Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-12349-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-12349-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 414 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta 100 EUR bauda. D. J. nubausta už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 14 d. 21.04 val. iki 2020 m. gegužės 28 d. 20.46 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, t. y. bendrojo naudojimo vietoje, laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę „Volvo“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) ir po savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti. Tokias veiksmais D. J. pripažinta pažeidusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių kailiais įstatymo (toliau – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 20 straipsnio 1 dalį.

Iš 2010 m. kovo 29 d. turto arešto akto matyti, kad antstolis R. Vižainiškis yra areštavęs D. J. priklausantį automobilį „Volvo“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą turto arešto aktą D. J. draudžiama disponuoti transporto priemone, t. y. pakeisti turto teisinę padėtį – turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti (b. l. 7-8).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 6 d. pakartotiniuose šaukimuose atvykti, adresuotose D. J., nurodyta, kad Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. vasario 13 d. nustatė, jog D. J. priklausanti transporto priemonė „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo vietoje laikoma neeksploatuojama ir (ar) palikta be priežiūros. D. J. raštais buvo raginama imtis priemonių pasirūpinti transporto priemone ir kviečiama protokolo surašymui (b. l. 24, 26). Minėti šaukimai atvykti išsiųsti D. J. el. paštu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).

2019 m. liepos 19 d. D. J., atsakydama į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus Budėtojų poskyrio vedėjo D. M. laišką dėl neeksploatuojamo automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikymo bendro naudojimo teritorijoje prašė duoti protingą terminą po jos atostogų iki 2019 m. spalio 1 d., kuris bus skirtas aplinkybių su antstoliais išsiaiškinimui ir transporto priemonės pašalinimui (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio transporto priemonių registro išrašo matyti, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J. (b. l. 27).

Byloje yra pateiktos fotonuotraukos, kuriuose 2015 m. balandžio 14 d., 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. gegužės 28 d. užfiksuotas automobilis „Volvo“, valstybinsi Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini), kieme (b. l. 29-37).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J., transporto priemonė išregistruota, be techninės apžiūros ir draudimo, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 41).

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Už neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymą bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimą priemonių ja pasirūpinti, kyla administracinė atsakomybė, numatyta ANK 414 straipsnio 1 dalyje. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad atsakomybei kilti būtinos trys sąlygos: 1) transporto priemonė turi būti neeksploatuojama, palikta be priežiūros; 2) laikoma bendrojo naudojimo vietose; 3) ja nesirūpinama ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo. Nagrinėjamoje skundo byloje tyrimo metu buvo nustatytos visos minėtos sąlygos.

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. J., transporto priemonė išregistruota, be techninės apžiūros ir draudimo, dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 41). Pažeidimo fiksavimo metu darytos fotonuotraukos, pridėtos prie SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užfiksuotų pažeidimų registro, taip pat patvirtina, kad aptariamas automobilis yra visiškai neprižiūrimas bei neeksploatuojamas. Iš nuotraukų matyti, kad automobilis visuomet stovi toje pačioje vietoje, purvinas, nukritusiu galiniu bamperiu, nuleistomis padangomis. Neeksploatuojamo automobilio stovėjimas bendrojo naudojimo vietoje – daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. balandžio 14 d., 2019 m. liepos 8 d., 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. gegužės 28 d. (b. l. 29-37). Fakto, kad nesinaudoja jai priklausančia mašina, teismo posėdyje neneigė ir D. J., tačiau tvirtino, kad automobilis eismo kieme netrukdo, stovi bendraturčių susitarimu jai priklausančioje vietoje. Nurodytos aplinkybės D. J. atsakomybės nešalina, kadangi neeksploatuojamo automobilio stovėjimo vieta jai asmenine nuosavybe nepriklauso, tai yra bendro naudojimo teritorija, kuria turi turėti galimybę naudotis ir kiti asmenys. Atitinkamai jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami tokioje vietoje laikant nenaudojamą pareiškėjos mašiną.

Teisme D. J. paaiškino, jog dėjo pastangas nuimti areštą, kad galėtų utilizuoti mašiną. Kai pradėjo reikalauti iš antstolio rašto dėl arešto, kurį galėtų pateikti savivaldybei, jai buvo pasakyta, kad gali automobilį pašalinti, utilizuoti, pateikė tai patvirtinantį 2020 m. rugpjūčio 19 d. elektroninį susirašinėjimą su antstolio padėjėja J. S., kuriame nurodyta, kad jei automobilį norima parduoti, ji turi pasiūlyti pirkėją Civilinio proceso kodekso 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Kita vertus, matyti, jog D. J. aktyvių veiksmų, kaip pašalinti iš bendro naudojimo teritorijos jai priklausantį nenaudojamą automobilį, ėmėsi tik po to, kai jos atžvilgiu buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nors dar 2019 m. liepos 19 d. elektroniniame laiške Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistui žadėjo automobilį patraukti iki 2019 m. spalio 1 d. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija registruotu laišku D. J. gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2020 m. vasario 18 d. raginimą pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone, šis raginimas pareiškėjai įteiktas 2020 m. kovo 24 d. b. l. 42-46), tačiau jokių veiksmų pareiškėja, vėl gi, nesiėmė. Teismo vertinimu, nuo 2019 m. liepos mėn., kuomet D. J. gavo raginimą elektroniniu laišku ar nuo 2020 m. kovo 24 d., kuomet registruotą raginimą, iki 2020 m. birželio 23 d., kuomet buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir net iki 2020 m. liepos 30 d., kuomet priimtas skundžiamas nutarimas, buvo pakankamai laiko išsiaiškinti visas nenaudojamo automobilio utilizavimo galimybes ir jį pašalinti iš užimamos vietos. D. J. nebuvo pakankamai aktyvi mašinos savininkė, geranoriškai savo pareigos pasirūpinti nenaudojamos transporto priemonės tinkamų laikymu neįgyvendino ir pažeidimo nepašalino, todėl jos veiksmai atitiko ANK 414 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

D. J. savo neveikimą bandė pateisinti prasta finansine padėtimi ir automobiliui taikytu areštu. Pateikė 2010 m. kovo 29 d. turto arešto aktą, patvirtinantį, automobiliui „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taikomus disponavimo teisės suvaržymus (b. l. 7-8), tačiau iš šio akto matyti, kad mašinos savininkui leidžiama ja naudotis ir valdyti, todėl D. J. bet kuriuo momentu galėjo automobilį perkelti iš stovėjimo vietos į kitą privačią teritoriją. Pareiškėja nurodė, kad dėl piniginių lėšų trūkumo jai buvo per brangu nutempti mašiną į (duomenys neskelbtini), kur ją galėtų laikyti, todėl laikė kieme, tačiau finansinių lėšų trūkumas taip pat nėra administracinę atsakomybę šalinantis pagrindas. Nuo pirmojo raginimo pasirūpinti neeksploatuojama transporto priemone praėjo beveik metai laiko, tačiau jokių aktyvių pažeidimo pašalinimo veiksmų D. J. per šį laiką nesiėmė.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidėjui baudos dydis parenkamas pagal kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą D. J. skirta 100 EUR bauda, yra artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių tyrimo metu nenustatyta. Teismas išnagrinėjęs skundą atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatė, tačiau pripažįsta, jog egzistuoja ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tiek savo skunde, tiek teisme D. J. pripažino, kad kieme stovintis automobilis yra neeksploatuojamas ir ji geranoriškai jo nepašalino iš bendro naudojimo vietos, išreiškė ketinimą pašalinti pažeidimą, apgailestavimą, kad to nepadarė anksčiau, t. y. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Pastebėtina, kad bausmės skyrimui, kaip minėta, yra aktualios ne tik atsakomybę švelninančios ar sunkinančios aplinkybės, be kita ko, būtina atsižvelgti ir į nusižengimo pobūdį bei asmenybę (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Kaip patvirtina administracinių nusižengimų registro išrašas, D. J. administracine tvarka anksčiau nebausta, gavusi skundžiamą nutarimą, ji vis tik dėjo pastangas išsiaiškinti automobilio utilizavimo galimybes ir žadėjo jį pašalinti iš bendro naudojimo teritorijos. Tai rodo pažeidėjos geranoriškumą ir kad asmuo suprato savo pažeidimo esmę bei nori jį pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad D. J. automobilis būtų apsunkinęs pravažiavimą kitiems namo gyventojams, savivaldybės administracijos atstovė taip pat neįvardijo, kad būtų gauta skundų žodžiu, t. y. automobilio nepriežiūra realių pasekmių kol kas nesukėlė. Tiek savo skunde, tiek teisme D. J. nurodė itin sunkią savo finansinę padėtį, t. y., kad yra bedarbė, viena augina keturis vaikus, kurių vienas neįgalus (darbingumas 30 proc.), gauna tik pašalpas, kurių bendra suma per mėnesį sudaro 500 EUR penkių asmenų šeimai, tad jai skirta bauda ypatingai finansiškai skausminga. Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat ir faktą, jog iš D. J. turto vis dar yra atliekamas ir antstolio išieškojimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimas keistinas, paskiriant D. J. minimalią sankcijoje numatytą 70 EUR dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-12349-2020 pakeisti ir D. J. už Administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirti 70 EUR dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.