- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-24
- Bylos Nr.
- TS-27-908/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-31 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – dvidešimt parų arešto bausme; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 261 straipsnį subendrintos apėmimu būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei su bausme, paskirta Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu (30 MGL (1 129,51 Eur) dydžio bauda), ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams ir 30 MGL (1 129,51 Eur) dydžio bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje (dėl 2014 m. kovo 16 d. epizodo), išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kauno apygardos teismo 2015-02-08 nutartimi patikslinta nuosprendžio rezoliucinė dalis -galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo ir 20 MGL (753, 20 Eur) dydžio bauda.
Bausmės vykdymo pradžia: 2014 m. kovo 17 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2017 m. lapkričio 17 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2016 m. sausio 17 d. Neatliktos bausmės dalis: 2016 m. vasario 4 d. - 1 metai 9 mėnesiai 13 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau– Komisija) 2016 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 59-31 nutarė netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija nutarimą motyvavo tuo, kad R. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
R. S., pateikdamas teismui skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo panaikinti Komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 59-31 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nesutinka Komisijos išvada, kadangi Komisija savo nutarime konkrečiai nenurodė, kokie kriminogeniniai veiksmai trukdo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, gyvenimo stilių ir draugus jis jau yra pakeitęs, o tai, kad atlikta, kaip nurodo Komisija, nedidelė laisvės atėmimo bausmės dalis, negali būti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, nes to nenumato įstatymas. Priešingai, įstatymas numato, kad atlikus tokią bausmės dalį, kokią yra atlikęs, lygtinis paleidimas yra įmanomas ir laikomas teisėtu. R. S. nuomone, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, nuosekli, todėl Komisijos išvada, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, yra neteisinga. Komisija skundžiamame nutarime nustatė, kad dabartyje nuo kriminalinės aplinkos nepriklausomas, lengvai sugeba atpažinti socialinius veiksnius, skatinusius jo nusikalstamą veiklą ir atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų. Todėl Komisija konstatavo, kad pastaruoju metu R. S. yra pakankamai motyvuotas keisti gyvenimo stilių, draugus. Nuteistojo nuomone, ši Komisijos išvada prieštarauja jos išvadai, kad gyvenimo stilius ir draugai trukdo taikyti jam lygtinį paleidimą. Komisija taip pat nurodo, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 62 balai. Nuteistojo nuomone, vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Be to, pagal toliau dėstomus argumentus, lygtinis paleidimas, esant tokiai rizikos grupei, yra įmanomas, jei nuteistojo pažanga yra akivaizdi. Kaip aplinkybė jo naudai turėjo būti vertinama ir tai, kad yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą jo nurodytu adresu. Be to, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų, adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, dalyvauja priklausomų asmenų AA užsiėmimuose, laisvalaikiu piešia, lankė PN programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, lankė „Įžanginę grupę“, šiuo metu tęsia mokslą 11 klasėje. Nuteistojo nuomone, mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose, kartu su kitomis šiame skunde aptariamomis aplinkybėmis, rodo akivaizdžią jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Taipogi, jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu jis elgėsi nepriekaištingai, nebaustas. Tai, nuteistojo vertinimu, atitinkamai charakterizuoja jį ir rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, taip pat patvirtina, kad jis vykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu jis vykdys savo, kaip probuojamojo, pareigas. Bausmės atlikimo metu nepasirodė kaip lengvatikis ir pasiduodantis kitų manipuliacijoms, be to, atpažįsta visas savo problemas, susijusias su nusikalstamu elgesiu, nėra duomenų, kad jam pasireiškia smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu. Toks jo požiūris į pasitaisymo procesą rodo, kad jis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę taip, kad nekeltų jai pavojaus. Nors komisija nurodo, kad jam buvo taikyta amnestija, už praeityje padarytas nusikalstamas veikas, vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, buvo taikytas lygtinis paleidimas. Tačiau nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos nebuvo pažeistos. Anot R. S., visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ir ateityje, reiškia akivaizdžią pažangą mažinant veiksnius praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija savo nutarime nenurodė jokių aplinkybių, kurios šiuo metu neigiamai charakterizuotų nuteistąjį, todėl R. S. yra įsitikinęs, kad komisijos nutarimas nėra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas netenkintinas.
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad R. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte bei 3 dalyje, tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindai bei motyvais, matyti, kad nuteistasis šiuo metu nuo kriminalinės aplinkos nepriklausomas, lengvai sugeba atpažinti socialinius veiksnius, skatinusius jo nusikalstamą veiklą, ir atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų. Atvirai, sąžiningai ir argumentuotai analizuoja savo gyvenimą, sprendimai ir jų pasekmės šiuo metu planingi, ilgalaikiai Su kitais nuteistaisiais bendrauja daugiau formaliai, nesunkiai išvengia tarpasmeninių konfliktų. Pastaruoju metu pakankamai motyvuotas keisti gyvenimo stilių, draugus. Turi suformulavęs ilgalaikius tikslus, susijusius su darbu, stabiliais tarpasmeniniais santykiais, savo nuosavų namų įgijimu. Socialines situacijas vertina teisingai, jautrus kitų jausmams. Nuteistasis negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų neišsakė. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, nesudėtingai prisitaiko prie įvairių gyvenimiškų situacijų, supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, motyvuotas grįžti į socialią visuomenę. Pripažįsta, jog ankstesniuose pasirinkimuose trūkdavo stabilumo bei atsakomybės. Atliekant bausmę, nuo negatyvios aplinkos įtakos moka atsiriboti, nereiklus aplinkai. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Režimo reikalavimus vykdo gerai, nebaustas. R. S. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus 2015-11-06 motyvuotas prasmingam užimtumui: laisvalaikiu piešia, nuo lapkričio 19 d. iki gruodžio 10 d. lankė PT programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“, dalyvauja priklausomų asmenų AA užsiėmimuose, nuo 2015-12-09 iki 2016-01-20 lankė „ Įžanginę grupę“, tęsia mokslą 11-oje klasėje.
Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t.y. dalyvavimą įvairiose programose, bendruosiuose nuteistųjų susirinkimuose, mokymasi. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nuteistojo Socialinio tyrimo išvada, nustatė, kad Komisijai nuteistasis R. S. pristatomas pirmą kartą. Anksčiau teistas 4 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 17 metų, tai leidžia teigti, jog netinkamas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo jauname amžiuje, nusikaltimai sunkėja. Pažymėtina tai, kad vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kartą taikytas lygtinis paleidimas bei įstatymas dėl amnestijos, sutrumpinant bausmės laiką, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė. Jis vėl nusikalto ir šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieno baudžiamojo nusižengimo, apysunkio, sunkaus ir net už labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Jo padaryti nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas parduoti, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo padidintą asmenybės pavojingumą. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, jog R. S. iš ankstesnių teistumų deramų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų, yra linkęs nusikalsti ir kelia teismui abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu R. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teismas jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu neįvardija turintis problemų ir tai, kad jos gali atsirasti vėl. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistasis nelinkęs kritiškai vertinti savo veiksmų žalingas pasekmes, prisiimti pilną atsakomybę už savo poelgius, tam, kad būtų pasiekti jam skirtos bausmės tikslai ir paskirtis. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad R. S. bausmės atlikimo metu nebuvo baustas, tačiau taip pat nebuvo ir skatintas. Nuteistasis yra skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 1009.01 Eur, tačiau savanoriškai bauda iki šiol nėra sumokėta. Atlikdamas bausmę nedirbo. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad R. S. priklauso vidutinei rizikos grupei (62 balai). Atliktas vertinimas ir jo rodikliai rodo, kad nuteistojo rizika nusikalsti laisvėje nėra maža. Be to, nuteistasis R. S. šiuo metu dar yra neatlikęs pakankamai didelės dalies laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Atsižvelgęs į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinęs pateiktus duomenis, nuteistajam taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų vykdymo rezultatus, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį R. S. neizoliuoti nuo visuomenės, šiuo metu jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, t. y. pasitaisė ir ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. R. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl nuteistojo skundas atmestinas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 59-31 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.