Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-214-63/2008

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2008-02-07
Bylos Nr.: I-214-63/2008
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas: UAB ,,PDH”
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai

SPRENDIMAS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius, 2008 m. vasario mėn. 7 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Z. W. N., atsakovo atstovui Šarūnui Jazukevičiui, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,PDH” skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB ,,PDH” skundu prašo panaikinti Mokestiniu ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-10 sprendimą Nr. S-153 (7-131/2007) „Dėl UAB „PDH” 2007-07-09 skundo”, kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės mokesčiu inspekcijos prie Finansų ministerijos 2007-06-21 sprendimas Nr. 69-151 „Dėl UAB „PDH” 2007-04-23 skundo”, tvirtinantis Vilniaus apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos 2007-04-02 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-105 (b. l. 3-9).

Pareiškėja paaiškina, kad VMI sprendimu buvo patvirtintas Inspekcijos sprendimas, kuriuo Inspekcija nepagrįstai apskaičiavo 16 342 Lt PVM, 3 288,17 Lt PVM delspinigių bei skyrė 30 proc. dydžio PVM baudą - 4 903 Lt. Apskaičiuotą 16 342 Lt PVM sumą, anot VMI ir Inspekcijos, sudaro 11 962 Lt pirkimo PVM - statybos medžiagų ir statybos darbų pirkimo PVM, panaudotų sodo namo remontui; 1 453 Lt pirkimo PVM už įsigytus baldus ir buities prietaisus, esančius Bendrovės bute; 965 Lt Bendrovės buto lizingo palūkanos ir mokestis už telefono ryšio paslaugas; 1 962 Lt pirkimo PVM už sodo kastuvą, akvariumą, elektrinį dalgį, šakes, grėblį, benzininę žoliapjovę ir kitas buities prekes ir paslaugas.

Kaip ir pirmojo mokestinio patikrinimo akte, taip ir pakartotiniame Inspekcijos sprendimu patvirtintame patikrinimo akte Inspekcija grindžia patikrinimo metu nustatyta 1642 Lt pirkimo PVM skirtumą šiomis pagrindinėmis priežastimis - Bendrovės įsigytas ilgalaikis turtas - keturių kambarių butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodo pastatas ir 0,0832 ha žemės sklypas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) / Vilniaus m. sav., SB „Ąžuolynas“, nėra skirtas apmokestinamosioms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti, nes minėtu turtu naudojasi Bendrovės direktorius Z. N., direktoriaus žmona E. M. N., direktoriaus sūnus M. N., kurie yra Bendrovės darbuotojai; patikrinimo metu Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių, kad minėtas butas ir sodo pastatas uždirba PVM apmokestinamas pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Mokestinių ginčų komisija (toliau – Komisija) išvadas patvirtino ir sprendimu padarė nepagrįstą išvadą, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų patikrinimo akto teiginiams pagrįsti, o mokesčių mokėtojas nepateikė pakankamai įrodymų paneigiančių mokesčių administratoriaus sprendimo motyvus. Tačiau Komisija nevertino Bendrovės skunde išdėstytų motyvų ir argumentų.

VMI ir Komisija visiškai nepasisakė ir nevertino atlikto pakartotinio patikrinimo objektyvumo.

Pakartotinį patikrinimą, kaip ir pirmąjį atliko ta pati specialistė Ramutė Vaitkevičienė, todėl ši specialistė pati tikrino savo pačios darbą, atliktą pirmą kartą. To paties asmens atliktas pakartotinis patikrinimas bus maksimaliai artimas pirmajam, subjektyvus, o ne objektyvus, kaip kad to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas.

