Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-04-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1517-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-04-18
Bylos Nr.
1-1517-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06030-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
N. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1517-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06030-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.4.2; 1.2.14.1.2.2; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Tomo Danylos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lazdijuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) sen., Druskininkų sav., teistas 13 kartų, paskutinį kartą 2019 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 d. – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Į bausmės laiką įskaityta viena laikino sulaikymo diena ir neatlikta bausmės dalis – 29 paros arešto, baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs; turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. G. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą (į automobilį), o būtent:

jis 2018 m. vasario 13 d., apie 01.00 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje namo kieme, adresu Laisvės pr. 65 A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.50 ‰ girtumas), išdaužė automobilio Peugout 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., vairuotojo pusės durelių lango stiklą, kurio vertė 100 eurų, įsibrovė į minėto automobilio saloną, iš kur pasikėsino pagrobti jame buvusį materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti V. R. priklausantį materialinę vertę turintį turtą.

Taip N. G. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

N. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo N. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. vasario 12 d. vakare kartu su savo pažįstamais, duomenų nežino, gėrė alkoholinius gėrimus Justiniškių mikrorajone, viename bare, pavadinimo nežino. 2019 m. vasario 13 d. po vidurnakčio jis norėjo važiuoti namo į Grigiškes, autobuso stotelėje „Justiniškės“ stovėjo ir rūkė cigaretę, susipažino su panele, vardo neatsimena, jie pabendravo ir ją palydėjo namo į Šeškinės mikrorajoną. Po to jis norėjo eiti atgal į stotelę, tačiau pats neatsimena kur atsidūrė. Eidamas kalbėjo telefonu su savo panele Sofija, jie susipyko ir praeidamas šalia automobilio, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, adreso neatsimena, tačiau tai gali būti tas pats adresas, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, jis savo rankoje turėjo didelį žiebtuvėlį, kuriuo trenkė į automobilio lango stiklą. Stiklas sudužo, jis susižalojo savo kairę ranką ir nuėjo toliau. Po kažkiek laiko pamatė policijos pareigūnus, suprato, kad atvažiavo dėl išdaužto lango ir nuėjo prie gretimo namo, už bromos, atsisėdo po balkonu, pasislėpė už krūmų. Pritūpęs ten rūkė cigaretę, tačiau pareigūnai rado jį ir sulaikė. Jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Jis jokio tikslo apvogti automobilio neturėjo, tiesiog iš pykčio trenkė į automobilio langą ir išdaužė stiklą. Dėl išdaužyto stiklo labai gailisi, žalą atlygins (b.l. 56);

- nukentėjusiojo V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam priklauso automobilis Peugout 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2005 metų gamybos. Automobilis apie mėnesį laiko stovi namo kieme Laisvės pr. 65 A Vilniuje automobilių stovėjimo aikštelėje, kadangi jį ruošia remontui. Automobilio salone laiko įvairius daiktus t.y tuščias kartotinės dėžes, įrankių dėžę, keltuvą. 2019 m. vasario 12 d., 19:00 val. buvo prie automobilio Peugout 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo tvarkingas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia kitų automobilių. Apžiūrėjęs automobilį nuėjo namo. Tuo metu pašalinių asmenų šalia automobilio nebuvo. 2019 m. vasario 13 d., 02:00 val. jam paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad išdaužtas jo automobilio vairuotojo pusės durelių lango stiklas ir pasikėsinta įvykdyti vagystę. Atėjęs prie automobilio ir jį apžiūrėjęs pamatė, kad išdaužtas vairuotojo pusės durelių lango stiklas, kurio vertė 100 eurų ir patekta į salono vidų. Viduje pažeista bendra tvarka, daiktai išmėtyti, išvartyti. Atidaryta daiktadėžė ir išmesti dokumentai. Tai padaręs asmuo kėsinosi įvykdyti vagystę, tačiau dėl neaiškių priežasčių jam vertingi daiktai nepavogti. Taip pat šalia automobilio buvo kraujo dėmės. Pareigūnai informavo, kad yra sulaikytas asmuo, galimai pasikėsinęs pagrobti jo daiktus. Automobilis kasko draudimu nedraustas. Vaizdo kameros neįrengtos. Daugiau aplinkybių nežino (b.l. 41-43).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala dėl jam priklausančio automobilio „Peugout 206“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo, padaryta 2019 m. vasario 12 d. įvykio metu, jam kaltininko atlyginta pilnai. Jis neturi ir neturės jokių pretenzijų vyriškiui, sugadinusiam jo automobilį, nes jis atlygino padarytą žalą. Civilinio ieškinio nereikš (b.l. 44);

- liudytojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad buvo bute adresu Laisvės pr., Vilnius. Nakties metu 2019 m. vasario 13 d., apie 01:00 val. rūkė balkone, kai kitoje gatvės pusėje išgirdo dūžtančių stiklo šukių garsą. Atidžiau pažiūrėjęs pamatė, kad aplink automobilius vaikšto asmenys. Matė kaip ir dviejų asmenų siluetus. Požymių nematė. Skambino bendruoju pagalbos numeriu ir informavo apie galimai vykdomą vagystę. Atvykę pareigūnai ieškojo tų asmenų. Jis, dar būdamas balkone, nurodė pasišalinusio asmens kryptį už namo, esančio Laisvės pr. 65A, Vilnius. Vėliau nuėjo į kambarį ir nežino, kas toliau vyko (b.l. 48-49);

- liudytojo R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. vasario 13 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. M. ir būrio vadu Ž. A., apie 01.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, apie tai, kad asmuo adresu Laisvės pr., Vilniuje, mato kitoje gatvės pusėje asmenis, apžiūrinėjančius automobilius ir girdėjo kaip dužo automobilio langas. Buvo pranešta, kad asmenys tamsiai apsirengę. Dirbant pagal minėtą iškvietimą, atvykus minėtu adresu prie Laisvės pr. 65A namo, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje rado automobilį „PEUGEOT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šoninis vairuotojo langas buvo išdaužtas, o automobilio viduje viskas išmėtyta ir akivaizdžiai matėsi, kad buvo patekta į automobilio saloną. Bendraujant su pranešėju, pastarasis nurodė, kad asmuo, kurį matė prie mašinos, nubėgo link kiemų. Apžiūrinėjant įvykio vietą pastebėjo, kad šalia minėto automobilio buvo šviežio kraujo pėdsakų. Kartu su būrio vadu Ž. A. bėgant paskui kraujo pėdsakus pastebėjo, kad pėdsakų kryptis buvo link Laisvės pr. 61 namo, pro bromą. Praėję bromą, šalia namo esančiuose krūmuose pastebėjo pasislėpusį asmenį, kuris gulėjo. Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo N. G.. Priėjus prie minėto asmens, jam buvo paaiškinta, kad jis sulaikytas ir turi išlįsti iš krūmų, tačiau pastarasis apsimetė negirdintis ir į jų reikalavimus nereagavo. Tada prieš asmenį buvo panaudotos spec. priemonės - dujos, užsuktos už nugaros rankos bei uždėti antrankiai. Bendraujant su asmeniu, jis prisipažino, kad išdaužė automobilio langą ir buvo patekęs į automobilio saloną. Uždėjus sulaikytajam antrankius, akivaizdžiai matėsi, kad pastarojo kairė ranka kruvina, supjaustyta. Apžiūrinėjant šalia esančius automobilius, akivaizdžiai pagal kraujo pėdsakus matėsi, jog kraujo pėdsakai buvo ir prie kitų automobilių - VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SKODA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), HYUNDAY, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Į paminėtus automobilius nebuvo patekta tikriausiai dėl to, kad asmuo buvo išgąsdintas. N. G. apie 02.00 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į 1 policijos komisariatą. Sulaikant ir pristatant panaudotos spec. priemonės - dujos ir antrankiai (b.l. 14);

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. vasario 13 d., 01.19 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu Laisvės pr. 74, Vilniuje, kieme kitoje gatvės pusėje pranešėjas mato, kaip du asmenys daužo automobilius, išdaužė langą (b.l. 11);

