- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-378-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00481-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- UAB „Balstata“
- Ieškovas
- UAB „Laugrita“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Balstata“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 6 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Laugrita“ ieškinį atsakovei UAB „Balstata“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 25 680,36 Lt skolą, 8,06 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 650,00 Lt išlaidas už teisinę pagalbą ir 385,00 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykius reglamentuoja tarp šalių 2008-08-22 sudaryta ilgalaikė Krovinio pervežimo sutartis Nr. 2008/5. Atsakovė organizuoja įvairių krovinių pervežimus ir tiesiogiai bendrauja tiek su krovinių siuntėjais ir jų gavėjais, tiek ir su ieškovės transporto priemonės vairuotoju. Atsakovė užsako pervežimui atlikti reikalingą ieškovės transporto priemonę ir sumoka ieškovei šalių sutartą kainą. Mokėtina kaina kiekvieną kartą apskaičiuojama pagal pravažiuotą logistinį kilometrą, taikant sutarties priede Nr. 1 nustatytą įkainį (2,35 Lt + PVM už kiekvieną pravažiuotą kilometrą). Už paslaugas, atsakovei suteiktas 2012 m. sausio-vasario mėnesiais, atsakovė apmokėjo iš dalies. Atsakovės skola pagal atsakovui pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0865, 0869, 0872, 0873, 0874 ir 0875 sudaro 25 680,36 Lt. Nurodė, kad visos paslaugos buvo atliktos tinkamai, dėl paslaugų vykdymo atsakovė nepateikė jokių pretenzijų, krovinių gavėjai krovinių važtaraščiuose taip pat nenurodė jokių pastabų. Be to, atsakovė pripažįsta savo skolą, ką įrodo šalių pasirašytas 2012-02-29 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriuo abi šalys patvirtino, kad atsakovės skola ieškovei siekia 45 786,16 Lt, t. y. 25 680,36 Lt reikalavimas reiškiamas šiuo ieškiniu, 10 000,00 Lt paskutinis atsakovės atliktas mokėjimas ir 10 105,80 Lt pagal PVM sąskaitas–faktūras, kurių mokėjimo terminas dar nėra suėjęs.
Žemesnės instancijos teismas
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, iš atsakovės UAB „Baltstata“ ieškovei UAB „Laugrita“ priteisė 25 680,36 Lt skolą, 8,06 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 385,00 Lt žyminio mokesčio ir 650,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 127-129).
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Baltstata“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo (b .l. 134-136), prašydama panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal šalių sudarytą ilgalaikę krovinio pervežimo sutartį atsakovė pavedė ieškovei atlikti transportavimo paslaugas sutartyje numatytomis sąlygomis, tačiau, vykdydama jai perduoto krovinio pervežimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, 2012-01-20 – 2012-01-23 laikotarpiu ieškovė pažeidė sutartį - buvo prarastas 10 1097,84 Lt vertės krovinys. Ieškovei yra žinoma, kad pagal sutarties 3.1.8. p., vykdant pervežimą, ji įsipareigoja pilnai atsakyti už krovinio ar jo dalies praradimą arba sugadinimą nuo krovinio priėmimo iki krovinio perdavimo gavėjui momento. Faktiškai vykdžiusi ir tinkamai neįvykdžiusi krovinio vežimo, ieškovė yra atsakinga už visišką padarytų nuostolių atlyginimą. Ieškovei atsisakius pilnai kompensuoti prarasto krovinio vertę gera valia, atsakovė patyrė 10 109,78 Lt nuostolį. Reikalavimas dėl padarytų nuostolių atlyginimo ieškovei yra pareikštas regreso tvarka Kėdainių rajono apylinkės teisme pagal UAB „Baltstata“ ieškinį UAB „Laugrita“ dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-975-673/2012). Ieškovės nurodyta aplinkybė dėl pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nepaneigia ieškovės pareigos atlyginti atsakovės patirtus nuostolius. Ieškovė negali piktnaudžiauti savo teisėmis ir reikalauti prievolių įvykdymo, kol pati nėra įvykdžiusi jai kylančių prievolių. Vykdydamos savo sutartinius įsipareigojimus šalys viena kitos atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti. Civilinėje byloje, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, konstatavus aplinkybes, jog UAB „Laugrita“ privalo padengti visus padarytus nuostolius UAB „Balstata“, ieškovės reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 16 d. galutiniu sprendimu teismo 2012 m. balandžio 5 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, papildomai priteisė iš atsakovės 1 210 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei ir 30,11 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia PVM sąskaitomis-faktūromis Nr. 0865, 0869, 0871, 0872, 0873, 0874 ir 0875, kurios yra išrašytos už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas 2012 m. sausio-vasario mėn. laikotarpiu. Ginčo dėl minėtose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų paslaugų suteikimo fakto, taip pat kainos už paslaugas apskaičiavimo