Rašytinėse pastabose, teiktose 2006 m. gegužės mėn., tiek 2007 m. vasario mėn., Bendrovė akcentavo, kad jos nuosavybės teise turimas sodo pastatas ir 0,0832 ha žemės sklypas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) / Vilniaus m. sav., SB „Ąžuolynas” (toliau - Sodo pastatas) yra įsigytas Bendrovės reprezentaciniams tikslams, jame šiuo metu vykdomas remontas - pertvarkymo darbai pagal 2004-07-15 Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą Nr. 3, kuriuo Bendrovės vadovui buvo pavesta atlikti Sodo pastato rekonstrukciją. Šis akcininko pavedimas yra vykdomas Bendrovės sąskaita, perkamos statybinės medžiagos ir statybos darbai. Baigtas pertvarkyti Sodo pastatas taps turtu, skirtu apmokestinamoms prekėms gaminti, parduoti ir apmokestinamoms paslaugoms teikti, todėl Inspekcija ir VMI be jokio pagrindo paneigė Bendrovės teisę atskaityti Sodo pastato pertvarkymui skirtų statybos medžiagų ir statybos darbų pirkimo PVM (11 962 Lt). Baigus Sodo pastato pertvarkymo darbus Bendrovės buveinė bus perkelta į Sodo pastatą, nes dabartiniu adresu naudojamų patalpų plotas tampa per mažas Bendrovės poreikiams patenkinti, apmokestinamoms prekėms parduoti ir paslaugoms teikti.

Sodo pastatą yra ketinama naudoti PVMĮ 58 str. 1 dalyje nurodytoje veikloje, todėl jo gamybos (pertvarkymo) pagerinimo procese įsigyjant prekes ir paslaugas, PVM atskaita gali būti daroma ir daroma be apribojimų vadovaujantis PVMĮ 6 str. ir 57 str. nuostatomis bei jų komentarais, rengtais pačio mokesčių administratoriaus. Dėl šių PVM įstatymo nuostatos taikymo šiame mokestiniame ginče MGK visiškai nepasisakė.

Inspekcija ir VMI neturėjo teisės paneigti Bendrovės teisę atskaityti Sodo pastato pertvarkymui skirtu statybos medžiagų ir statybos darbų pirkimo PVM.

Aplinkybė, kad Sodo pastatas dar nenaudojamas Bendrovės veiklai vykdyti, nepaneigia Bendrovės teisės į pirkimo PVM atskaitą, kurį Bendrovė sumokėjo už Sodo pastato statybos medžiagas ir statybos darbus.

Bendrovės nuosavybės teise turimu keturių kambarių butu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau - Butas) naudojasi Bendrovės darbuotojai -Bendrovės direktorius Z. N., direktoriaus žmona E. M. N., direktoriaus sūnus M. N.. Butas panaudos pagrindais perduotas naudotis Bendrovės direktoriui Zbignew.

Vienintelio Bendrovės akcininko 2004-07-20 sprendime Nr. 4 yra nurodyta, kad visas Buto eksploatacines išlaidas, išskyrus telekomunikacijų (telefoninio ryšio) išlaidas darbo reikalais, dengs panaudos gavėjas Bendrovės direktorius Z. N., o Buto telekomunikacijų (telefoninio ryšio) išlaidas darbo reikalais dengs pati Bendrovė, nes Bendrovės direktoriaus darbas neprasideda 8 val. ryto ir nesibaigia 17 val. vakaro.

Buto telefonas / faksas naudojamas tik darbo reikalais, todėl viską dengia Bendrovė.

Šių pastabų mokesčių administratorius nevertino, neatsižvelgė į tai, kad Bute laikoma ir tvarkoma Bendrovės buhalterija, kiti dokumentai, bute vykdomos prekių prezentacijos potencialiems klientams, kurie ateina ne iš gatvės (todėl nėra iškabos), o atvyksta iš anksto susitarę, nes Bendrovės parduodamos prekės yra specifinės, turinčios ne eilinį, o specializuotą pirkėją ir t.t.

Inspekcijos ir VMI nustatytos aplinkybės, kad Butas nepažymėtas iškabomis, nepaneigia fakto, kad Bute yra vykdoma su Bendrovės valdymu / verslu susijusi veikla. Todėl Inspekcijos išvada, kad Butas neuždirba PVM apmokestinamųjų pajamų, yra nepagrįsta. Mokesčių administratorius nepaneigė fakto, kad Butas yra naudojamas Bendrovės veiklai vykdyti.

Sprendimuose klaidingai nurodyti baldai ir jų įsigyjimas bei buvimo vieta, bei visiškai nepasisakoma, kodėl neleidžiama atskaityti PVM už buities prekes ir paslaugas, kuomet akivaizdu, kad jie naudojami nuomojamoms patalpoms prižiūrėti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui priėjus išvados, kad Bendrovei mokestinė atsakomybė kyla prašo paskirtąją 4 903 Lt PVM baudą sumažinti esant Bendrovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių arba nuo baudos Bendrovę visai atleisti, kadangi nėra Bendrovės kaltės dėl neva „nustatyto” pažeidimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti (b. l. 36-39).

Atsakovas paaiškino, kad mokestinis ginčas yra kilęs dėl Pareiškėjos teisės atskaityti: 965 Lt buto lizingo palūkanų bei telefono ryšių paslaugų pirkimo PVM, 11 962 Lt statybos medžiagų bei statybos darbų pirkimo PVM, 1 962 Lt sodo įrankių bei buities prekių paslaugų pirkimo PVM ir 1 453 Lt baldų bei buities prietaisų pirkimo PVM.

Tuo laikotarpiu teisę į PVM atskaitą reglamentavo 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751. Šio įstatymo 58 str. 1 dalis nustatė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Taigi įstatyme imperatyviai nustatyta, kad PVM mokėtojas gali iš apskaičiuotos parduotų prekių (paslaugų) pardavimo PVM sumos atskaityti tik tas pirktų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo PVM sumas, kurios skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas galėjo atskaityti minėtas pirkimo PVM sumas tik tuo atveju, jei įsigytos prekės ir paslaugos skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Pareiškėjos įsigyti minėti objektai nėra skirti naudoti Pareiškėjos vykdomoje apmokestinamoje veikloje, todėl Inspekcija, vadovaudamasi PVM įstatymo 123 str. 2 dalimi, pagrįstai Pareiškėjai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 16 342 Lt PVM, o Atsakovas ir Komisija savo sprendimais tai patvirtino. Komisija savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų patikrinimo akto teiginiams pagrįsti.

Inspekcija, vadovaudamasi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. nuostatomis, nustačiusi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai Pareiškėjai paskyrė įstatymo nustatytos baudos vidurkį (30 procentų - 4903 PVM baudą) nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos, o Atsakovas ir Komisija savo sprendimais pagrįstai tai patvirtino.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentasi ir prašo skundą atmesti (b. l. 31).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Mokestinis ginčas kilo dėl teisės atskaityti 965 Lt buto lizingo palūkanų bei telefono ryšių paslaugų pirkimo PVM, 11 962 Lt statybos medžiagų bei statybos darbų pirkimo PVM, 1 962 Lt sodo įrankių bei buities prekių paslaugų pirkimo PVM ir 1 453 Lt baldų bei buities prietaisų pirkimo PVM.

Byloje nustatyta, kad Pareiškėja pagal 2004-07-27 susitarimą Nr. 1 prie 2001-04-27 sutarties Nr. 2001/04-N17 lizingo būdu įsigijo keturių kambarių butą daugiabučiame gyvenamajame name, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėto buto 965 Lt lizingo palūkanų ir telefono ryšių paslaugų pirkimo PVM Pareiškėjas įtraukė į PVM atskaitą.

Pagal 2004-08-04 pirkimo pardavimo sutartį įsigijo sodo pastatą ir 0,0832 ha žemės sklypą, esančius Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) / Vilniaus m. sav., SB „Ąžuolynas”. Sodo pastato remontui panaudojo 11 962 Lt statybos medžiagų ir statybos darbų pirkimo PVM, kuriuos įtraukė į PVM atskaitą.

Pareiškėjas už 1962 Lt įsigijo sodo kastuvą, akvariumą, elektrinį dalgį, šakes, grėblį, benzininę žoliapjovę ir kitas buitines prekes ir paslaugas naudojamas nuomojamoms patalpoms prižiūrėti, kurias įtraukė į PVM atskaitą.

Vykdydama pavedimą tikrinti, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pakartotinai patikrino UAB ,,PDH“ 2003-09-01 - 2005-12-31 laikotarpio pridėtinės vertės mokestį ir nustačiusi pažeidimus 2007-04-02 sprendimu Nr. (21.26)-256-105 nurodė sumokėti 16 342 Lt. PVM, 3 288,17 Lt. PVM delspinigių bei skyrė 30 proc. dydžio PVM baudą - 4 903 Lt. Valstybinė mokesčių inspekcija 2007-06-21 sprendimu Nr. 69-151 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą. Mokestinių ginčų komisija 2007-09-10 sprendimu Nr. S-153 (7-131/2007) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą.

Ginčo laikotarpiu teisę į PVM atskaitą reglamentavo 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751. Šio įstatymo 58 str. 1 dalis nustatė, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad PVM mokėtojas gali iš apskaičiuotos parduotų prekių (paslaugų) pardavimo PVM sumos atskaityti tik tas pirktų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo PVM sumas, kurios skirtos PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Pareiškėjas galėjo atskaityti minėtas pirkimo PVM sumas tik tuo atveju, jei įsigytos prekės ir paslaugos skirtos PVM apmokestinamų prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Pareiškėjas pagal 2004-07-27 susitarimą Nr. 1 prie 2001-04-27 sutarties Nr. 2001/04-N17 lizingo būdu įsigijo keturių kambarių butą daugiabučiame gyvenamajame name, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėto buto 965 Lt lizingo palūkanų ir telefono ryšių paslaugų pirkimo PVM Pareiškėjas įtraukė į PVM atskaitą.

Iš byloje pateiktos Mokestinių ginčų komisijos bylos medžiagos matyti, jog operatyvaus patikrinimo metu Inspekcija nustatė, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius gyvena bendrovės direktorius Z. N., direktoriaus žmona E. M. N. ir direktoriaus sūnus M. N.. Pareiškėjos direktorius 2006-02-07 paaiškinime Nr. 185-115/1-a nurodė, jog bute gyvena pats su šeima, šeimos nariai yra Pareiškėjos darbuotojai, buto eksploatavimo mokesčius jis moka asmeniškai. Pareiškėja nusprendė (vienintelės akcininkės E. M. N. 2004-07-20 sprendimas Nr. 4) jam nuosavybės teise priklausantį aukščiau nurodytą butą perduoti Pareiškėjos direktoriui Z. N. naudotis neatlygintinai ir neterminuotai (iki pareikalavimo) bei apmokėti telekomunikacijų (telefoninio ryšio) išlaidas darbo reikalais. Tačiau duomenų, kad minėto buto gyvenamoji paskirtis į kitą paskirtį pakeista, iškabų ar nuorodų, informuojančių, kad minėtame bute būtų įsikūrusi bendrovė nėra. Pareiškėjas, priešingai, negu nurodyta 2004-07-20 sprendime Nr. 4, apmokėjo visas šio buto telefoninio ryšio sąskaitas, nepateikė susitarimo, kokiu principu dalinamos patirtos ryšių išlaidos į susijusias su darbo reikalais ir į asmenines.

Pareiškėjas nepagrindė įrodymais, kad minėtame bute laiko buhalterinės apskaitos dokumentus, rytais, vakarais, švenčių dienomis ir savaitgaliais butas tampa Pareiškėjos direktoriaus darbo vieta. Pareiškėjas turi patalpas buhalteriniams dokumentams laikyti ir komercinei veiklai vykdyti, nes nuomoja 3 kambarius iš UAB „Vilniaus autobusai”, kurių viename kambaryje įrengti stelažai su autobusų detalėmis, kitame kambaryje yra įsikūrusi buhalterė (direktoriaus žmona E. M. N.), stovi du stalai, kompiuteris, spintos buhalterinės apskaitos dokumentams, trečiajame kambaryje yra spinta drabužiams, sekcija, staliukas, keletas fotelių.

Darytina išvada, kad Pareiškėjas neįrodė, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo naudojamas bendrovės veikloje ir uždirba PVM apmokestinamas pajamas.

Pareiškėja pagal 2004-08-04 pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo 0,0832 ha žemės sklypą ir sodo pastatą esančius Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., SB „Ąžuolynas”. Sodo pastato remontui panaudojo 11 962 Lt statybos medžiagų ir statybos darbų pirkimo PVM, kuriuos įtraukė į PVM atskaitą.

Minėtas sodo pastatas yra trijų aukštų. Pirmajame aukšte įrengta virtuvė, kurioje nedaug baldų, grindys ir dalis sienų išklijuota plytelėmis, įdėti nauji langai, durys. Antras aukštas taip pat suremontuotas, yra keletas kambarių su baldais. Rūsyje įrengta pirtis ir baseinas, stovi didelis metalinis stalas. Visuose namo aukštuose atliktas einamasis remontas. Sklypas prie namo apsodintas nedideliais medeliais (eglaitėmis, tujomis ir kt).

Pagal Pareiškėjo vienintelės akcininkės E. M. N. 2004-07-15 sprendimą Nr. 3 nuspręsta atlikti reprezentaciniams tikslams skirto sodo pastato remontą, pertvarkant namą taip, kad namo pirmas aukštas būtų skirtas sanitarinėms patalpoms, antras aukštas - biurui ir trečias aukštas - svečių kambariams. Pagal 2004-08-19 projektavimo darbų autorinę sutartį Nr. 0408 architektas (rangovas) įsipareigojo suprojektuoti sodo pastato rekonstrukciją, gauti leidimą statybai ir vesti autorinę priežiūrą. Įrodymų apie šios sutarties vykdymą byloje nėra. Pareiškėja pateikė 1990-02-20 Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomojo komiteto išduoto leidimo statybai Nr. 192/90 kopiją, tačiau jo galiojimo terminas pasibaigęs (galiojimo terminas iki 1992-02-20, galiojimo terminas pratęstas iki 2001-06-26).

Pareiškėjas neįrodė, kad įsigytos statybos medžiagos bei statybos darbai skirti būtent patalpų rekonstrukcijai atlikti ir patalpų paskirčiai pakeisti. Sodo pastatu naudojasi Pareiškėjo direktoriaus šeima ir įsigytos statybos medžiagos bei statybos darbai neskirti būtent patalpų rekonstrukcijai atlikti ir patalpų paskirčiai pakeisti.

Pareiškėjo teiginys, kad sodo kastuvą, akvariumą, elektrinį dalgį, šakes, grėblį, benzininę žoliapjovę ir kitas buitines prekes ir paslaugas, kurių 1962 Lt pirkimo PVM įtraukė į PVM atskaitą, naudoja nuomojamoms patalpoms prižiūrėti, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pagal 2005-08-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. A.2005/97, sudarytą tarp Pareiškėjo ir UAB „Vilniaus autobusai”, nuomininkas (Pareiškėjas) kas mėnesį moka mokesčius už komunalines paslaugas ir padengia patalpų eksploatavimo išlaidas, taip pat pastato eksploatavimo, šiukšlių išvežimo ir teritorijos priežiūros išlaidas (sutarties 11 p.).

Inspekcija atlikusi UAB „Dekbanus” priešpriešinį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog UAB „Dekbanus” pardavė Pareiškėjai dviejų ir trijų dalių odinių svetainės baldų „Nefryt” komplektą. UAB „Arbaldas” mokesčių administratoriui pateikė 2006-08-23 pažymą, kad Pareiškėjai pardavė miegamojo komplektą „Sostingė”. Minėti baldai yra Pareiškėjos bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris, kaip nurodyta aukščiau, nenaudojamas PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Kadangi minėti baldai nenaudojami PVM apmokestinamai veiklai vykdyti, Inspekcija pagrįstai PVM atskaitą sumažino šių baldų pirkimo PVM suma.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų ir padarė pagrįstas išvadas, kad Pareiškėjos įsigyti minėti objektai nėra skirti naudoti Pareiškėjos vykdomoje apmokestinamoje veikloje, todėl vadovaudamasi PVM įstatymo 123 str. 2 dalimi, pagrįstai Pareiškėjai papildomai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 16 342 Lt PVM,

Pažeidimo padarymo metu galiojančio 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu nustatoma, jog PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą, apskaičiuojama papildoma mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma, ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda. Šio įstatymo 123 str. 4 d. nurodoma, kad skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, mokesčių mokėtojo kaltės formos ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Inspekcija, vadovaudamasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. nuostatomis, nustačiusi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pagrįstai Pareiškėjui paskyrė įstatymo nustatytos baudos vidurkį (30 procentų - 4903 PVM baudą) nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos.

Atleidimo nuo paskirtų baudų mokėjimo pagrindus reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nuo paskirtų baudų mokėjimo mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas; 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 2 dalimi, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumą yra sumokėjęs (mokestis priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas šio Įstatymo nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas. Mokesčių administratorius, nenustatęs minėtos aplinkybės, neturėjo pagrindo svarstyti Pareiškėjo atleidimo nuo paskirtos baudos mokėjimo klausimą.

Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisija teisingai konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų patikrinimo akto teiginiams pagrįsti ir priėmė pagrįstą sprendimą.

Naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais skundžiamų sprendimų teismas neturi teisinio pagrindo.

Pareiškėja nurodo, kad pakartotinį patikrinimą atlikus tai pačiai specialistei, jis buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai.

MAĮ nei kiti teisės aktai ar Vilniaus apskrities VMI vidaus taisyklės nereglamentuoja darbuotojo, atliekančio pakartotinį patikrinimą skyrimo tvarkos. Vadovaujantis MAĮ 27 straipsnyje numatytu mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo principu, mokesčių administratorius gali, esant motyvuotam mokesčių mokėtojo prašymui pakeisti patikrinimą atliekantį darbuotoją kitu. Šiuo atveju toks prašymas pateiktas nebuvo. Įvertinant tai, kad pirminį patikrinimą atlikusiai specialistei buvo žinomos aplinkybės, susijusios su patikrinimo dalyku, siekiant racionaliai išnaudoti žmogiškuosius išteklius bei taupant mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo laiką, pakartotinis patikrinimas buvo pavestas tai pačiai specialistei pagrįstai.

MAĮ 6 straipsnyje yra nurodyti apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principai, MAĮ 32 straipsnyje nurodytos mokesčių administratoriaus pareigos ir šios nuostatos yra privalomos visiems mokesčių administratoriaus darbuotojams, todėl teigti, kad pakartotinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai.

Pareiškėja prašo pripažinus kalta dėl padaryto pažeidimo sumažinti paskirtos PVM baudos dydį.

Motyvų, kodėl pareiškėjai paskirta 30 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda, nei mokesčių administratorius, nei Komisija savo sprendimuose aiškiai nenurodė.

Teismo nuomone, apmokestinant kartu reikia atsižvelgti į ūkio subjekto gebėjimą mokėti, mokami mokesčiai ir baudos neturi trukdyti siekti ekonominių tikslų, nepakenkti įmonės veiklai, taip pat turi priklausyti nuo ūkio subjekto finansinio pajėgumo bei mokesčių našta neturi būti per sunki. Įmonės veikla mokesčių naštos neturi būti slopinama, skurdinama ar vedama į bankrotą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pažeidimo pobūdį bei įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, tačiau papildomai nenustatęs jokių aplinkybių, kurių pagrindu UAB ,,PDH” būtų galima visiškai atleisti nuo baudos mokėjimo daro išvadą, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-10 sprendimas Nr. S-153 (7-131/2007) dalyje dėl baudos dydžio yra keistinas, skiriant 10 procentų nuo papildomai apskaičiuotos PVM sumos dydžio baudą, t. y. 1 634 Lt, o kitose dalyse sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,

nusprendė:

Skundą iš dalies patenkinti.

Pakeisti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-09-10 sprendimą Nr. S-153 (7-131/2007) dalyje dėl baudos dydžio, sumažinant baudą iki 1 634 Lt, o kitose dalyse sprendimą palikti nepakeistą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas