- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-28
- Bylos Nr.
- ATP-468-185/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01024-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Pažeidėjas
- B. J.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-468-185/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01024-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 79.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. rugpjūčio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas 2015-03-23 nutarimu nubaudė B. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. 60 Eur bauda už tai, kad jis 2015-03-09 apie 12.30 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant pėsčiųjų tako (vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.6 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pažeidėjas pateikė skundą Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartimi B. J. skundas atmestas, o nutarimas paliktas galioti nepakeistas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Skunde nurodo, kad jis buvo nubaustas nepagrįstai, apylinkės teismo motyvai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, tiek nutarimas, tiek ir teismo nutartis yra nepagrįsti ir neteisėti dėl netinkamai pritaikytų materialinės ir procesinės teisės normų. Atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime nurodoma, jog jis pažeidė KET 150.6 p., t. y. pastatė automobilį ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, nors dėstomoje dalyje nurodyta, jog sustojo ir paliko automobilį stovėti ant pėsčiųjų tako (vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio), t. y. jog pažeidė ir KET 150.5 p. reikalavimus, tačiau šis punktas nei nutarime, nei protokole neinkriminuotas, kas, anot pažeidėjo, apsunkina jo teisę gintis nuo pareikštų kaltinimų. Pažeidėjas cituoja KET 1, 7 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 3 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 p. ir nurodo, jog iš šių teisės normų darytina išvada, kad norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 4 d., turi būti nustatyta, jog pažeidimas padarytas kelyje, nes KET 1 p. reglamentuoja, kad KET taisyklės nustato tvarką keliuose. Kaip nurodė savo skunde apylinkės teismui, automobilį pastatė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame komercinės paskirties sklype, su tuo sutiko ir apylinkės teismas. Taigi, akivaizdu, jog per žemės sklypą kelių eismas nevyksta, todėl šioje teritorijoje, kurioje kelių eismas nevyksta, negali būti taikomos ir KET taisyklės. Tuo tarpu „šaligatvio“ ir „pėsčiųjų tako“ sąvokos yra reglamentuotos Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Teigia, jog KET 150.6 p. prasme „pėsčiųjų taku“ negali būti laikoma bet kokia „brydė per pievą“ ar takelis per mišką. Kad tokiam takui galiotų KET 150.6 p. draudimai jis turi būti pažymėtas specialiu ženklu, todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai atmetė jo argumentą, jog takas, einantis per jo sklypą, negali būti laikomas „pėsčiųjų taku“ KET taisyklių 150.6 p. prasme. Nurodo, kad iš šaligatvio plytelių, skersai jo nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ėjęs takas, kurį jis išardė, negali būti laikomas ir šaligatviu KET 150.5 p. prasme, nes jis buvo ne prie važiuojamosios kelio dalies – Ukmergės g. Atkreipia dėmesį, jog pagal Ukmergės g. ir per jo sklypo teritoriją eina šaligatvis, ant kurio jis savo automobilio nelaiko, nes tokiu atveju pėstieji turėtų eiti veja ar gatve, ir tai keltų pavojų eismo saugumui. Teigia, kad šis plytelėmis grįstas takas nėra ir nebuvo kelio sudėtine dalimi. Sklype pastatytas automobilis pėsčiųjų eismo saugumui pavojaus nekėlė, nes jokio reikalo eiti per sklypą pėstiesiems nėra – jiems vaikščioti yra skirtas palei gatvę einantis šaligatvis, be to, automobilis stovėjo jo asmeninės žemės sklypo viduje, todėl, jam išardžius tako plyteles, pėstieji eina per purvyną, nes nutarime nurodytas „pėsčiųjų takas“ neturi jokios dangos. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutartyje nenurodė, koks pavojus kyla pėstiesiems dėl jo privačiame sklype stovinčio automobilio, jį apeinant, nes iš fotonuotraukų matyti, kad po to, kai jis išardė plyteles, pėstieji eina ne per plytelių vietoje atsiradusį purvą, o mina naują taką šalia. Nurodo, kad jam jokios teisės normos nedraudžia asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype statyti nuosavą automobilį. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nėra teismo nustatytas joks servitutas, tenkinantis viešąjį interesą, jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jam nėra jokiais būdais ar priemonėmis kompensuojama už praradimus dėl asmeninės nuosavybės teisių ribojimo, įrengiant kokį nors pėsčiųjų taką ir pan. Taigi, akivaizdu, jog už KET pažeidimą jis yra nubaustas nepagrįstai, nes jam priklausančiame sklype kelių eismas nevyksta, takas eina per žemės sklypą skirtą komercinei veiklai, šis takas, nors ir buvo iš dalies grįstas plytelėmis, tačiau nėra „šaligatvis“ KET 150.5 p. prasme, be to, takas nežymėtas tam skirtais ženklais, todėl negali būti laikomas nei pėsčiųjų, nei dviratininkų taku KET 150.6 p. prasme.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo apeliacinį skundą atmesti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Tenkinama apeliacinio skundo dalis.
ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, o būtent, už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti.
Nagrinėjamu atveju apeliantas nubaustas už KET 150.6 p. reikalavimo pažeidimą, t. y. už tai, kad sustojo ir paliko stovėti automobilį ant pėsčiųjų tako (vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio).
B. J. ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą, todėl nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar faktinės aplinkybės, kad apeliantas pažeidė jam inkriminuotą KET 150.6 p. numatytą draudimą sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų tako (vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio) ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 4 d., įrodytos abejonių nekeliančiais įrodymais.
Aukštesnės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs ją įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusi ir apeliantui protokolą bei nutarimą surašiusi institucija nesiėmė visų įmanomų veiksmų surinkti ir ištirti bylai reikšmingus duomenis, kad būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – B. J. tiek jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skunduose apylinkės bei apygardos teismams nurodė, kad KET jis nepažeidė, jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi automobilį pasistatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, be to, ši vieta, anot apelianto, nėra pažymėta kelio ženklais 412 „Pėsčiųjų takas“ ar 413 „Pėsčiųjų ir dviračių takas“, todėl negali būti laikoma pėsčiųjų taku KET 150.6 p. prasme, taip pat negali būti laikoma šaligatviu KET 150.5 p. prasme, nes nėra prie važiuojamosios kelio dalies, toje vietoje nėra nustatyto ir jokio kelio servituto, todėl, B. J. nuomone, jis administracine tvarka buvo nubaustas nepagrįstai, nes šiam takui, kur stovėjo jo automobilis, jokie KET draudimai negalioja.
KET 6 p. nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių, ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų.
KET 8 p. nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (nurodyti šių taisyklių 1 ir 2 prieduose), kelių ženklinimas (nurodytas 3 priede), šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu; jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu; kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str. 58 p. nurodyta, jog šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos, o minėto įstatymo 44 p. nurodyta, kad pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas tam skirtais kelio ženklais.
Pagal KET 3 priedo 1.31 p. pėsčiųjų takas ar pėsčiųjų eismui skirta tako dalis yra žymimi pėsčiųjų simboliu.
KET 150.6 p. nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama: ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių justos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.
Taigi iš šių teisės normų, akivaizdu, kad pėsčiųjų taku negali būti laikomas bet koks takas, tam, kad takui galiotų apeliantui inkriminuotas KET 150.6 p. draudimas, jis turi būti pažymėtas specialiu kelio ženklu – pėsčiųjų simboliu.
Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktoje medžiagoje esančių fotonuotraukų matyti, kad jose užfiksuotas stovintis apelianto automobilis vietoje, kuri nėra pažymėta jokiu specialiu kelio ženklu, įspėjančiu, kad tai pėsčiųjų takas. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų (jokių detaliųjų planų ar kitų dokumentų), patvirtinančių administraciniame kaltinime nurodytos vietos pripažinimą pėsčiųjų taku ar šaligatviu. Todėl, kuo remdamiesi policijos pareigūnai, o kartu ir apylinkės teismas, laikė ir padarė išvadą, kad apeliantas pažeidė KET 150.6 p. numatytą draudimą sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų tako (vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio), iš teismui pateiktos medžiagos nėra aišku – administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas B. J. surašytas tik turint dviejų policijos pareigūnų tarnybinius parnešimus dėl KET pažeidimo ir įvykio vietos fotonuotraukas, kuriose matyti žemės sklypas, per kurį įstrižai eina takas, kurio dalis (kur stovi automobilis) išklotas plytelėmis, tačiau, kaip minėta, jokių specialių, įspėjamų kelio ženklų, kad šiam takui, galimai esančiam privačioje apelianto valdoje, galiotų KET 150.6 p. draudimas, teismui pateiktoje byloje nėra. Taip pat byloje nebuvo patikrintos apelianto nurodytos aplinkybės, kad automobilį jis pasistatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame nėra nustatyto ir jokio kelio servituto. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, tai, kad automobilį jis pasistatė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, B. J. nurodė iš karto jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Tačiau protokolą ir nutarimą priėmusi institucija šių aplinkybių netikrino, netyrė, nesiaiškino ir nevertino. Iš apylinkės teismui kartu su B. J. skundu pateikto Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.0521 ha), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkas yra B. J.. Tačiau šis dokumentas nėra pakankamas konstatuoti apelianto nuosavybės teisės į administraciniame kaltinime nurodytą vietą (byloje nėra jokio žemės sklypo plano, schemos ar pan.). Taigi atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusi ir protokolą bei nutarimą apeliantui surašiusi institucija nesiėmė visų įmanomų veiksmų surinkti bylai reikšmingus duomenis bei ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų priimtas teisėtas, pagrįstas ir abejonių nekeliantis sprendimas, tai atitinkamai leidžia konstatuoti esant bylos medžiagos trūkumus, kliudančius aukštesnės instancijos teismui teisingai išnagrinėti bylą ir priimti joje teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl šiuo atveju nepilnas bylai reikšmingų duomenų surinkimas bei nevisapusiškas bylos aplinkybių ištyrimas yra pakankamas pagrindas pripažinti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą, o kartu ir dėl jo priimtą skundžiamą apylinkės teismo nutartį, neteisėtais ir juos panaikinti, bylą grąžinant protokolą ir nutarimą surašiusiai institucijai tirti iš naujo.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, kad apeliantui surašytame protokole ir nutarime inkriminuotas tik KET 150.6 p. reikalavimo pažeidimas, t. y. draudimas sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų tako. Tuo tarpu kaltinimo dėstomojoje dalyje nurodyta ir tai, kad B. J. sustojo ir paliko stovėti automobilį „ant vietos, skirtos vaikščioti pėstiesiems, šaligatvio“. Draudimą sustoti ir stovėti ant šaligatvio numato kitas KET 150.5 p., kuris apeliantui nei surašytame protokole, nei nutarime, taip pat ir skundžiamoje teismo nutartyje nebuvo inkriminuotas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad administracinio kaltinimo ribas apibrėžiančiame protokole turi būti tiksliai nurodyti pažeidėjo netinkamus veiksmus numatantys teisės aktai, o tokių aktų nenurodymas gali būti traktuojamas kaip asmens teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo pažeidimas. Todėl bylą nagrinėjant iš naujo būtina į tai atkreipti dėmesį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko 2015-03-23 nutarimą ir B. J. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Ši nutartis neskundžiama.