teisingumo, byloje nėra. Paslaugas, už kurias išrašytos minėtos PVM sąskaitos-faktūros, ieškovė atsakovei yra suteikusi, ką patvirtina į bylą pateikti krovinio važtaraščiai ir siuntos lapai, pasirašyti krovinių gavėjų (b. l. 15-24, 26-28, 30-32, 34-37, 39-43, 45-54, 56-59, 61-65, 67-68, 70-74, 76-79). Nei viena iš minėtų PVM sąskaitų-faktūrų nėra išrašyta už atsakovės nurodomą 2012-01-20 - 2012-01-23 reisą, kurio metu buvo pavogtas krovinys. Jokių pretenzijų ar pastabų dėl konkrečiai šiose PVM sąskaitose–faktūrose nurodytų paslaugų atsakovė nėra pareiškusi, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad paslaugos buvo atliktos tinkamai, todėl teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė vykdytų savo priešpriešinę prievolę ir sutartyse nustatyta tvarka bei terminais atsiskaitytų už suteiktas paslaugas. Nagrinėdamas bylų sujungimo klausimą, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012-09-13 civilinėje byloje Nr. 2-975-673/2012 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu UAB „Baltsata“ atstovė nurodė, kad nereiškia prašymo šias bylas sujungti, sprendė jog atsakovė nebepalaiko prieštaravimuose pateikto prašymo dėl bylų sujungimo, todėl šios bylos nagrinėjamos atskirai. Kadangi dėl 10 109,78 Lt nuostolių atlyginimo atsakovė yra pareiškusi ieškovei atskirą ieškinį, kurio pagrindu Kėdainių rajono apylinkės teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-975-673/2012, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje dėl užmokesčio už atliktas paslaugas priteisimo negali būti sprendžiamas ginčas dėl ieškovės atsakomybės pagal 2008-08-02 Krovinio pervežimo sutartį, nes toks ginčas yra kitos bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nagrinėjamoje byloje dėl užmokesčio priteisimo teismas neturi pagrindo ir negali pasisakyti dėl atsakovės nurodytų motyvų dėl ieškovės atsakomybės ir visi šie klausimai spręstini jau iškeltoje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kategoriškai nesutinka su atsakovės reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ir šis atsakovės reikalavimas yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, kol nėra priimtas ir neįsiteisėjo teismo sprendimas byloje dėl nuostolių atlyginimo, įskaitymas nėra galimas (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas sprendė, kad atsakovės prieštaravimai dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. preliminaraus sprendimo yra nepagrįsti ir nepaneigia ieškovės reikalavimų pagrįstumo ar teisėtumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės UAB „Balstata“ atstovė prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir atsakovės argumentus. Nurodo, kad abiejuose ginčuose šalių prievolės kyla iš tos pačios sutarties, todėl teismui pateikė prašymą sujungti Kėdainių rajono apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. 2-1316-673/2012 ir Nr. 2-975-673/2012, todėl teismas, manydamas, jog bylų sujungimas šiuo atveju yra negalimas, turėjo tenkinti kitą atsakovės prašymą ir stabdyti civilinę bylą iki tarp šalių bus išspręstas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovės prašymai tenkinti nebuvo. Taip pat nurodo, kad ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia išvengti atsakomybės už padarytą žalą, nes nuostolių padarymo faktas, jų dydis ir pareiga juos padengti ieškovei buvo žinomas dar iki kreipimosi į teismą dokumentinio proceso tvarka, be to, nesutiko su atsakovės siūlymais išspręsti kilusius nesutarimus taikiai, taip pat siekia nepagrįstai didinti šalių išlaidas - atsakovei tai kainuoja ne tik papildomas bylinėjimosi išlaidas, bet ir nepagrįstai skaičiuojamas 8,06 proc. dydžio procesines palūkanas. Apeliantės nuomone, teismo priteistos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis bei nepagrįstai didelės.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Laugrita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo klausimai turi būti ir bus iš esmės sprendžiami Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-975-673/2012 (dėl nuostolių atlyginimo), o ne šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė tinkamai ir visiškai įrodė savo ieškinio reikalavimus priteisti skolą, kurią atsakovė pripažino (raštu ir veiksmu). Nurodo, kad atsakovės prašymai sujungti bylas bei sustabdyti nagrinėjamą bylą yra visiškai nepagrįsti, nemotyvuoti, taip pat atsakovės teiginiai, kad ieškovė pirmiausia turėjo ieškoti būdų kaip derybomis išspręsti visus šalių nesutarimus, yra nepagrįsti, nes ieškovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka laisvai savo nuožiūra naudotis teise į savo pažeistų teisių gynybą (CPK 5 straipsnis, CK 1.137 straipsnio 1 dalis) ir savo pažeistas teises ieškovė nutarė ginti teisme. Teigia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo požymius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Laugrita“ ir atsakovė UAB „Balstata“ 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 2008/5, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei teikti krovinio pervežimo paslaugas. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis.). Atsiskaitymo už vežimo paslaugas tvarka numatyta šalių sudarytos sutarties 2.1.3 punkte, pagal kurio nuostatas, pinigus vežėjui privaloma sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, kuriame yra krovinio gavėjo parašas, patvirtinantis krovinio priėmimo faktą, gavimo dienos. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė savo materialinį reikalavimą priteisti skolą už atliktas pervežimo paslaugas grindžia krovinių pervežimo sutartimi, PVM sąskaitomis faktūromis, skolų suderinimo aktu ir ta faktine aplinkybe, jog atsakovė nėra apmokėjusi už pervežtą krovinį. Byloje atsakovė nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ta aplinkybe, kad ieškovė, vykdydama pervežimo sutartį, prarado krovinį, todėl privalo atsakovei atlyginti nuostolius. Atsakovė teigia, kad pareikšti reikalavimai dėl skolos už atliktus pervežimus bei dėl nuostolių atlyginimo turėjo būti nagrinėjami kartu, nes ginčai kyla iš tos pačios sutarties vykdymo.
Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ginčas tarp šalių dėl skolos dydžio už atliktus pervežimus nekyla. Apeliantė atsisako sumokėti už atliktus pervežimus iš esmės vieninteliu argumentu, jog ieškovė yra atsakinga atsakovei už padarytos žalos 10 109,78 Lt atlyginimą dėl krovinio praradimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytus argumentus dėl prievolės nevykdymo nustatė, kad atsakovė yra pareiškusi savarankiškus reikalavimus ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, šie reikalavimai nagrinėjami atskiroje byloje, tokiu būdu nuostolių atlyginimo klausimas yra nagrinėjamas ir sprendžiamas kitoje civilinėje byloje. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2012 02 29 (b. l. 91, 1 t.) surašant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą nereiškė pretenzijų dėl prarasto krovinio, pripažino skolos dydį, reikalavimas atlyginti nuostolius nėra grindžiamas pateiktomis sąskaitomis faktūromis bei krovinių važtaraščiais, kuriais grindžiama skola už atliktus ieškovės pervežimus. Darytina išvada, kad atsakovė 2012 02 29 surašant tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą neturėjo galiojančio vykdytino reikalavimo ieškovei, kurį atsakovė kildina iš to fakto, jog buvo prarastas krovinys, dėl ko ji patyrė materialinę žalą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės nesutikimas dėl skolos tuo pagrindu, kad kitoje byloje nagrinėjamas atsakovės ieškinys ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, nešalina atsakovės pareigos sumokėti skolą ieškovei. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad šioje nagrinėjamojoje byloje atsakovė neturi pareigos mokėti, o ieškovė neturi teisės gauti užmokesčio už pervežimą ar, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki bus išspręsta civilinė byla dėl nuostolių atlyginimo, vertintini, kaip nepagrįsti.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad dėl krovinio gabenimo paslaugų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo ieškovė nesikreipė į atsakovę su raginimu ar pretenzija, nesiekė išspręsti kilusių nesutarimų alternatyviais ginčų sprendimų būdais, pvz., taikių derybų būdu ar pan. Taip pat nurodo, kad toks elgesys pažeidžia bendrą šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai neturi jokios reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes pačios skolos dydžio, kuris buvo nurodytas minėtose PVM sąskaitose faktūrose atsakovė neginčijo.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas ir dėl sprendimo dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, teisėtumo. Apeliantė mano, kad iš atsakovės priteistos 650 Lt ir 1 210 Lt ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei bylos nagrinėjimo trukmę. CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje reglamentuojamas šalies išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistos ieškovės turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija dydžių, nustatytų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, bei į suteiktas advokato teisines paslaugas (ieškinio, atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus, prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo surašymo, dalyvavimo teismo posėdyje), teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai nemažino ieškovės turėtų ir prašomų priteisti iš atsakovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą ir tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei priteistinos iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme – 726 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodytą dydį (8.11 punktas) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Balstata“ (kodas 300591905) ieškovei UAB „Laugrita“ (kodas 300042924) 726 Lt bylinėjimosi išlaidų.