojosi atliktais darbais. Tuo tarpu atsakovė UAB „Atsis“ teigia, kad susitarimas dėl reklamos gamybos su ieškove nebuvo sudarytas, todėl tarp jos ir ieškovės nesusiklostė rangos teisiniai santykiai ir ji neturi prievolės apmokėti ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros už atliktus darbus.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2013-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne; šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. Sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris, t. y. dviejų ar daugiau ją sudarančių asmenų suderintos valios, nukreiptos sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, išraiška. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str. 1 d.). Sandoriai, kuriems įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos, gali būti sudaromi žodžiu (CK 1.72 str. 2 d.). CK nenumato specialių reikalavimų sudaromo rangos sandorio formai, todėl šalys sutartį galėjo sudaryta bet kokia forma, taip pat ir žodžiu. Kad šalys galėtų pasiekti susitarimą ir sudarytų sutartį, būtina, kad viena šalis pasiūlytų sudaryti sutartį, o kita šalis – sutiktų su šiuo pasiūlymu. Rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o kita šalis (užsakovas) įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str.). Esminė rangos sutarties sąlyga – rangos sutarties dalykas. Nesusitarus dėl sutarties dalyko, sutartis laikoma nesudaryta. Pagal CK 6.645 straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Teismas pažymi, kad rangos ir paslaugų sutartys atribojamos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai. Atsižvelgiant į tai, tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai vertintini kaip rangos santykiai.

Dėl skolos

Nagrinėjamu atveju ieškovė teigia, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis bei pateikiant užsakymą elektroniniu paštu. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl sutarties sąlygų šalys sutaria žodžiu ar susitarimas nustatomas iš konkliudentinių veiksmų, nustatyti visas sutarties sąlygas esant ginčui, gali būti neįmanoma. Tokiais atvejais pripažįstama, kad šalys susitarė dėl tų sąlygų, kurios įrodytos, arba jos nustatomos pagal dispozityviąsias teisės normas. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja, kai nekyla esminių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir bylos aplinkybių visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimą dėl reklamos gamybos bei montavimo darbų užsakymo. Atsakovė elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovę su konkrečia užduotimi ir ginčo šalys susitarė dėl esminės rangos sutarties sąlygos dalyko – reklamos gamybos bei montavimo darbų, šalys elektroniniu paštu tarėsi dėl kainos bei atsiskaitymo. Nors atsakovė teigia, kad, teikiant užsakymą reklamos gamybai, jos darbuotojas D. S. viršijo įgaliojimus ir veikė savo naudai, tačiau ieškovės atstovo bei trečiojo asmens duoti paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai tai paneigia. Trečiasis asmuo D. S. patvirtino, kad UAB „Atsis“ dirbo projektų vadovu, be to, buvo ir šios įmonės akcininku. Šias aplinkybes patvirtinta į bylą pateiktas akcijų sertifikatas bei duomenys apie darbo teisinių santykių egzistavimą. Atsakovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Trečiasis asmuo patvirtino, kad bendradarbiavimas ir faktiniai rangos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę. Jis, kaip projektų vadovas, rūpinosi užsakymais ir jų vykdymu. Nurodė, kad atsakovės veikla taip pat susijusi su reklamos gamyba, tačiau ne visus reklaminius stendus, tentus, lipdukus ir kt. galėdavo pagaminti pati, todėl samdydavo subrangovus – šiuo konkrečiu atveju ieškovę. Su UAB „Atsis“ direktoriumi buvo sutarę pasidalinti darbais, todėl trečiasis asmuo rūpinosi užsakymais, jų vykdymu, nes direktorius turėjo asmeninių problemų, tačiau visus apmokėjimus vykdė direktorius. Šių trečiojo asmens nurodytų aplinkybių atsakovė bei jos atstovas nepaneigė jokiais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė, teigdama, kad trečiasis asmuo veikė savo naudai, nepateikė į bylą jokių įrodymų. Teismas siūlė atsakovei pateikti įrodymus apie trečiojo asmens vykdytas darbines funkcijas, tačiau nei pareigybės aprašymas, nei kiti duomenys, kurioje apibrėžtos projekto vadovo darbo funkcijos, į bylą nepateikti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius, kad trečiasis asmuo, tekdamas užsakymą dėl reklamos gamybos, viršijo savo įgaliojimus. Atsakovė jokių reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškė. Iš byloje esančių elektroniniu paštu pateiktų užsakymų matyti, kad D. S. su ieškove bendravo naudodamas atsakovės UAB „Atsis“ elektroninio pašto adresą, bet ne savo asmeninį, todėl atsakovės vadovas, norėdamas kontroliuoti įmonės užsakymus, galėjo tai padaryti. Šios aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad jos darbuotojas D. S. veikė savo asmeniniais interesais. Byloje esantys duomenys patvirtina, o atsakovė to nepaneigė, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė iš ieškovės jos atliktus darbus. Priešingai, byloje pateiktos atsakovės UAB „Atsis“ PVM sąskaitos faktūros savo užsakovams patvirtina, kad užsakovai priėmė ieškovės atliktus reklamos darbus ir už juos su atsakove atsiskaitė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė už darbus iš dalies su ieškove taip pat atsiskaitė, pervesdama 1000 Eur. Vien tai, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kuri atsakovei buvo pateikta apmokėti praėjus daugiau nei metams nuo darbų atlikimo, neįrodo, kad atsakovė sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų pas ieškovę neužsakė. Priešingai, iš UAB „Rimta reklama“ pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė visą laiką su ieškove atsiskaitydavo dalimis, šalis toks atsiskaitymo būdas tenkino, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiais, kad šalys buvo sutarusios, jog PVM sąskaita faktūra atsakovei bus išrašoma tik tuomet, kai ji galės iš karto ją apmokėti. 2017-05-23 iš atsakovės elektroninio pašto išsiųstas laiškas ieškovei patvirtina, kad atsakovė PVM sąskaitoje faktūroje nurodytus darbus priėmė, už juos iš dalies apmokėjo, pervesdama 1000 Eur, ir pripažino 1792 Eur skolą, todėl ieškovės išsiųsta PVM sąskaita faktūra sukūrė atsakovei prievolę sumokėti už joje nurodytus darbus. Byloje pateiktų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, kad darbų užsakovams atsakovė išrašė PVM sąskaitas faktūras už ieškovės atliktus darbus, darbai buvo atlikti ir priimti, priešingų įrodymų byloje nėra. Teismo nuomone, ieškovė įrodė, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėjo vykdyti ir, kaip teigia ieškovė, nevykdė prievolės atsiskaityti už darbus (CPK 178 str.). Todėl atsakovei tenka pareiga sumokėti ieškovei už atliktą darbą pagal sutartį (CK 6.200 str.). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 1792,68 Eur skolos.

Dėl palūkanų

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 2 alimi, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, patyrė 550 Eur atstovavimo išlaidų už procesinių dokumentų parengimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovei bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 98 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje duomenų apie trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atsis“ 1792,68 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1792,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimta reklama“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.