Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-03 · Administracinė byla Nr. P-556-81-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-03
Bylos Nr.
P-556-81-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Dovilė Korsakaitė
Kategorijos
  • 80.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P556-81/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.9; 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS756-203/2008 pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo D. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 1998 m. liepos 24 d. statybos leidimo Nr. R98-447 dalį dėl palėpės, esančios virš buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 1998 m. liepos 24 d. statybos leidimo Nr. R98-447 dalį dėl palėpės, esančios virš buto (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos.

Pareiškėjas D. G. 2008 m. sausio 25 d. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui prašymą priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 4 690 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad jo interesus šioje administracinėje byloje gynė advokatė Dovilė Korsakaitė. Už suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo advokatei 4 690 Lt (tai patvirtina kvitas LAT Nr. 362894). Pareiškėjo turėtas išlaidas sudaro: 1) 2006 m. kovo 30 d. skundo Kauno apygardos administraciniam teismui parengimas – 1 350 Lt; 2) 2006 m. kovo 30 d. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimas – 300 Lt; 3) 2006 m. kovo 30 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimas – 300 Lt; 4) 2006 m. gegužės 16 d. skundo patikslinimo parengimas – 500 Lt; 5) 2006 m. liepos 20 d. prašymo dėl anksčiau pateikto prašymo išsprendimo parengimas – 250 Lt; 6) 2006 m. spalio 19 d. prašymo dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui parengimas – 250 Lt; 7) 2007 m. kovo 15 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimas – 300 Lt; 8) atstovavimas Kauno apygardos administracinio teismo posėdžiuose: 2006 m. rugpjūčio 29 d. (30 min.) – 45 Lt, 2006 m. rugsėjo 26 d. (30 min.) – 45 Lt, 2007 m. birželio 7 d. (4 val.) – 360 Lt, 2007 m. rugsėjo 11 d. (1 val.) – 90 Lt, 2007 m. gruodžio 18 d. (3 val.) – 270 Lt; 9) susipažinimas su administracine byla ir bylos dokumentų kopijų darymas (3 val.) – 270 Lt; 10) konsultavimas teisiniais klausimais dėl administracinės bylos (4 val.) – 360 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad administracinė byla buvo sudėtinga ir reikalavo daug specialių su statybos leidimų išdavimo tvarka susijusių žinių, bylos nagrinėjimas truko beveik dvejus metus, buvo šaukiami net šeši teismo posėdžiai, todėl prašoma priteisti išlaidų atlyginimo suma yra pagrįsta ir neprieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijams.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 4 000 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

Teismas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 2 dalimis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šioje byloje pareiškėjui atstovavo advokatė Dovilė Korsakaitė, kuriai 2007 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas sumokėjo 4 690 Lt atlyginimą. Pagal Rekomendacijų 8.2, 8.15, 8.16 ir 8.18 punktus, už dokumentų parengimą ir atstovavimą maksimali priteistina suma gali sudaryti 3 847 Lt (už skundo surašymą – iki 1 650 Lt; už dokumentų, kuriuose rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – iki 1 150 Lt; už dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – iki 72 Lt; už atstovavimą teismo posėdžiuose – iki 975 Lt). Be to, paduodamas skundą, pareiškėjas turėjo dar 630 Lt išlaidų, susijusių su susipažinimu su administracine byla, bylos dokumentų kopijų darymu ir konsultavimu teisiniais klausimais, kurios, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, taip pat priteistinos. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad buvo daromos bylos kopijos, nėra pateikta. Teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir bylos sudėtingumą, pareiškėjui priteistina 4 000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį arba sumažinti pareiškėjui priteistą išlaidų atlyginimą.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą patenkino iš dalies - pakeitė Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį ir priteistą pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 4 000 bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino iki 3 481,50 Lt.

