- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-07-14
- Bylos Nr.
- A-180-1137-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Taminskas (pirm.), Gintaras Kryževičius, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Jurbarko rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Jurbarko rajono policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas 2005 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. P – 33, remdamasis 2005 m. rugpjūčio 16 d. Jurbarko rajono policijos komisariato tarnybinio patikrinimo išvada Nr. P6-5 ir vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui A. L. už Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtinto Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo IV skyriaus 1, 11 ir 13 punktų, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių II skyriaus 6.2 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo registravimo pradžios registravimo tvarkos II skyriaus 6 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo III skyriaus 28 ir 29 punktų reikalavimų pažeidimą skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas tarnybinę nuobaudą panaikinti. Nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių nuostatų nepažeidęs - 2005 m. rugpjūčio 2 d., 21.30 val., Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto nurodymu nuvyko patikrinti informacijos apie vagystę iš buto, esančio Jurbarko mieste. Nuvykus į įvykio vietą nukentėjusioji pareiškimą rašyti atsisakė ir nutarė pagalvoti iki rytojaus. Bute nebuvo elektros, todėl apžiūrėti įvykio vietos nebuvo įmanoma. Pareiškėjas apie patikrinimo rezultatus telefonu informavo budėtoją, kadangi policijos komisariato viršininko patvirtinto darbo grafiko pastaboje buvo nurodyta, kad apie iškvietimo rezultatus galima informuoti telefonu. Iš nukentėjusiosios pareiškimas buvo priimtas 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 9 val. 15 min. ir 9 val. 30 min. pristatytas į budinčią dalį. Kodėl pareiškimas vizuotas tik 14 val. 45 min., o užregistruotas tik 15. val., pareiškėjas teigė nežinąs. Pareiškėjas teigė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo bei Baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnio reikalavimų taip pat nepažeidęs. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 3 d., apie 22 val., patikrinęs informaciją apie vagystę iš B. L. buto Jurbarko mieste, 22 val. 05 min. paėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios ir apie 22.30 val. pristatė šį pareiškimą į policijos komisariatą. Kitą rytą, 7.50 val., buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas ir apklausta nukentėjusioji. Pareiškėjo nuomone, kokius tyrimo veiksmus būtina atlikti ir kokia tvarka jie turėtų būti atliekami, sprendžia tyrėjas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d., budėdamas pagal grafiką operatyvinėje grupėje, apie 16.00 val. paprašė Jurbarko policijos komisariato viršininko pavaduotojo V. G. atleisti jį nuo tolimesnio budėjimo, pavadavimo klausimą suderino su operatyvinės grupės tyrėja O. Š. , budėjusią tą dieną kartu su juo, ir apie tai informavo policijos komisariato budėtoją R. B. . Pareiškėjo nuomone, šiais veiksmais Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. V-76 reikalavimų jis nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsakovas Jurbarko rajono policijos komisariatas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo minima pastaba ,,Sugrįžus iš iškvietimo medžiagą priduoti budėtojui arba telefonu informuoti apie iškvietimo rezultatus“ policijos komisariato viršininko patvirtintame darbo grafike yra tik patariamojo pobūdžio. Kai įvykdyta nusikalstama veika, būtina vadovautis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių 6.2 punktu. Pareiškėjas, 2005 m. rugpjūčio 2 d. pagal nurodymą nuvykęs patikrinti pranešimo dėl vagystės iš buto Jurbarko mieste, taip pat turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo registravimo pradžios registravimo tvarkos 6 punktu, tačiau to nedarė. 2005 m. rugpjūčio 3 d. budėdamas operatyvinėje grupėje, pareiškėjas buvo išvykęs tikrinti informacijos apie vagystę iš B. L. buto. Informacijai pasitvirtinus ir užregistravus vagystę ikiteisminio tyrimo bylų žurnale bei 23 val. 40 min. pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjas nedelsdamas neatliko neatidėliotinų tyrimo veiksmų: neapklausė nukentėjusiosios ir nesurašė įvykio vietos apžiūros protokolo. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos, pareiškėjas pareiškimą dėl vagystės priėmė 2005 m. rugpjūčio 3 d. 22 val. 05 min., o įvykio vetą apžiūrėjo tik 2005 m. rugpjūčio 4 d. 7 val. 50 min., šiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo III skyriaus 28 punkto reikalavimus. Be to, kaip matyti iš specialisto A. G. tarnybinio pranešimo, pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio 3 d. nevykdė l.e. Jurbarko rajono policijos komisariato pareigas F. S. nurodymo dėl šios vagystė atlikti ikiteisminį tyrimą bei neatidėliotinus tyrimo veiksmus, tuo pažeisdamas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtinto Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo IV skyriaus 1 ir 13 punktų reikalavimus. 2005 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas, budėdamas operatyvinėje grupėje pagal policijos komisariato vadovo patvirtintą grafiką, 16.00 val. savavališkai nusišalino nuo budėjimo ir nevykdė pareigūno, įgalioto pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodymo nuvykti į Lenkčių k., Eržvilo sen., Jurbarko raj., patikrinti informacijos dėl vagystės, tuo pažeisdamas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtinto Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo IV skyriaus 1 ir 11 punktų reikalavimus. Atsakovas teigė, kad Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. G. pareiškėjo nuo tarnybos nurodomą dieną neatleido, nes tam neturėjo įgaliojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. sausio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 2, 171 straipsnių, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo 29 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintų Informacijos apie nusikalstamą veiką, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklių 6.2 punkto, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintos Ikiteisminio tyrimo registravimo pradžios registravimo tvarkos 6 punkto nuostatomis, siekiant užtikrinti greitą procesą, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas tą pačią dieną, kai ikiteisminio tyrimo įstaigoje yra gauti skundai, pareiškimai ar pranešimai apie nusikalstamą veiką. Neįgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą pareigūnas, patikrinęs informaciją apie nusikalstamą veiką, privalo apie tai pranešti budėtojui, priimti iš nukentėjusiojo asmens skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, jeigu tokie pareiškimai nepateikiami - surašyti tarnybinį pranešimą, ir visa tai nedelsiant perduoti įgaliotam ikiteisminį tyrimą pradėti asmeniui. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b.l. 14-16,17,21,24-26,32-34,70), liudytojų R. B. , E. G. ir F. S. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas, 2005 m. rugpjūčio 2 d. budėdamas operatyvinėje grupėje pagal policijos komisariato vadovo patvirtintą grafiką, patikrinęs vietoje gautą informaciją apie galimą vagystę iš buto Jurbarke, tą pačią dieną nepateikė tarnybinio pranešimo apie tai, ar ši informacija pasitvirtino. Nukentėjusiosios pareiškimą bei įvykio vietos apžiūros protokolą pristatė tik 2005 m. rugpjūčio 3 d., 10 val. 30 min., tuo pažeisdamas išvardintų teisės aktų nuostatas. Dėl pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto ikiteisminio tyrimo pareigūnas negalėjo laiku pradėti tyrimo.
Teismas taip pat nurodė, kad tarnybiniu pranešimu (b.l. 20) ir liudytojų E. G. bei F. S. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas, pažeisdamas Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtinto Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 13 punkto reikalavimus, vengė vykdyti savo tiesioginio viršininko ir l.e.p. policijos komisariato vadovo F. S. nurodymą pradėti byloje ikiteisminį tyrimą. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtintų Rekomendacijų dėl Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo 28 punkto reikalavimus, ikiteisminio tyrimo įstaigose darbas turėtų būti organizuojamas taip, kad kiekvienas gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, dėl kurios tyrimo būtina imtis neatidėliotinų tyrimo veiksmų, nedelsiant patektų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, įgaliotą pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis pareigūnas, gavęs tokį pranešimą, turi tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą, organizuoti neatidėliotinų tyrimo veiksmų atlikimą arba pats juos atlikti ir kartu (ne vėliau kaip kitą dieną) apie tai raštu pranešti prokurorui. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl vagystės iš B. L. buto turėjo būti pradėtas 2005 m. rugpjūčio 3 d. (b.l. 27-29), o pareiškėjas, paskirtas atlikti ikiteisminį tyrimą, jį pradėjo rugpjūčio 4 d. (b.l. 89-93), tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia tarnybinio nusižengimo fakto.
