Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, našlys, aukštojo išsilavinimo, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2015-06-15 apie 13.20 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktų reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodamas keliu ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi važiavusiam autobusui „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas pavojingą situaciją kelyje, dėl to autobusas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti, o dėl staigaus stabdymo autobuso salone krito ir susižalojo jo keleivė A. V., kuriai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis įvykio dieną buvo Kaune, Savanorių pr., prie Japoniškų automobilių detalių parduotuvės, važiavo paskui autobusą, o šiam sustojus palaukė ir nepradėjus pastarajam važiuoti, jį apvažiavo. Apvažiavęs jį pamatė ten buvusią jam reikiamą parduotuvę ir ketino įvažiuoti į aikštelę, manė, kad spės įvažiuoti, tačiau tuo metu pradėjo važiuoti autobusas. Kaltinamajam sustojus aikštelėje, autobuso vairuotojas priėjo ir paaiškino, kad nukrito nukentėjusioji, atsitrenkė į laikiklį ir susižeidė. Sutinka, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir sukėlė avarinę situaciją, jam reikėjo palaukti, kol autobusas nuvažiuos. Sutinka atlyginti 500 eurų žalą. Nukentėjusiosios atsiprašyti neturėjo galimybės, kadangi ši atsisakė su juo bendrauti.

Kaltinamojo V. B. kaltę dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota nukentėjusioji A. V., be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, įrodo duomenys, užfiksuoti nukentėjusios A. V. ir liudytojo A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, 2015-06-15 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio (b. l. 5), eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje (b. l. 8 - 10), 2015-06-15 kaltinamojo paaiškinime apie eismo įvykio aplinkybes (b. l. 12, 17), 2015-07-24 specialisto išvadoje Nr. G2046/15(02), kuri patvirtina, kad nukentėjusiajai A. V. padarytas I juosmeninio slankstelio lūžimas, kuris galėjo įvykti 2015-06-15, veikiant traumuojančiai jėgai pagal vertikalią kūno ašį, nugriuvus iš savo ūgio aukščio ir kontaktuojant sėdmenų sritimi su autobuso grindimis, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 62), iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. B. 2015-06-15 apie 13.20 val. Kaune, vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktų reikalavimus, važiuodamas keliu ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi važiavusiam autobusui „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas pavojingą situaciją kelyje, dėl to autobusas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas staiga stabdyti, o dėl staigaus stabdymo autobuso salone krito ir susižalojo jo keleivė A. V., kuriai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo V. B. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles – nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, važiuodamas keliu ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia eismo kryptimi važiavusiam autobusui, ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. V. sveikata.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Kaltinamojo transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas. Turtinę ar neturtinę žalą patyrusio asmens reikalavimo teisės į atsakingą už žalą asmenį ir draudiką atsiranda dviem savarankiškais pagrindais, atitinkamai delikto ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties. Nors šių reikalavimų pagrindai yra savarankiški, įstatyminis reguliavimas nustato jų santykį, išskiriantį šį draudimą nuo savanoriškojo civilinės atsakomybės draudimo. Aiškinant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslą, darytina išvada, kad iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė vykdytina pirmiau už deliktinę prievolę. Įstatyminis šių santykių reguliavimas nustato, kad žalą patyręs asmuo pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, o jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina transporto priemonės valdytojas (CK 6.254, 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu jai padarytos 165,28 eurų turtinės ir 2460 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirta turtine žala, civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nukentėjusiajai atlygino 102,70 eurų turtinės žalos (b. l. 111) ir jos apskaičiavimą pagrindė byloje pateiktame paaiškinime dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas mano, kad turtinė žala nukentėjusiajai apskaičiuota ir atlyginta tinkamai, atsižvelgiant į medicininių dokumentų išrašus, atskaičius nukentėjusiosios pareikštus reikalavimus dėl tų išlaidų, kurios nesusiję su patirta trauma, todėl A. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis V. B. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl eismo įvykio nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Dėl patirtos traumos ji patyrė nepatogumus, jai reikalinga kito asmens pagalba, sumažėjusi galimybė bendrauti su aplinkiniais, fizinį skausmą ji jaučia iki šiol, juosmens slankstelis visiškai nesugis ir bus liekamieji padariniai. Šie nukentėjusiosios dvasiniai išgyvenimai bei patirtas fizinis skausmas ir kiti nepatogumai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kaltinamojo veiksmais. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad nukentėjusioji yra senyvo amžiaus ir traumos padariniai jai pasireiškia intensyviau, į ilgą traumos gydymosi laikotarpį bei į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, darytina išvada, kad pareikštas 3000 eurų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiosios sveikatai, ir, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, gydymosi trukmę, patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, nustatytinas 2500 eurų dydžio nukentėjusiai padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos atlygis neviršija draudimo sumos, žalos atlyginimas priteistinas iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, o, kadangi draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 540 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai, A. V. priteistinas 1960 Eur žalos atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Kaltinamasis V. B. neteistas (b. l. 64), administracine tvarka baustas už KET pažeidimus (b. l. 65 - 68), jis yra senatvės pensininkas, (1 t., b. l. 120), VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre dėl psichikos bei priklausomybės ligų neužregistruotas (b. l. 76). Skiriant bausmę V. B., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kuris pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, kadangi jis numatė ir suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau lengvabūdiškai siekė išvengti padarinių, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tuo bus pasiekti bausmės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktina nepakeista.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 9 MGL dydžio, tai yra 338,94 Eur (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. ir 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 6 MGL dydžio, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. V. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai A. V. 1960 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios A. V. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti V. B., kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.