- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-08
- Bylos Nr.
- 2A-1044-520/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Algirdas Auruškevičius
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Ieškovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- E. F.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje dėl priestato nugriovimo pagal ieškovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui E. F. (E. F. ) (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. K. ),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) 2008-01-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą E. F. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Nurodė, jog atsakovas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto bei leidimo statybai, savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, t.y. pristatė priestatą, ir neišlaikė norminio 3 m atstumo iki sklypo, (duomenys neskelbtini). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-03-22 savavališkos statybos aktu atsakovas buvo įpareigotas sustabdyti savavališkai vykdomus statybos darbus ir likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau 2007-09-26 užfiksuota, kad atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Atsakovas pažeidė Statybos įstatymo 3 str., 12 str. 1 d., 23 str. 1 d., Statybos reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V ir VI dalis.
Vilniaus miesto 3 – iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2000-12-22 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba nustatyta tvarka E. F. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. R-828, kuris galiojo iki 2002-12-20. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 str. 17 d., nustatęs, kad nėra to paties straipsnio 18 d. įtvirtintų leidimo statyti galios netekimo sąlygų, padarė išvadą, kad leidimo statyti terminas nėra pasibaigęs, atsakovas jį gali pratęsti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta supaprastinta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė Statybos įstatymo 3 str. nustatytos teisės būti statytoju, todėl pripažino, jog ieškovas neįrodė, kad prašomas nugriauti priestatas yra pastatytas savavališkai. Ieškovas neįrodė, kad atsakovui priklausančio namo priestato statyba nebuvo pradėta per leidime statyti nurodytą laiką, taip pat neįrodė, kokia priestato statybų dalis buvo atlikta po leidimo statyti galiojimo termino pabaigos. Teismas konstatavo, kad leidimo statyti termino pabaiga užkerta kelią atsakovui toliau vykdyti statybos darbus, tačiau nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą nugriauti statinį. Teismas nurodė, kad Statybos įstatymo 27 str. 6 d. 6 p. numatyta galimybė ieškovui įpareigoti statytoją per nustatytą terminą pašalinti statybos trūkumus, kai statyba nėra savavališka, tačiau ieškovas įstatymo nustatyta tvarka tokio reikalavimo atsakovui nėra pareiškęs.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo R. K. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą E. F. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Taip pat prašo skirti ginčo priestato ekspertizę, kad būtų nustatyta, kokia statinio dalis buvo pastatyta pasibaigus statybos leidimui, t.y. po 2002-12-20, išreikalauti iš ieškovo visą susirašinėjimo tarp jo ir ieškovo medžiagą dėl atsakovo neteisėtai pradėtų statybos darbų ir VAVA 2004 m. pabaigoje – 2005 m. pradžioje atlikto atsakovo sklypo ir jame atliekamų statybos darbų patikrinimo dokumentus. Nurodo, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus. Teismas nepagrįstai netaikė iki 2002-07-01 galiojusio 1999-10-04 aplinkos ministro įsakymu Nr. 316 patvirtinto Statybos reglamento STR1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti išdavimo tvarka“ 6 p., kuriame numatyta, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus, remontuoti namą (butą) arba nugriauti statinį – 2 metus nuo jo išdavimo dienos. Jeigu statybos darbai nepradedami per 2 metus (namo ar buto remonto darbai – per 6 mėn.) leidimas netenka galios, to paties reglamento 8 p., kuriame numatyta, kad statybos (griovimo) darbų vykdymas pasibaigus leidimo galiojimo laikui (įskaitant pratęsimus) užtraukia įstatymais nustatytą atsakomybę neturint reikiamo leidimo. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 218 patvirtinto ir 2002-07-01 įsigaliojusio Statybos reglamento STR1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 26, 27 p. Sistemiškai aiškindamas Statybos įstatymo 2 str. 71 d., 28 str., CK 4.103 str. teismas turėjo padaryti išvadą, kad įstatymas nenumato galimybės įteisinti savavališkai statomą statinį, todėl jis gali būti tik nugriaunamas. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad atsakovas statybos darbus pradėjo 2004 m., atsakovo statybos darbus ieškovas užfiksavo 2005-01-06 rašte Nr.(100)11.55-11.
Atsiliepimas
Atsakovas E. F. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog statybos leidimo galiojimas pasibaigė leidime statyti nurodytą dieną. Teismas pagrįstai ir teisingai šioje byloje taikė Statybos įstatymo 23 str. 17, 18 p., nustatė, kad leidimas statyti gali būti pratęstas supaprastinta tvarka. Tik praėjus 10 metų po leidimo statyti išdavimo, statytojas turi kreiptis dėl naujo statybos leidimo. Nėra nei vieno Statybos įstatymo 2 str. 71 p. nurodyto savavališkos statybos požymio, todėl teismas teisingai konstatavo, kad atsakovo vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra savavališka, todėl tai, kad leidimo statyti terminas yra pasibaigęs, užkerta kelią vykdyti kitus statybos darbus, tačiau nesudaro pagrindo įpareigoti jį nugriauti statinį. Apeliantas savo argumentui, kad atsakovas statybos darbų nepradėjo iki 2002-12-20, pagrįsti prašo išreikalauti iš ieškovo naujus įrodymus ir skirti byloje ekspertizę. Šie prašymai atmestini, nes juos apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, byloje yra dalis prašomų išreikalauti susirašinėjimo dokumentų, kituose susirašinėjimo dokumentuose nebus nurodyta naujų aplinkybių ir faktų, apeliantas neneigia, kad gavo 2005-01-06 ieškovo raštą, todėl nesąžiningai nurodo, kad jis nežinojo, jog atsakovui yra išduotas statybos leidimas. Apeliantas teismui patvirtino, kad statybos darbus atsakovas pradėjo 2000 metais, VAVA 2007-09-27 apžiūros akte užfiksavo, kad statybos darbai nevykdomi. Ekspertizės skyrimas, dokumentų išreikalavimas užvilkintų procesą, pažeistų koncentracijos ir ekonomiškumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. neišnagrinėjo visų aplinkybių, kurios sudaro šioje byloje ieškovo VAVA pareikšto ieškinio pagrindą, nenustatė visų teisiškai reikšmingų bylai išspręsti aplinkybių. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas. Byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme pagal byloje pateiktus įrodymus (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nustatyta, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2000-12-22 E. F. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr.R00-828, kuriuo leido rekonstruoti dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. pristatyti 58,58 kv. m priestatą, pagal suderintą projektą Nr. 00-2685, kurį parengė A. V. architektų dirbtuvės. Leidimas galiojo iki 2002-12-20 (b.l. 48). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-03-22 atsakovui E. F. surašė savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatė, kad savavališkai yra atlikti šie darbai: įrengtas gyvenamojo namo rūsys (pamatai) 6,7x4,3, 2,3x2,5 ir gelžbetonio perdanga, išmūrytos priestato sienos (13 eilių akyto betono blokelių, vidutinis aukštis 2,6 m), sumontuoti mediniai dengimo balkiai. Šiuo aktu atsakovas įpareigotas sustabdyti savavališkai vykdomus statybos darbus ir pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 6). 2007-09-26 apžiūros akte konstatuota, kad apžiūros metu statinio statybos darbai nevykdomi (b.l. 17). Ieškovas 2005-01-05 raštu Nr.(101)11.56-11 atsakovui nurodė, kad statybos leidimo Nr.R008-828 galiojimo laikas yra pasibaigęs ir norint atnaujinti rekonstrukcijos darbus privaloma pratęsti statybos leidimo galiojimo laiką. Taip pat nurodė, kad yra neišlaikytas 3 m atstumas iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir informavo, kad reikia gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą arba pakoreguoti projektą, jog jis atitiktų galiojančių statybos normų reikalavimus (b.l.18). 2005-01-06 rašte Nr. Nr.(101)11.55-11 ieškovas nurodė, kad rekonstrukcijos darbai nėra vykdomi (b.l. 19). VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-05-21 nutarimu E. F. buvo paskirta bauda pagal ATPK 159 str. 3 d. už Statybos įstatymo 3, 12, 23 str. pažeidimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. F. skundą dėl VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007-05-21 nutarimo, 2007-07-03 nutartimi nustatė, kad E. F. padarė administracinės teisės pažeidimus, t.y. atliko statinio rekonstrukciją, neturėdamas įstatymo nustatyta tvarka išduoto ir suderinto leidimo, kai jis buvo būtinas.
Ieškovas VAVA, nustatęs, kad atsakovas nepašalino savavališkos statybos padarinių, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovo pastatyto priestato nugriovimo. Nagrinėjamoje byloje kilo ieškovo ir atsakovo ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 str. 71 d., padarė išvadą, kad atsakovo vykdoma statyba nėra savavališka ir ieškovo reikalavimas nugriauti priestatą, kaip pastatytą savavališkai, yra nepagrįstas. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra padaryta neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.
Sąvoka „savavališka statinio statyba“ pateikta Statybos įstatymo 2 str. 71 d., pagal kurią savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą dėl to, kad atsakovas gyvenamojo namo priestato statybą vykdė neturėdamas statybos leidimo. Pagal bylos duomenis atsakovui 2000-12-22 buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus pagal patvirtintą ir suderintą projektą. Leidime buvo nurodyta, kad leidimas galioja iki 2002-12-20, o nepradėjus statybos darbų per 2 metus, šis leidimas netenka galios. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad šis leidimas yra netekęs galios, t. y. kad atsakovas nepradėjo statybos darbų iki 2002-12-20. Tretysis asmuo teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas pradėjo statyti 2000 metais (b. l. 71). Leidimo išdavimo metu galiojusiame Statybos įstatyme nebuvo nuostatos apie leidimų galiojimo terminus ir pasekmes, kai pasibaigia išduoto leidimo statyti terminas. Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 įsakymu patvirtinto STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 6 p. 1 d. buvo nustatyta, kad leidimas statyti statinį galioja 5 metus nuo jo išdavimo dienos, jeigu statybos darbai nepradedami per dvejus metus, leidimas netenka galios, o statyba yra pradėta, kai atlikti pirmieji statinio statybos (žemės kasimo, pamatų montavimo ar pan.) darbai. Tvarkos 6 p. 2 d. numatė, kad statytojui sutinkant leidimo laikas gali būti nustatytas trumpesnis negu 5 metai. Tos pačios tvarkos 7 p. buvo nustatyta, kad, pasibaigus leidimo galiojimo laikui, esant reikalui, jis pratęsiamas iki statybos pabaigos, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tvarkos 8 p. numatė, kad statybos darbų vykdymas pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, užtraukia statytojui įstatymais nustatytą atsakomybę už statybą neturint leidimo. Nuo 2002-07-01 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 22 str. numato, kad statybos leidimas galioja 10 metų. Šio Reglamento 26 str. numato, kad statybos leidimas, išduotas iki Reglamento įsigaliojimo trumpesniam nei 10 metų laikui, gali būti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo išdavimo dienos. Leidimą pratęsia jį išdavęs viešojo administravimo subjektas, statytojui pateikus prašymą ir Reglamento 15 p. nurodytus dokumentus. Pagal šio Reglamento 27 str. statybos tęsimas, pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, užtraukia statytojui tokią pat atsakomybę, kaip ir statybos darbų vykdymą neturint leidimo.
Pirmosios instancijos teismas byloje nesiaiškino aplinkybių, susijusių su tuo, ar atsakovas vykdė statybos darbus tik tuo laikotarpiu, kai galiojo statybos leidimas, ar juos tęsė ir tuo metu, kai statybos leidimo galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Šios aplinkybės yra svarbios tam, kad būtų galima nustatyti, ar atsakovas vykdė savavališką statybą. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad statybos leidimo galiojimo terminas yra pratęstas ar yra pradėta procedūra dėl leidimo galiojimo pratęsimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, susijusių su atsakovo vykdomais statybos darbais, nepasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, susijusius atsakovo vykdyta statyba (CPK 179, 185 str.). Pažymėtina, kad nuo 2006-11-01 įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 str. redakcijose įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas, ir nebėra galimybės įteisinti savavališką statybą pašalinant trūkumus, susijusius su statinio statybos dokumentų tinkamu įforminimu. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 str. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Šioje byloje administracinis aktas dėl savavališkos statybos buvo surašytas 2007-03-22, t. y. galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 str. redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentui. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, ar savavališkos statybos akte nurodyti atsakovo atlikti statybos darbai tuo metu, kai galiojo statybos leidimas ar pasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį tik tuo pagrindu, kad atsakovo pastatytas priestatas negali būti nugriautas, nes atsakovui gali būti pratęstas statybos leidimo galiojimo terminas, tačiau ieškovas VAVA ieškinio reikalavimą dėl priestato nugriovimo grindė ir tuo, kad atsakovas rekonstravo gyvenamąjį namą, t.y. pristatė priestatą, nesilaikydamas norminio 3 m atstumo iki sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui R. K. . Pagal bylos duomenis atsakovo priestatas pastatytas mažesniu nei 3 metrai atstumu iki trečiojo asmens sklypo ribos. Norminiuose aktuose nustatytas 3 m atstumas yra skirtas kaimyninio žemės sklypo savininko (naudotojo) teisėtų interesų apsaugai. Preziumuojama, kad statant pastatą arčiau kaip 3 metų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos be šio savininko sutikimo, yra pažeidžiamos pastarojo teisės. Šią prezumpciją turi paneigti atsakovas, t. y. atsakovas turėjo įrodyti, kad yra būtinybė statinį statyti, nesilaikant 3 m atstumo. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai nenagrinėjo, nenustatė, ar atsakovo veiksmai nepažeidžia trečiojo asmens (apelianto) teisių ir teisėtų interesų, nors šios aplinkybės sudaro ieškinio pagrindą.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių panaikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas dėl naujo sprendimo priėmimo. Kadangi byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl netenkintini apeliacinio skundo reikalavimai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.