- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-169-198/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Valdas Petras Meidus, Birutė Jonaitienė (pran.)
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- M. S.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 169 – 198 / 2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-09-01 nutarimu iš atsakovo priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo abiejų vaikų išlaikymui po 540 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-09-01 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. S. ir G. S. po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-08-21 iki D. pilnametystės, po to po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukros G. pilnametystės. Materialinį išlaikymą atsakovas teikė iki 2008-08-01, po to išėjo iš darbo ir nuo 2008-08-01 iki teismo posėdžio pradžios yra skyręs vaikams 270 Lt. Abu vaikai gyvena su ieškove, kuri juos rengia, maitina, rūpinasi jų mokslu, sveikata, ugdymu. Vaikai auga, dukra mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, sūnus – Panevėžio (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, jų poreikiai kasmet didėja, todėl vaikų išlaikymui minimaliai kas mėnesį reikia po 1 080 Lt (maistui, drabužiams, vaistams, laisvalaikiui ir kt.). Nurodė, kad gauna apie 1 400 – 1 500 Lt pajamų per mėnesį, turi įsipareigojimų kredito įstaigai, už paimtą paskolą moka 65 Lt per mėnesį, tuo pačiu naudojasi kredito įstaigų teikiamomis trumpalaikio kredito kortelėmis. Atsakovo mokėtos periodinės išmokos yra nepakankamos, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimu nustatyto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. ir G. po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2008-10-27 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pavedė ieškovei uzufrukto teise tvarkyti vaikų išlaikymui priteistas sumas.
Nustatė, kad M. S. ir V. S. yra nepilnamečių vaikų D. S. ir G. S. tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-09-01 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-08-21 iki D. pilnametystės, po to po ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau 1 MGL kas mėnesį iki dukros G. pilnametystės. Abu vaikai gyvena su ieškove jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė būsto išlaikymui skiria vidutiniškai po 530 Lt per mėnesį, dirba UAB „Armitana“, gauna vidutiniškai 1 450 Lt atlyginimą, be to, ji turi įsipareigojimų kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ pagal vartojimo kredito sutartį, moka po 65 Lt per mėnesį, naudojasi kredito įstaigų teikiamomis trumpalaikio kredito paslaugomis – kreditinėmis kortelėmis. Vaikams išlaikyti ieškovė skiria 1 819 Lt (909 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį): 600 Lt maistui, 300 Lt drabužiams, 100 Lt sveikatos reikmėms – vaistams, vitaminams, 50 Lt vaikų telefonų kortelių sąskaitoms papildyti, 60 Lt vaikų laisvalaikiui savaitgaliais, 160 Lt dienpinigiams, 354 Lt vaikams tenkanti būsto išlaikymo dalis, 55 Lt dukters šokių būreliui, 20 Lt už sūnaus lankymąsi sporto salėje „Gylys“, 120 Lt per mėnesį skiria už dukters papildomą mokymąsi. Nustatė, kad atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna 1 041 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoką kas mėnesį, jam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, 1988 m. laidos automobilis VW Golf, be to, jis turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, moka apie 680 Lt per mėnesį. Iki 2008-08-01 atsakovas dirbo Panevėžio miesto priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, iš kurios išėjo savo noru, teikė vaikams materialinį išlaikymą apie 1 007 Lt per mėnesį, tačiau nuo 2008-08-01 iki 2008 m. gruodžio mėnesio vaikų išlaikymui skyrė 270 Lt rugsėjo mėnesį. Šiuo metu išlaikymo neteikia.
Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendė, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis (CK 3.201 str.), t. y. turtinės padėties pasikeitimą lėmė nuo išlaikymo priteisimo išaugę nepilnamečių vaikų poreikiai bei patiriamos jų išlaikymo išlaidos, taip pat susidariusi situacija, kai atsakovas, tapęs bedarbiu, 2008 m. rugsėjo mėnesį skyrė tik 270 Lt (vietoje anksčiau teiktų vidutiniškai 1 007 Lt per mėnesį), o nuo 2008 m. spalio mėnesio vaikams išlaikymo visiškai neteikia. Tokiu būdu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-09-01 nutarimu priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka CK 3.192 str. įtvirtintų proporcingumo kriterijų tiek vertinant vaikų poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, tiek vertinant abiejų tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumą, nes visą vaikų išlaikymo naštą šiuo metu prisiima ieškovė, o atsakovas gera valia išlaikymo neteikia, be to, priteistas išlaikymo dydis po 1/3 gaunamų pajamų, bet ne mažiau nei 1 MGL per mėnesį yra akivaizdžiai mažesnis, nei ieškovės teikiamas išlaikymas, ir nėra pakankamas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, atsakovo paaiškinimus, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki: nors jis yra bedarbis, tačiau bedarbiu tapo savo noru, savo valia išėjo iš gerai apmokamo darbo, kurį dirbdamas turėjo galimybes teikti pakankamą materialinį išlaikymą savo vaikams. Aplinkybės, kad lyginant su gaunama bedarbio pašalpa atsakovas tuo pačiu turi nemažų įsipareigojimų kredito įstaigoms, teismas nevertino kaip reikšmingos, pagal kurią galėtų būti konstatuota atsakovo sunki turtinė padėtis, kadangi jis šiuos įsipareigojimus prisiėmė gera valia, kaip nurodė atsiliepime, siekdamas pagerinti savo buities sąlygas – suremontuoti savo būstą. Nuo to laiko geriau apmokamo darbo realiai ieškotis nebandė (skelbimų peržiūros, gyvenimo aprašymo siuntimo teismas nelaikė aktyvia darbo paieška), todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovą tenkina tokia padėtis, kuri tokia tapo sąmoningai išėjus iš gerai apmokamo darbo ir yra jo neveikimo arba nepakankamo veikimo susirasti darbą rezultatas. Be to, atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus žmogus, todėl privalo teikti materialinį išlaikymą savo vaikams.
Nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo dydį, teismas, be to, kas nurodyta, atsižvelgė į tai, kad ieškovė suteikia vaikams gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė vaikų priežiūra ir rūpinimasis, vaikų išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia, tuo atveju, jeigu trūksta gaunamų pajamų, naudojasi trumpalaikio kredito paslaugomis. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, teismo nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams dydis (po 540 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui), įvertinus aplinkybes ir įrodymus, yra didesnis, nei pripažintas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.641 str. 2 d.), ir yra per didelis, nes toks priteisto išlaikymo dydis pažeistų proporcingumo principą ir neleistinai pablogintų atsakovo turtinę padėtį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes pažeidžia CK 3.192 str. 2 ir 3 d. nustatytus principus, kad tėvų teikiamas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Mokėti po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį šiuo metu neturi jokios realios galimybės, nes paskutines pajamas sudarė tik 851,08 Lt, gauti iš darbo biržos kaip bedarbio pašalpa, tuo labiau, kad nuo 2009 m. vasario apskritai nebegauna jokios pašalpos bei kitų pajamų. Šiuo metu savo vaikams kas mėnesį gali mokėti po 130 Lt, tačiau kai susiras darbą, teikiamą materialinį išlaikymą vaikams padidins.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas sumažinant iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. ir G. dydį kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki 300 Lt per mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 1998-09-01 nutarimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. ir G. po 1/3 dydžio visų rūšių užmokesčio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998-08-21 iki D. pilnametystės ir po to ¼ dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki G. pilnametystės. Civilinio kodekso 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas V. S. pripažįsta, kad privalo mokėti vaikams išlaikymą, tačiau teigia, kad dėl turtinės padėties šiuo metu kiekvienam vaikui galėtų mokėti tik po 200 Lt kas mėnesį. CK 3.192 str. numato, jog abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, teismas privalo nustatyti visas išlaikymą teikiančio asmens gaunamas pajamas, turimas santaupas ir turtą. Iš bylos dokumentų ir paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad ieškovė dirba UAB „Armitana“, gauna vidutiniškai po 1 450 Lt (b. l. 22), apeliacinės instancijos teisme nurodytai aplinkybei, kad ateityje jos pajamos sumažės iki 800 – 900 Lt per mėnesį, įrodymų nepateikė. Ieškovė turi įsipareigojimų kreditoriui AB bankui „Hansabankas“ pagal vartojimo kredito sutartį ir moka po 65 Lt per mėnesį (b. l. 59). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė kiekvienam vaikui išlaikyti skiria po 909 Lt kas mėnesį, todėl neužtenkant pajamų ji naudojasi trumpalaikio kredito paslaugomis ir siekia užtikrinti tokio dydžio išlaikymą, koks tuo metu vaikams yra reikalingas. Byloje nustatyta, kad atsakovas nedirba, registruotas darbo biržoje, kas mėnesį gaudavo po 1 041 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoką, tačiau nuo 2008-10-31 bedarbio nedarbo draudimo išmokos mokėjimas sustabdytas (b. l. 39), jam priklauso butas, 1988 m. laidos automobilis, turi įsipareigojimų kredito įstaigoms – moka apie 680 Lt per mėnesį (b. l. 40 – 47). Kaip pats nurodė bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, iš darbo buvo priverstas išeiti pasikeitus valdžiai, t. y. darbą paliko ne savo noru. Šiuo metu intensyviai ieško darbo, o jį radęs mokės vaikams reikalingą išlaikymą, be to, yra pateikęs dokumentus socialinei pašalpai gauti. Tokiu būdu, laikytina, kad atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (atleistas iš darbo, nebegauna nedarbo draudimo išmokos) aiškiai jam nepalankia linkme ir šiuo metu yra žymiai blogesnė nei ieškovės. Taigi, kolegija sprendžia, kad įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis šioje konkrečioje situacijoje tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.
Įvertinus paminėtas aplinkybes ir tai, kad išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai pagal savo finansines galimybes, kolegija daro išvadą, kad šiuo metu atsakovas neturi galimybės teikti kas mėnesį vaikų išlaikymui po 400 Lt, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį (CPK 178 str.). Atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms, pagerėjus atsakovo turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo dydis ieškovės prašymu, jei atsakovas vaikams išlaikymo neteiks gera valia, gali būti padidintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje”). Dėl paminėtų motyvų sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas D. S. ir G. S. mažintinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo V. S. priteistas išlaikymas nepilnamečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametei G. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2008-10-27) iki vaikų pilnametystės, pakeisti. Iš V. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. S. ir G. S. sumažinti iki 300 Lt kiekvienam kas mėnesį.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.