Teismas nepagrįstais pripažino ir pareiškėjo teiginius dėl 2005 m. rugpjūčio 6 d. tarnybinio pažeidimo. Nurodė, kad pagal Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtinto Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 11 punktą pareiškėjas privalo budėti operatyvinėje grupėje pagal policijos komisariato patvirtintą grafiką. Rašytiniais įrodymais (b.l. 22, 23, 31) ir liudytojų R. B. , F. S. bei O. Š. parodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio 6 d., budėdamas operatyvinėje grupėje pagal policijos komisariato vadovo patvirtintą grafiką, 16.00 val. savavališkai, neinformavęs apie tai atsakingo asmens ir savo tiesioginio viršininko F. S. , nusišalino nuo budėjimo ir nevykdė policijos komisariato budinčiojo (R. B. ) nurodymo nuvykti į nusikaltimo vietą. Pareiškėjo argumentus, jog šį klausimą jis buvo suderinęs su policijos komisariato viršininko pavaduotoju, paneigia V. G. tarnybinis pranešimas (b.l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad už padarytus tarnybinius pažeidimus tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, nuobaudos rūšis parinkta teisingai ir nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Naikinti skundžiamo įsakymo nėra pagrindo (Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnio l ir 2 dalys).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo jo skundą patenkinti. Be argumentų dėl jam skirtos nuobaudos nepagrįstumo, išdėstytų skunde pirmosios instancijos teismui, apeliantas pažymi pagal Baudžiamojo proceso kodekso 164 straipsnį atlikti bet kokius proceso veiksmus, nenusprendus, kad turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, draudžiama. Pareiškėjas galėjo imtis ikiteisminio tyrimo veiksmų tik pareiškimą dėl 2005 m. rugpjūčio 2 d. vagystės iš Š. K. buto užvizavus ir užregistravus ,,Ikiteisminio tyrimo apskaitos žurnale“. Kodėl pareiškimas užregistruotas tik 15.00 val., pareiškėjas teigia nežinąs. Kai tik pareiškimui buvo suteiktas baudžiamosios bylos numeris, pareiškėjas iš karto pradėjo ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pradžią vilkino pareigūnas, turėjęs vizuoti ir registruoti pareiškimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Jurbarko rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio specialistas E. G. paliudijo, kad tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos vagystės, naudodamasis savo tarnybine padėtimi, jį privertė rašyti policijos komisariato viršininko pavaduotojas F. S. , tą patį gali paliudyti ir Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto padėjėjas R. G. . Šių aplinkybių Kauno apygardos administracinis teismas nevertino. Apeliantas taip pat teigia, kad, jo manymu, kadangi policijos pareigūnų budėjimo grafikas yra privalomas, tai ir jame esanti pastaba dėl galimybės apie iškvietimo rezultatus informuoti telefonu taip pat nėra tik rekomendacinio pobūdžio. Priešingu atveju, turėtų būti pripažintas, kad ir pats budėjimo grafikas yra rekomendacinis. Apeliantas pabrėžia, kad Baudžiamojo kodekso 166 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados, todėl šiuo atveju, galimai nukentėjusiam asmeniui atsisakius rašyti pareiškimą, nėra tikimybės, kad gali būti pažeidžiamas to paties kodekso 236 straipsnis. Be to, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 27 straipsniu, nakties metu procesinius veiksmus galima atlikti tik neatidėliotinais atvejais, kai proceso veiksmo atlikimo atidėjimas galėtų sukelti neigiamų pasekmių, pvz., nebūtų galimybės išaiškinti nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, taip pat tiriat vagystę iš B. L. buto, tokios būtinybės nebuvo.
Dėl 2005 m. rugpjūčio 3 d. budėjimo operatyvinėje grupėje apeliantas nurodo, kad pagal nurodymą jis nuvyko į įvykio vietą ir 22 val. 30 min. nukentėjusiosios pareiškimą pristatė į policijos komisariatą. Pareigūnas, įgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą, pareiškimą užregistravo 23 val. 40 min. Kadangi budėjimo metu pareigūnai būna namuose, pareiškėjui apie tai, kad jam pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą, pranešta tik 2005 m. rugpjūčio 4 d. ankstų rytą. 2005 m. rugpjūčio 4 d., 7 val. 50 min., buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Po to atliktas ikiteisminio tyrimo veiksmas - apklausta nukentėjusioji. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 172 straipsniu, kokius tyrimo veiksmus ir kokia tvarka atlikti, sprendžia ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėjas.
Dėl 2005 m. rugpjūčio 6 d. pažeidimo apeliantas nurodo, kad, budėdamas pagal grafiką operatyvinėje grupėje, žodžiu įspėjo Jurbarko PK viršininko pavaduotoją V. G. (kuris yra Jurbarko raj. PK viršininko pavaduotojas, Viešosios policijos viršininkas, tiesiogiai atsakingas už Operatyvaus valdymo poskyrio darbą, taip pat už reagavimus į visas nusikalstamas veikas), kad nuo 16 val. 00 min. turės asmeninių neatidėliotinų reikalų ir, kad už pareiškėją į įvykius vyks tyrėja O. Š. , kuri taip pat budėjo operatyvinėje grupėje. Pavaduotojui leidus, pareiškėjas apie tai informavo Operatyvaus valdymo poskyrio budėtoją R. B. , taip pat visus įspėjo, kad, esant ypatingam įvykiui, pareiškėjas atvyks pats. Nurodymų vykti į įvykio vietą pareiškėjas negavo. Apelianto nuomone, operatyvinis budėjimas nebuvo sutrikdytas ir teisės aktų reikalavimų savo veiksmais jis nepažeidė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas Jurbarko rajono policijos komisariatas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantas palaikė apeliacinį skundą tais pačiais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas. Pirmos instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 straipsniai).
Apeliantas – Jurbarko rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Jo pareigas (policijos pareigūno ir tyrėjo) reglamentuoja Policijos veiklos įstatymas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-271 patvirtintos Informacijos apie nusikalstamą veiklą, kitus teisės pažeidimus ir įvykius registravimo bei tikrinimo taisyklės, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 patvirtinta Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarka, Jurbarko rajono policijos viršininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-76 patvirtintas Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymas, Baudžiamojo proceso kodekso, reglamentuojančio ikiteisminį tyrimą, normos.
Baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnyje, apibrėžiančiame ikiteisminio tyrimo įstaigas, policija įvardinta kaip pagrindinė ikiteisminio tyrimo įstaiga. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, vienas iš pagrindinių policijos uždavinių, įvardintų ir Policijos veiklos įstatyme (5 straipsnio 5 punktas). Tokia veika turi būti vykdoma vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais ir per įmanomai trumpiausią laiką, tokią pareigą turėjo ir apeliantas kaip policijos pareigūnas ir vyresnysis tyrėjas. (Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymas (su juo apeliantas supažindintas, b. l. 39-40), taip pat minėti Generalinio komisaro ir Generalinio prokuroro įsakymai ir Baudžiamojo proceso kodekso normos).
Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir jų viseto pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas padarė Tarnybinio tyrimo išvadoje konstatuotus tarnybinius nusižengimus, t.y. neveikdamas taip kaip turėjo veikti pagal teisės normų nustatytas taisykles, užvilkino ikiteisminio tyrimo pradžią ir delsė atlikdamas ikiteisminį tyrimą, t.y. 2005 m. rugpjūčio 2 d., vykdydamas OPV specialisto R. B. nurodymą patikrinti informaciją apie galimą vagystę iš buto, išvykęs į įvykio vietą, minėtam specialistui nepateikė informacijos apie tyrimo rezultatus, nukentėjusiosios S. K. pareiškimą paėmė ir užregistravo tik kitą dieną (2005 m. rugpjūčio 3 d.); 2005 m. rugpjūčio 3 d. vykdydamas OPV specialisto E. G. nurodymą patikrinti informaciją apie galimą vagystę iš buto, šiai informacijai pasitvirtinus, užregistravus nukentėjusiosios B. L. pareiškimą ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, apeliantas neatliko ikiteisminio tyrimo neatidėliotinų veiksmų.
Pagrįsta teismo išvada ir dėl to, kad apeliantas 2005 m. rugpjūčio 6 d., apie 16 val. savavališkai pasišalinimo iš budėjimo operatyvinėje grupėje, tuo pažeisdamas Vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 11 punkto reikalavimą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo faktinių bylos aplinkybių įvertinimu ir jų nekartoja. Tarnybinio tyrimo procedūrų pažeidimų nenustatyta. Nuobauda adekvati padarytiems nusižengimams.
Nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismuose apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes. Apeliacinį skundą grindė prielaidomis ir sau palankia teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas, interpretacija.
Kolegija pripažįsta apeliacinį skundą nepagrįstu, todėl jo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.