- 2019 m. vasario 13 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas nukentėjusiajam V. R. priklausantis automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis kieme prie namo adresu Laisvės pr. 65A, Vilniuje. Protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio durų spyneles, išorinių pažeidimų nepastebėta. Iš kairės automobilio pusės, ties vairuotojo durelėmis ir galiniu ratu ant sniego matosi pavienės raudonos spalvos dėmės. Automobilio vairuotojo durelių stiklas išdaužtas, stiklo šukės pažirusios automobilio viduje ir išorėje. Ant šukių matosi raudonos spalvos dėmės. Priekinė automobilio daiktadėžė atidaryta, joje išvartyti daiktai, ant priekinio keleivio pusės kilimėlio gali išvartyti įvairūs dokumentai. Apžiūros metu paimta nuoplovos nuo raudonos spalvos dėmių, stiklo šukės, iš viso 4 vokai (b.l. 16-35);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad N. G. 2019 m. vasario 13 d., 03.04 val. buvo nustatytas 1,150 promilės girtumas (b.l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninių daiktų arba automobilių priedų vagystė iš automobilio kvalifikuojama įsibraunant į saugyklą tik tais atvejais, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad N. G. 2018 m. vasario 13 d., apie 01.00 val., būdamas automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje namo kieme, adresu Laisvės pr. 65 A, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio Peugout 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. R., vairuotojo pusės durelių lango stiklą, kurio vertė 100 eurų, įsibrovė į minėto automobilio saloną, iš kur pasikėsino pagrobti jame buvusį materialinę vertę turintį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas ir pasišalino iš įvykio vietos.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš automobilio neprisipažino bei nurodė, kad eidamas ir kalbėdamas telefonu jis susipyko su savo panele, todėl, būdamas supykęs, praeidamas šalia stovėjusio automobilio, rankoje turėtu dideliu žiebtuvėliu trenkė į šio automobilio lango stiklą ir jį sudaužė, nieko iš automobilio vogti neketino. Nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas visgi vertina, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami daryti išvadą, jog jo veiksmo – automobilio priekinių durelių stiklo išdaužimą, lėmė būtent siekis įsibrauti į minėtą automobilį. Kaltinamojo tikslą pagrobti iš automobilio turtą įrodo nukentėjusiojo V. R. parodymai, iš kurių matyti, kad jis 2019 m. vasario 12 d., 19:00 val. buvo prie savo automobilio Peugout 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo tvarkingas automobilių stovėjimo aikštelėje šalia kitų automobilių. 2019 m. vasario 13 d., apie 02.00 val. priėjęs prie savo automobilio su policijos pareigūnais pamatė, kad yra išdaužtas jo automobilio vairuotojo pusės durelių lango stiklas, viduje pažeista bendra tvarka, daiktai išmėtyti, išvartyti, atidaryta daiktadėžė ir išmesti dokumentai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. M. taip pat patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje rado automobilį „PEUGEOT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šoninis vairuotojo langas buvo išdaužtas, o automobilio viduje viskas išmėtyta ir akivaizdžiai matėsi, kad buvo patekta į automobilio saloną. Apžiūrėjus nukentėjusiajam V. R. priklausantį automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šio automobilio vairuotojo durelių stiklas yra išdaužtas, priekinė automobilio daiktadėžė atidaryta, joje išvartyti daiktai, ant priekinio keleivio pusės kilimėlio guli išvartyti įvairūs dokumentai. Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad N. G. kėsinosi pagrobti iš nukentėjusiojo automobilio daiktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis neneigė susižalojęs ranką, savo ruožtu iš įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolo matyti, kad raudonos spalvos žymės buvo aptiktos ir ant automobilio durelių (prie rankenos) (b. l. 26-27). Juolab pranešus apie tai, kad namo kieme išdaužtas automobilio langas, policijos pareigūnai greitai atvyko į įvykio vietą ir jau rado minėtą nukentėjusiojo automobilį, iš kurio vidaus, kaip nurodyta, buvo akivaizdu, kad buvo patekta į jo vidų, bei pagal atitinkamus pėdsakus rado ir pasislėpusį kaltinamąjį. Taigi visos minėtos aplinkybės rodo tiek tai, kad kaltinamasis turėjo tikslą, įsibrovęs į svetimą automobilį, pasisavinti svetimą turtą, tiek tai, kad atitinkama veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas darantis nusikalstamą veiką, todėl pasišalino. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip pasikėsinimas padaryti apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes į automobilio vidų kaltinamasis pateko įveikęs mechanines kliūtis, t.y. išdaužęs automobilio durelių stiklą (t. y. pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugyklą).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu N. G. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, jos dydžiu, tik prašo leisti arešto bausmę jam atlikti poilsio dienomis, nes jis dirba, t.y. vykdo individualią veiklą ir prideda tai patvirtinančią pažymą (b. l. 90, 91).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (pasikėsinta padaryti apysunkį, tyčinį nusikaltimą nuosavybei), į nustatytą kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – N. G. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį N. G. – anksčiau teistas 13 kartų (b.l. 74-83), turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 69-70), vykdo individualią veiklą (b.l. 91), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat byloje nėra duomenų, ar jis nėra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą.

Atsižvelgdamas į nurodytas nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 60 parų arešto bausmė yra per griežta, nes nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir kaltinamasis atlygino padarytą žalą už išdaužtą automobilio stiklą, todėl ji mažintina iki 40 parų arešto. Taikyti N. G. atžvilgiu BK 64¹ straipsnį jokio pagrindo nėra, nes kaltinamasis kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo pasikėsinus įvykdyti vagystę nepripažino.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, N. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 13 d., 01.45 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 16.25 val. (b.l. 65, 66). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, viena laikino sulaikymo para įskaitytina į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai arešto parai. Nors, kaip minėta, N. G. prašė leisti areštą atlikti poilsio dienomis, visgi teismas, įvertinęs ankstesnių N. G. teistumų skaičių, šiuo atveju nemato galimybės nustatyti tokią iš esmės asmens padėtį lengvinančią arešto bausmės vykdymo tvarką.

Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 58-59).

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vokai, kuriuose yra stiklo šukės ir nuoplovos, perduoti saugoti pagal 2019 m. kovo 26 d. kvitą B, serija BBB Nr. 6PK001746 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; b.l. 38-39).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 40 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti N. G. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. vasario 13 d., 01.45 val. iki 2019 m. vasario 13 d. 16.25 val., prilyginant ją vienai arešto parai ir konstatuoti, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 39 (trisdešimt devynios) paros.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo N. G. faktinio sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam N. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 5 vokus, kuriuose yra stiklo šukės ir nuoplovos, perduotus saugoti pagal 2019 m. kovo 26 d. kvitą B, serija BBB Nr. 6PK001746 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą.

Išaiškinti N. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ingrida Mikužytė