Teismas konstatavo, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas įsiteisėjo 2008 m. sausio 11 d. (ABTĮ 96 str. 1 d., 127 str. 1 d.). Tad, vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, paskutinė prašymo dėl išlaidų atlyginimo padavimo diena buvo 2008 m. sausio 25 d. Pareiškėjo prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui buvo išsiųstas 2008 m. sausio 25 d. Todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašyme dėl išlaidų atlyginimo pateiktas išsamus išlaidų apskaičiavimas, prie prašymo pridėtas pinigų priėmimo kvitas. Todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėjo prašymas pateiktas be išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, taip pat yra nepagrįstas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo, išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas bei kitas išlaidas, numatytas šioje straipsnio dalyje. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad tokios išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. CPK 98 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. ABTĮ 44 straipsnis nenustato, kokios ir kokio dydžio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos, todėl šio straipsnio 6 dalyje numatyta nuoroda į CPK normas, reglamentuojančias šiuos klausimus. Kadangi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta speciali norma, numatanti prašymų dėl išlaidų atlyginimo padavimo tvarką administracinėse bylose, CPK normos taikytinos tik nustatant, kokių ir kokio dydžio atstovavimo išlaidų atlyginimas priteistinas, tačiau prašymai dėl tokių išlaidų atlyginimo ir atitinkami įrodymai pateikiami ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjui šioje byloje atstovavo advokatė Dovilė Korsakaitė. Kartu su pareiškėjo prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo šiai advokatei viso 4 690 Lt. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, advokatė rengė šiuos procesinius dokumentus – skundą, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, skundo patikslinimą, prašymą dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo, prašymą dėl bylos perdavimo bendrosios kompetencijos teismui, prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (T 1, b. l. 7-8; 19-20, 27, 68, 108, 128). Teismas pažymėjo, kad visų šių dokumentų, išskyrus prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, rengimo metu Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga buvo 550 Lt, o ne 600 Lt, kaip nurodo pareiškėjas. Teismo nuomone, išnagrinėta administracinė byla yra pakankamai sudėtinga, todėl nagrinėjamu atveju gali būti taikomi maksimalūs užmokesčio dydžiai (koeficientai), numatyti Rekomendacijų 8 punkte. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas ir vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.1, 8.15, 8.16, 10 punktais bei minėtų paslaugų teikimo metu buvusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo 2 679 Lt išlaidų, susijusių su minėtų dokumentų parengimu, atlyginimą ((3×550)+(0,5×550)+(0,12×550)+(0,5×550)+(0,12×550)+(0,5×550)+(0,12×600)). Teismas taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog advokatė D. Korsakaitė, atstovaudama pareiškėjui, dalyvavo penkiuose Kauno apygardos administracinio teismo posėdžiuose: 2006 m. rugpjūčio 29 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. birželio 7 d., 2007 m. rugsėjo 11 d. ir 2007 m. gruodžio 18 d. (T 1, b. l. 84-86, 96, 171; T II, b. l. 25, 69). Todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais ir atsižvelgiant į šių teismo posėdžių trukmę bei tuo metu galiojusią Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą, pareiškėjui priteisė 802,5 Lt išlaidų, susijusių su atstovavimu teismo posėdžiuose, atlyginimą ((0,15×550)+((0,15×600)×4)+(0,15×600)+(0,15×600)×3)). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo dar 270 Lt išlaidų, susijusių su bylos dokumentų kopijų darymu, ir 360 Lt išlaidų, susijusių su konsultavimu dėl šios bylos. Todėl teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo viso 3 481,5 Lt (2 679+802,5). Teismas pažymėjo, kad nei ABTĮ, nei minėtose Rekomendacijose nėra numatyta, jog priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydis priklauso nuo skunde pareikštų reikalavimų kiekio. Todėl ta aplinkybė, kad dalis pareiškėjo reikalavimų buvo perduota nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą administraciniame teisme, atlyginimo.

IV.

Pareiškėjas 2008 m. liepos 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. AS756-203/2008. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktus; atnaujinus procesą panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašyme dėstomi šie argumentai:

1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartis priimta šiukščiai pažeidžiant materialinės teisės normas.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2005 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga - 550 Lt. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2006 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga - 600 Lt.

3. Kaip matyti po Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 patvirtintos 600 Lt dydžio minimalios mėnesinės algos patvirtinimo (nuo 2006 m. liepos 1 d.) šioje byloje buvo parengti trys procesiniai dokumentai, o ne vienas, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, t. y.: 1) 2006 m. liepos 20 d. prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto procesinio prašymo išsprendimo; 2) 2006 m. spalio 19 d. prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl bylos nagrinėjimo perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui; 3) 2007 m. kovo 15 d. prašymas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

4. Taip pat pažymi, kad skaičiuojant išlaidas už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto prašymo išsprendimo teismas nepagrįstai taikė 0,12 dydžio koeficientą. Tai yra savarankiškas procesinis prašymas, kuriuo buvo keliamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi pareiškėjo pateiktas ankstesnis prašymas teismui (2006 m. kovo 30 d.) pažeidus ABTĮ 71 straipsnio 3 dalį reglamentuotus tokio prašymo išsprendimo terminus nebuvo sprendžiamas daugiau kaip tris mėnesius. Todėl skaičiuojant išlaidas už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo taikyti Rekomendacijų 8.15 punkte numatytą 0,5 dydžio koeficientą.

5. Teismas nepagrįstai skaičiuodamas išlaidas už 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį taikė 550 Lt dydžio minimalią mėnesinę algą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 nuo 2006 m. liepos 1 d. galiojo 600 Lt dydžio minimali mėnesinė alga, todėl išlaidos už visus teismo posėdžius turėjo būti skaičiuojamos taikant 600 Lt dydžio minimalią mėnesinę algą.

6. Teismas nenurodė, koks konkretus norminis aktas (Vyriausybės nutarimas) nustato teismo nurodomą 550 Lt minimalią mėnesinę algą. Akivaizdu, kad tinkamas procesinių reikalavimų laikymasis būtų galėjęs užkirsti kelią netinkamam materialinės teisės normų taikymui. Netinkamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. 298 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 taikymas pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 9 d. nutartyje tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą ir sumažindamas pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nurodė akivaizdžiai nepagrįstą argumentą: „Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis turėjo dar 270 Lt išlaidų, susijusių su bylos dokumentų kopijų darymu ir 360 Lt išlaidų susijusių su konsultavimu dėl šios bylos. Todėl pareiškėjui priteistina iš atsakovo viso 3481,50 Lt (3679 Lt + 802,50 Lt)“. Kartu su pareiškėjo prašymu dėl teismo išlaidų atlyginimo pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėjas už teisines paslaugas sumokėjo byloje dalyvavusiai advokatei 4 690 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas, jau įvertino aplinkybę dėl 270 Lt išlaidų, susijusių su bylos dokumentų kopijų darymu, ir 360 Lt išlaidų, susijusių su konsultavimu dėl šios bylos, ir šioje dalyje prašymo netenkino ir išlaidų nepriteisė. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pakartotinai įvertinta tą pačią aplinkybę ir dar kartą sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį tuo pačiu pagrindu. Tokiu būdu tais pačiais argumentais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjui papildomai nepriteisė 630 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą iš atsakovo, kuris yra valstybinė institucija, buvo akivaizdžiai šališkas. Formalus ir neteisingas materialinės teisės normų taikymas bei bylos aplinkybių paviršutiniškas vertinimas šioje byloje nėra suderinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, kaip Lietuvos Respublikos aukščiausiosios institucijos įgaliotos spręsti ginčus dėl valstybės institucijų administracinių aktų teisėtumo, statusu. Tai, kad pareiškėjas naudojasi jam įstatymų leidėjo suteikiama teise ir pagrįstai siekia prisiteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybinės institucijos, nereiškia, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir formaliais bei nepagrįstais pagrindais pažeisti pareiškėjo teisę į teisingą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

9. Pareiškėjo nurodytas neteisingas teisės normų aiškinimas šioje byloje laikytinas iš esmės prieštaraujančiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose. Nurodytą neteisingą teisės normų taikymą būtina ištaisyti ir tokiu būdu užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

10. Pareiškėjo aukščiau nurodomos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės jam tapo žinomos tik apeliacine tvarka išnagrinėjus prašomą atnaujinti administracinę bylą ir susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi, kuria buvo pakeista Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta 2008 m. balandžio 14 d., todėl pareiškėjui proceso atnaujinimo aplinkybės tapo žinomos ne ankščiau kaip 2008 m. balandžio 14 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesas atnaujintinas.

Proceso atnaujinimas savo esme yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir tvarkos.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes prašymas paduotas nepraėjus 3 mėnesiams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarties priėmimo.

Nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktuose nurodytais pagrindais.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Tačiau šioje administracinėje byloje nėra jokio pagrindo teigti, jog bylą nagrinėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra be motyvų.

Vertinant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, konstatuotina, kad proceso atnaujinimo pagrindu yra pripažįstamas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas, o ne jų neišsamumas, nepagrįstų, pareiškėjo teigimu, argumentų, buvimas. Motyvų nebuvimas teismo sprendime (nutartyje) reiškia, kad teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš konkretaus procesinio dokumento negalima susidaryti įspūdžio, kuo vadovaudamasis teismas priėjo išvados, suformuluotos teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamoji dalis iš esmės atitinka ABTĮ 106 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Tai, be kita ko, patvirtina ir tas faktas, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikia išsamius argumentus dėl, jo manymu, teismo netinkamai pritaikytų materialinių teisės normų. Taigi pagrindo proceso atnaujinimui pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 8 punktą nėra.

Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto procesinio prašymo išsprendimo, 2006 m. spalio 19 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl bylos nagrinėjimo perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį nepagrįstai taikė 550 Lt dydžio minimalią mėnesinę algą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2006 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga - 600 Lt.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Rekomendacijų 7 punktas nustato, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2006 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta minimali mėnesinė alga - 600 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas už advokato teikiamas teisines paslaugas (už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto procesinio prašymo išsprendimo, 2006 m. spalio 23 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl bylos nagrinėjimo perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį) maksimalius dydžius rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalia mėnesine alga, kurios dydis – 550 Lt, kadangi advokato pagalba suteikta 2006 m. liepos 20 d., 2006 m. spalio 23 d. ir 2006 m. rugpjūčio 29 d. (nuo 2006 m. liepos 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga - 600 Lt).

Taigi spręstina, kad apeliacinės instancijos teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi buvo pažeistos materialinės teisės normos nuostatos netinkamai jas taikant ir tai turėjo įtakos priimti neteisėtą teismo nutartį. Ši aplinkybė yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, o bylą perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kiti pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo išdėstyti argumentai, kuriais pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nepatvirtina proceso atnaujinimo pagrindo buvimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skaičiuojant išlaidas už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto prašymo išsprendimo teismas nepagrįstai taikė 0,12 dydžio koeficientą. Tai yra savarankiškas procesinis prašymas, kuriuo buvo keliamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi pareiškėjo pateiktas ankstesnis prašymas teismui (2006 m. kovo 30 d.) pažeidus ABTĮ 71 straipsnio 3 dalį nebuvo sprendžiamas daugiau kaip tris mėnesius, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalėjo taikyti Rekomendacijų 8.15 punkte numatytą 0,5 dydžio koeficientą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi 2006 m. liepos 20 d. prašymo Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto prašymo išsprendimo turinį, vertina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė Rekomendacijų 8.16 punkte numatytą 0,12 dydžio koeficientą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir pagrįstas tuo pagrindu, jog teismas nepagrįstai apskaičiuodamas už advokato teikiamas teisines paslaugas (už 2006 m. liepos 20 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pareiškėjo 2006 m. kovo 30 d. pateikto procesinio prašymo išsprendimo, 2006 m. spalio 23 d. prašymą Kauno apygardos administraciniam teismui dėl bylos nagrinėjimo perdavimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, 2006 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdį) maksimalius dydžius rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesine alga, kurios dydis – 550 Lt, todėl procesas atnaujintinas, o byla perduotina Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 159 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, 160 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo D. G. prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS756-203/2008 pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo.

Perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius