Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Lietmedis“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Audata“, ieškinį atsakovei J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Benius Brazaitis bylos nagrinėjimo metu palaikė patikslintą ieškinį. Nurodė, kad atsakovė pagal 2013-02-27 pasirašytą sutartį bei 2013-05-20 pasirašytą darbų perdavimo aktą 2013-07-02 pervedė ieškovui 2 000,00 Lt sumą, mokėjimo pavedime nurodant, kad už namelio statybą. Jokių kitų mokėjimų į ieškovo sąskaitą atlikta nebuvo. Pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių ieškovo akcininkų ir direktorių iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovės sutuoktinis A. B.. 2014-08-21 įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Administratorius, tikrindamas dokumentus, nustatė, kad bendrovė veikė nuostolingai. Ieškovo įsipareigojimai viršijo turimą turtą jau nuo 2008 m., todėl vadovas turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą jau 2008 m. Nurodė, kad nuo 2012-10-10 ieškovas visiškai nemokėjo Sodrai ir šiai dienai yra skolingas 96 915,00 Eur sumą. Pažymėjo, kad ginčijamos sutarties 2.3 p. numatyta, kad atsakovės ankstesni mokėjimai yra užskaitomi kaip mokėjimas už namelį, nors bendrovė turėjo teisę gauti atlygį už atliekamus darbus. Ieškovo atstovas pripažino aplinkybę, jog atsakovė nuo 2005 m. skolindavo lėšas ieškovui, iš viso apie 61 000,00 Lt, tačiau ginčijama sutarties sąlyga buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas. Tokiu būdu asmeniui, kuris susijęs su įmone, buvo suteikta pirmumo teisė, nors buvo kitų kreditorių, kurių reikalavimo teisė buvo suėjusi anksčiau. Kadangi buvo susitarta dėl namelio pastatymo, tai atsakovė turėjo sumokėti ieškovui atlyginimą už atliktus darbus, o ieškovas už gautas lėšas turėjo atsiskaityti su kreditoriais. Dėl ginčijamos sutarties sąlygos buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai. Pažymėjo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų susijusių asmenų (vadovo ir jo sutuoktinės), todėl šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas. Savo ruožtu pasirašius 2013-03-07 susitarimą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, įmonės padėtis dar labiau pablogėjo, nes įmonė prarado dar didesnę reikalavimo teisę, kurią turėjo. Nurodė, kad pripažinus negaliojančiais ginčijamus sandorius, iš atsakovė priteistina ieškovo naudai 6 024,10 Eur skola už atliktus darbus. Paaiškino, jog palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo darbų perdavimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos. Anot ieškovo atstovo, senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas, kadangi bankroto administratoriui įstatyme nustatytas šešių mėnesių terminas patikrinti įmonės sandorius, skaičiuojamas ne nuo bankroto bylos iškėlimo, o nuo dokumentų perdavimo dienos. Savo ruožtu dokumentai ieškovui buvo perduoti tik 2015-09-28 – 29. Nurodė, kad ieškovui apie 2013-03-07 sandorį tapo žinoma tik gavus atsileipimą į ieškinį, o apie 2013-02-27 sandorį – 2014 m. gruodžio mėnesį, kai bankroto byloje kitoje byloje kilo ginčas dėl kreditorinio reikalavimo. Todėl visais nurodytais atvejais ieškinio senatis nėra praleista. Pažymėjo, kad įmonės vadovui už dokumentų administratoriui neperdavimą buvo paskirta bauda. Ieškovo atstovo teigimu, byloje nustatytos visos actio Pauliana sąlygos ieškinio tenkinimui. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė Rūta Jakubauskaitė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais bei prašė jį tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4336-258/2014, iškėlė ieškovui UAB „Lietmedis“ bankroto bylą bei įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Audata“ (e.b.l. 142-144). Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2014-08-21 Lietuvos apeliaciniam teismui palikus minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeista. 2014-11-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios UAB „Lietmedis“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą. 2015-03-20 ir 2015-04-22 nutartimis Vilniaus apygardos teismas patvirtino patikslintus bankrutuojančios UAB „Lietmedis“ kreditorių ir jų kreditorinių reikalavimų sąrašą (e.b.l. 145-147, 148-149).

Bankroto administratorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 5 d. 8 p. nustatytą pareigą, patikrino bankrutuojančio įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir nustatė, kad 2013-02-27 ieškovas su atsakove pasirašė Sutartį dėl karkasinio skydinio namelio pagaminimo ir sumontavimo (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo atsakovės užsakymu pagaminti vasarinio poilsinio, karkasinio – skydinio vieno aukšto su palėpės aukštu namelio skydus ir sumontuoti juos atsakovės nurodytoje vietoje, (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo su ieškovu atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (e.b.l. 4-5). Sutarties 2.2 p. numatyta, kad vasarnamio kaina už vieną naudingo ploto kv. m sudaro 1 000,00 Lt su PVM; bendras orientacinis vasarnamio naudingas plotas 57 kv. m, todėl bendra orientacinė kaina sudarė 57 000,00 Lt. Sutarties 2.3 p. šalys susitarė, kad už darbus bus mokama etapais; ieškovas pripažino ieškovo (rangovo) ir atsakovės (užsakovo) susitarimo pagrindu, kaip avansą už vasarnamio pagaminimą, tretiesiems asmenims sumokėtus 9 039,96 Lt sumą, todėl sekančius mokėjimus, įskaitant jau sumokėtus avansu 9 039,96 Lt sumą iki 57 000,00 Lt sumos, atsakovė įsipareigojo mokėti proporcingai atliekamiems darbams, tiesiogiai ieškovui į kasą grynaisiais pinigais, pervedimais iš savo asmeninės sąskaitos, arba tretiesiems asmenims – ieškovo kreditoriams, kuriems ieškovas privalo vykdyti mokėjimus; ieškovui telefonu, elektroniu paštu, ar kitais būdais nurodžius už ką ir kiek atsakovė turi sumokėti, o šiai sumokėjus ir pateikus įrodymą, ieškovas priima, jos tai yra tinkamas atsiskaitymo su ieškovu būdas, ir tokį atsiskaitymo būdą priima kaip įvykdytą pačiam ieškovui. Nustatyta, kad 2013-03-07 ieškovas su atsakovė pasirašė Susitarimą dėl 2013-02-27 sutarties „Dėl karkasinio skydinio namelio pagaminimo ir sumontavimo“ aritmetinės klaidos atitaisymo ir detalizavimo (toliau – Susitarimas), kurio pagrindu buvo pakeistas Sutarties 2.3 p., išdėstant jį nauja redakcija: ieškovas (rangovas) pripažįsta atsakovei (užsakovui) (ne 9 039,96 Lt sumos skolą atsakovei, kaip klaidingai nurodyta 2013-02-27 sutartyje), o 47 692,61 Lt ieškovo skolą atsakovei už atsakovės suteiktas ir negrąžintas Susitarimo pasirašymo dienai paskolas, taip pat, ieškovui prašant, apmokėjus ieškovo nurodytiems kreditoriams nuo 2005-12-06 iki 2013-02-21 bendrą 47 692,61 Lt sumą; Susitarimo pagrindu ieškovas pripažino skolą ir užskaitė ją kaip gautą 47 692,61 Lt avansą sutarties pasirašymo metu už 2013-02-27 sutartimi prisiimto užsakymo įvykdymą (e.b.l. 21). 2013-05-20 ieškovas su atsakove pasirašė Atliktų darbų įvertinimo ir perdavimo aktą, kuriame šalys užfiksavo, jog atliktų priimamų darbų buvo įvykdyta 40 proc., o jų vertė sudaro 22 800,00 Lt su PVM (e.b.l. 6). Nustatyta, kad 2013-07-02 atsakovė sumokėjo 2 000,00 Lt sumą už namelio statybą, pervesdama šią sumą į UAB „Lietmedis“ vadovo A. B., kuris yra atsakovės sutuoktinis, asmeninęs sąskaitą (e.b.l. 31). Bankroto administratorius minėtą atsiskaitymą pripažino, kaip tinkamą atsiskaitymą pagal Sutartį. Iš bylos medžiagos matyti, kad po Sutarties ir Susitarimo pasirašymo laikotarpiu nuo 2013-03-14 iki 2014-05-29 atsakovė iš savo asmeninės sąskaitos už ieškovą tretiesiems asmenims yra sumokėjusi 38 284,41 Lt sumą (e.b.l. 24-39). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu nuo 2005-12-06 iki 2013-02-21 atsakovė atsakovė paskolino ieškovui, taip pat už jį iš savo asmeninės sąskaitos atliko mokėjimus tretiesiems mokėjimus už bendrą 61 521,30 Lt sumą (e.b.l. 40-49, 86-90). Ieškovas minėtų atsakovės atliktų mokėjimų UAB „Lietmedis“ arba už UAB „Lietmedis“ tretiesiems asmenims, fakto neginčija (CPK 12, 13 str.). Atsakovės paskaičiavimu laikotarpiu nuo 2010-10-29 iki 2013-02-21 UAB „Lietmedis“ grąžino atsakovei iš viso 15 028,16 Lt sumą (e.b.l. 178,179). Ieškovas minėtų aplinkybių taip pat neginčija (CPK 12, 13 str.).

Bankroto administratorius pateikė teismui actio Pauliana (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str.) ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais šalių 2013-02-27 pasirašytos Sutarties 2.3 p. bei 2013-03-07 Susitarimą, kurių pagrindu į atsakovės mokėtiną namelio gamybos ir montavimo darbų kainą buvo įskaityta ieškovo skola atsakovei 47 692,61 Lt sumoje bei priteisti iš atsakovės pagal Sutartį likusį įsiskolinimą 6 024,10 Eur (22 800,00 Lt - 2 000,00 Lt) sumoje. Administratoriaus teigimu, šalys 2013-02-27 Sutarties 2.3 p. bei 2013-03-07 Susitarimu susitardami įskaityti į atsakovės ieškovui mokėtiną pagal Sutartį avansą ieškovo skolą atsakovei, veikė nesąžiningai, kadangi nesilaikydami atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo suteikė vienam iš įmonės kreditorių (atsakovei) pranašumą, palyginus su kitais įmonės kreditoriais, tokiu būdu apsunkinant UAB „Lietmedis“ finansinę padėtį bei galimybes galimybes vykdyti UAB „Lietmedis“ prievoles kitiems kreditoriams. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos.

Atsakovė nesutikdama su ieškovo reikalavimais, prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Pagal ĮBĮ 11 str. 5 d. 8 p., bankroto administratoriui nustatyta pareiga ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Tokiu atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju administratorius, nustatęs, kad, jo manymu, 2013-02-27 ir 2013-03-07 sudaryti sandoriai pažeidžia įmonės kreditorių interesus, CK 6.66 str. 1 d. nustatytu pagrindu kreipėsi į teismą su actio Pauliana ieškiniu. Pagal CK 6.66 str. 3 d., CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kaip minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „Lietmedis“ iškėlimo įsiteisėjo 2014-08-21. Byloje yra pateiktas UAB „Lietmedis“ buhalterinių dokumentų perdavimo bankroto administratoriui aktas, datuotas 2015-09-28 diena (e.b.l. 100-106). Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijami 2013-02-27 Sutartis ir 2013-03-07 Susitarimas pilna apimtimi administratoriui buvo perduoti anksčiau, byloje nepateikta (CPK 12, 178 str.). Teisme ieškovo pirminis ieškinys gautas 2015-05-21, o patikslintas ieškinys – 2015-11-02. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad CK 6.66 str. 3 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; ir kt.). Įvertinus, tai kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t.y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

Pažymėtina, kad CK 6.66 str. 1 d. pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios CK 6.66 str. taikymo sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 str. pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 14 p. administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje nustatytos visos būtinos Pauliana ieškinio taikymo sąlygos (CPK 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius vykdydamas savo funkcijas gina tiek bankrutuojančios įmonės, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus (ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p.). Iš byloje pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų (e.b.l. 116-141) matyti, kad UAB „Lietmedis“ jau nuo 2006 m. veikė nuostolingai, o UAB „Lietmedis“ per vienerius metus mokėtinos sumos nuolat viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės. Iš byloje pateiktų įrodymų taip pat matyti, jog jau nuo 2008 m. UAB „Lietmedis“ negalėjo įvykdyti savo prievolių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (e.b.l. 108-115), taip pat kitiems kreditoriams, dėl ko nuolat skolinosi pinigus iš atsakovės. Minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad UAB „Lietmedis“ jau nuo 2006 m. iš esmės buvo nemokus, kadangi negalėjo tinkamai vykdyti savo prievolių, kol 2013 m. jam buvo iškelta bankroto byla. Taigi, minėtos aplinkybės patvirtina, jog ginčijamų sandorių sudarymo dieną UAB „Lietmedis“ faktiškai buvo nemokus bei turėjo neįvykdytų prievolių kitiems kreditoriams, kurie turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovą. Pažymėtina, kad tiek 2013-02-27 Sutarties 2.3 p., tiek 2013-03-07 Susitarimas, ta dalimi, kuria šalys susitarė įskaityti tarpusavio priešpriešinius piniginius reikalavimus, iš esmės užkirto kelią UAB „Lietmedis“ gauti pajamas pagal Sutartį bei atsiskaityti su kreditoriais, taip pat apsunkino galimybę kreditoriams nukreipti reikalavimus į skolininką – UAB „Lietmedis“. Be to, toks sandoris pažeidė atsiskaitymo su pirmesnės eilės kreditoriais, darbuotojais bei kreditoriais kurių naudai jau buvo išduoti vykdomieji dokumentai, eiliškumo tvarką, suteikiant privilegiją (pranašumą kitų kreditorių atžvilgiu) vienam kreditoriui, t.y. atsakovei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2013-02-27 Sutarties 2.3 p. nuostata, jog atsakovė pagal Sutartį vykdo mokėjimus ne tik tiesiogiai ieškovui į kasą grynaisiais pinigais ar pervedimais iš savo asmeninės sąskaitos, bet ir tretiesiems asmenims – ieškovo kreditoriams, kuriems jis privalo vykdyti mokėjimus, taip pat pripažintina, kaip pažeidžianti kreditorių interesus, nes minėta nuostata sukurta prielaida UAB „Lietmedis“ piktnaudžiauti savo teisėmis, vykdant atsiskaitymus nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, tačiau vykdant atsiskaitymus savo nuožiūra jo nurodytiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad neabejotinai 2013-02-27 Sutarties 2.3 p. bei 2013-03-07 Susitarimas pažeidė kitų kreditorių interesus bei pablogino įmonės finansinę padėtį (CPK 185 str.). Byloje įrodymų, jog UAB „Lietmedis“ ar atsakovė privalėjo sudaryti minėtus sandorius nepateikta (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai laikytina, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad UAB „Lietmedis“ valdymo organas sudarydamas ginčijamus sandorius negalėjo nežinoti, jog šie sandoriai pažeidžia kitų kreditorių interesus, todėl laikytina, jog UAB „Lietmedis“ nesąžiningumas yra nustatytas (CPK 185 str.). Minėtą aplinkybę patvirtina UAB „Lietmedis“ elgesys po ginčijamų sandorių sudarymo, kuomet per atsakovę buvo vykdomi mokėjimai tik pasirinktiems ieškovo kreditoriams, t.y. elektros tiekėjams, lizingo davėjui, ryšio paslaugų teikėjams ir pan., su kuriais neatsiskaitymas, tikėtina, galėjo sukelti didžiausias neigiamas pasekmes. Savo ruožtu atsakovės nesąžiningumas nagrinėjamu atveju yra preziumuojamas, kadangi, kaip nustatyta, ieškovė sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio stambiausiu akcininku bei vadovu buvo jos sutuoktinis A. B. (e.b.l. 107)-(CK 6.67 str. 3 p.). Kita vertus teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 str. nustatytais, bet ir kitais atvejais. Sąžininga sandorio šalimi gali būti laikomas tas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš sandorio šalies gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu atsakovė nepaneigė savo nesąžiningumo, kaip sandorio šalies, prezumpcijos. Minėta, jog atsakovė yra sandorio sudarymo metu UAB „Lietmedis“ buvusio stambiausio akcininko ir vadovo sutuoktinė, t.y. šeimos narė. Todėl atsakovės paaiškinimai, taip pat liudytojo A. B. parodymai, jog atsakovė nežinojo apie tikrąją įmonės finansinę/turtinę padėtį, t.y. ši aplinkybė nuo atsakovės nuslėpta, įvertinus tai, kad atsakovė nuo 2005 m. nuolat skolindavo pinigus įmonei, kuri tų skolų atsakovei faktiškai negrąžindavo, vertintini kaip gynybinė pozicija, bei atmestini kaip nepagrįsti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotinas abiejų šalių nesąžiningumas (CPK 185 str.). Tuo pačiu byloje konstatuota, kad ieškovas nėra praleidęs CK 6.66 str. 3 d. nustatyto ieškinio senaties termino.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas, todėl 2013-02-27 Sutarties 2.3 p. bei 2013-03-07 Susitarimas, ta dalimi, kuria į atsakovės mokėtiną ieškovui pagal Sutartį sumą buvo įskaityta ieškovo 47 692,61 Lt skola atsakovei, bei ta dalimi, kuria atsakovė pagal Sutartį buvo įpareigota vykdyti mokėjimus ne tik tiesiogiai ieškovui, bet ir tretiesiems asmenims – ieškovo kreditoriams, kuriems jis privalo vykdyti mokėjimus, CK 6.66 str. pagrindu pripažintini negaliojančiais ab initio.

Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, yra taikoma restitucija (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – šalys, gavusios turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinus minėtus įskaitymo sandorius negaliojančiais, ieškovui sugrįžta reikalavimo teisė į atsakovę dėl atliktų darbų kainos – 6 024,10 Eur (22 800,00 Lt - 2 000,00 Lt) priteisimo pagal 2013-02-27 Sutartį bei 2013-05-20 Atliktų darbų įvertinimo ir perdavimo aktą, o atsakovei sugrįžta reikalavimo teisė į ieškovą pagal jos suteiktas įmonei paskolas.

Atsakovė prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl atliktų darbų kainos priteisimo tuo pagrindu, jog, anot atsakovės, po ginčo sandorių sudarymo ji pagal Sutartį atliko mokėjimus už ieškovą jo kreditoriams, tokiu būdu tinkamai įvykdydama Sutartį bei su ieškovu visiškai atiskaitydama. Minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovė po ginčo sandorių pasirašymo laikotarpiu nuo 2013-03-14 iki 2014-05-29 iš savo asmeninės sąskaitos už ieškovą tretiesiems asmenims yra sumokėjusi 38 284,41 Lt sumą (e.b.l. 24-39). Administratorius šios aplinkybės neginčija. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pripažinus 2013-02-27 Sutarties 2.3 p. negaliojančiu ir toje dalyje, kurioje buvo numatytas kaip tinkamas atsiskaitymas su ieškovu vykdant mokėjimus ne tik tiesiogiai ieškovui, bet ir tretiesiems asmenims – ieškovo kreditoriams, kuriems jis privalo vykdyti mokėjimus, po ginčo sandorių sudarymo atsakovės atlikti mokėjimai ieškovo nurodytiems kreditoriams, nelaikytini tinkamu atsiskaitymu su ieškovu pagal Sutartį. Tokie mokėjimai kvalifikuotini, kaip savarankiški teisiniai santykiai, pvz., paskolos teisiniai santykiai ar kt. Tačiau kadangi minėti atsakovės atlikti mokėjimai nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, teismas dėl to plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas įrodė aplinkybę, jog atsakovė liko skolinga ieškovui 6 024,10 Eur sumą.

CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 6 024,10 Eur skolos.

CK 6.261 str. nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Remiantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2014-05-20 iki 2015-10-29 paskaičiavo atsakovei 432,96 Eur palūkanų (e.b.l. 98). Kadangi atsakovė pripažintina pažeidusia prievolę atsiskaityti už atliktus darbus, ieškovo naudai iš atsakovės papildomai priteistina 432,96 Eur palūkanų (CK 6.210 str. 1 d., 6.261 str.).

Tuo pačiu vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 6 457,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e.b.l. 7-8). Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 96 str. 1 d., žyminis mokestis, apskaičiuotas už patenkintą reikalavimų dalį, valstybei priteistinas iš atsakovės. Viso ieškovui priteista 6 457,06 Eur, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 145,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 7 d.). Tuo pačiu remiantis CPK 92 str. ir 96 str. 1 d., iš atsakovo valstybės naudai priteistina 2,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ab initio negaliojančiais UAB „Lietmedis“ ir J. B. 2013-02-27 sudarytos Sutarties „Dėl karkasinio skydinio namelio pagaminimo ir sumontavimo“ 2.3 p. bei UAB „Lietmedis“ ir J. B. 2013-03-07 sudarytą Susitarimą dėl 2013-02-27 sutarties „Dėl karkasinio skydinio namelio pagaminimo ir sumontavimo“ aritmetinės klaidos atitaisymo ir detalizavimo.

Priteisti ieškovui BUAB „Lietmedis“, į.k. 220445910, iš atsakovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 6 024,10 Eur (šešis tūkstančius dvidešimt keturis eurus 10 ct) skolos, 432,96 Eur (keturis šimtus trisdešimt du eurus 96 ct) palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 457,06 Eur sumą nuo ieškinio pateikimo teismui 2015-05-26 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 145,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 2,42 Eur (du eurus 42 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas: 5660, gavėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.