- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-819-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- I. B., uždaroji akcinė bendrovė „MOGO LT“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. K. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys I. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „MOGO LT“, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Plungės apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, atsakovas pateikė ieškovei priešieškinį.
2. Plungės apylinkės teisme 2019-01-15 teismo posėdyje nuspręsta sudaryti galimybę ieškovei, atsižvelgiant į atsakovo pateiktą patikslintą priešieškinį, pasiruošti atsikirtimus ir tikslinti ieškinį. Ieškovės atstovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, jame galutiniais ieškinio reikalavimais prašė laikyti šiuos reikalavimus:
2.1. Santuoką, sudarytą 2014-09-05 Kretingos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo kaltės.
2.2. Sūnaus D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina I. K., a. k. (duomenys neskelbtini).
2.3. Sūnaus D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 eurų, mokamų periodinėmis kasmėnesinėmis įmokomis, nuo sprendimo byloje priėmimo, iki sūnui sukaks 18 metų.
2.4. Sūnaus išlaikymui atsakovo teikiamų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (galbūt turėtų būti K.).
2.5. Bylos nagrinėjimo periodu sūnui D. K. nustatyti laikiną išlaikymą, kurį privalo teikti atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 eurų, mokamų kas mėnesį nuo bylos teisme iškėlimo momento iki sprendimo byloje priėmimo.
2.6. Laikinai, iki išnyks aplinkybės, sudarančios pagrindą, apriboti atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
2.7. Nustatyti tokią A. K. bendravimo su sūnumi D. K. tvarką:
• Atsakovas bendrauja su sūnumi D. K. galinio ryšio priemonėmis, telefonu ar kompiuterinėmis programomis „Skype“, „Viber“ ar „Whatsapp vaizdo skambučiais neporinėmis savaitės dienomis iki 30 min. nuo 19 valandos.
• Atsakovas kas antrą savaitgalį bendrauja su Sūnumi D. K. nuo šeštadienio 12 val. iki 14 val. atvykdamas į ieškovės gyvenamąją vietą ir tik ieškovės akivaizdoje. Toks pat bendravimas nustatomas ir per visas metų šventes, Tėvo dieną bei sūnaus gimimo dieną.
2.8. Po santuokos nutraukimo automobilį MAZDA MVP, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisti iš atsakovo kompensaciją – pusę automobilio vertės, t. y. 1 400 eurų.
2.9. Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 332 eurus skolos.
2.10. Pripažinti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nutraukiant santuoką, visą namą priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovo priteisiant ieškovei 1/2 dalį namo vertės.
2.11. Atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose, areštą, o jų nesant – atsakovo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame stovinčio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), areštą, neperžengiant ieškinio sumos ribų (šis reikalavimas teismo tenkintas anksčiau, todėl antrą kartą nėra pagrindo tenkinti).
2.12. Priteisti iš A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2.13. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei pavardę K. (galbūt K.).
2.14. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai 2019 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė ieškovei I. K. 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, primokėti trūkstamą 571 Eur žyminio mokesčio sumą. Atsisakė priimti ieškinio dalį dėl tėvo valdžios apribojimo.
4. Teismas iš galutinių ieškovės reikalavimų nustatė, kad ieškovė byloje reiškia keturis turtinio pobūdžio reikalavimus: dėl vaiko išlaikymo (nuo žyminio mokesčio už šį reikalavimą ieškovė atleistina); 1 400,00 eurų kompensacijos už automobilį; 1 332,00 eurų skolos; kompensacijos už 1/2 dalį namo, ir tris neturtinio pobūdžio reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgdamas į teismui pateikto namo įvertinimą (59 000,00 eurų), teismas sprendė, kad ieškovė reikalauja jai priteisti 29 500,00 eurų dydžio kompensaciją už namą. Apskaičiavo 725,00 eurų (29 500 + 1 400 + 1 332 x 3 proc. x 75 proc.) žyminio mokesčio dydį pagal visus turtinio pobūdžio reikalavimus, 225,00 eurų (100 x 3 x 75 proc.) neturtinio pobūdžio reikalavimus, 38,00 eurų už ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, iš viso 988,00 eurai.
5. Teismas, atsižvelgęs į 2018-04-30 nutartimi konstatuotas aplinkybes, į tai, kad žyminio mokesčio dydis pagal tuo metu buvusius reikalavimus sudarė 417,00 eurų, iš kurių ieškovė sumokėjo 30,00 eurų, o likusios 387,00 eurų sumos sumokėjimas jai atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo dienos, nustatė, kad žyminio mokesčio dydis yra 988,00 eurų, ir išskaičiavęs sumą, dėl kurios pasisakyta 2018-04-30 nutartyje, sprendė, jog ieškovė dar turi primokėti 571,00 eurą žyminio mokesčio.
6. Teismas, nagrinėdamas papildomą ieškovės reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos stadiją, konstatavo, kad jis neįpareigotas ir negali spręsti ir tėvo valdžios ribojimo klausimo, todėl atsisakė priimti ieškinio dalį dėl šio reikalavimo. Paaiškino, jog šis atsisakymas neužkerta kelio ieškovei inicijuoti atskirą savarankišką procesą dėl tėvo valdžios ribojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos prašymą tenkinti.
8. Apeliantė nurodo, jog žyminio mokesčio mokėjimo / primokėjimo klausimas išspręstas 2018-04-30 nutartimi.
9. Jos nuomone, visi pateikti reikalavimai reguliuojami išimtinai šeimos teisės normų. Be to, koncentracijos principas lemia tai, kad reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo turi būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas primokėti žyminį mokestį ir atsisakyta priimti reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
13. Skundžiama nutartimi teismas nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus – primokėti trūkstamą žyminio mokesčio, mokėtino už pareikštus reikalavimus, dalį, kurią sudaro 571 euras.
14. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pradinio ieškinio (teisme gautas 2018-04-26) priėmimo klausimą, išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, Teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje nustatė, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 30,00 Eur dydžio žyminį mokestį, ieškinio pateikimo metu ieškovė nėra pajėgi sumokėti visą žyminį mokestį už ieškinį, nes vieninteles ieškovės pajamas sudaro 220,00 Eur dydžio vaiko priežiūros išmoka, jokių kitų savarankiškų pajamų negauna, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, be to, ieškovė likusios 387,00 Eur sumos sumokėjimą prašė atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino būtinybę atidėti ieškovei likusios 387,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos. Taigi, teismas įvertino ieškovės sudėtingą turtinę padėtį ir konstatavo, kad 30 Eur suma yra pakankama ir teisinga suma, kurią ieškovė turi galimybę sumokėti.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovas 2019 m. sausio 16 d. pateikė patikslintą priešieškinį. Akcentuotina, jog teismas po patikslinto priešieškinio pateikimo 2019 m. sausio 23 d. gavęs ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslintą ieškinį) skundžiamu procesiniu sprendimu nusprendė perskaičiuoti / patikslinti mokėtiną žyminį mokestį ir, atsižvelgęs į reikalavimus, ieškovei nustatė terminą sumokėti papildomą žyminį mokestį.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius jokių objektyvių aplinkybių dėl pasikeitusios ieškovės turtinės padėties (tokių nustatyta nebuvo) teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti didesnę mokėtiną žyminio mokesčio sumą (30 Eur), negu buvo nustatyta Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nutartyje.
17. Svarbu ir tai, kad pasitaiko situacijų, kai sunku iškart apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį ar kai dėl keletą kartų tikslintų ieškinių jis neskaičiuojamas kaskart, o apskaičiuojamas pateikus galutinius reikalavimus (CPK 86 straipsnis).
18. Atsižvelgiant į 16 ir 17 punktuose išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad šiuo atveju teismas be jokio pagrindo ieškovei nustatė pareigą primokėti 571 Eur žyminio mokesčio. Manytina, kad, nenustatęs jokių ieškovės turtinės padėties pasikeitimo požymių, teismas procesiniu sprendimu turėjo spręsti patikslinto žyminio mokesčio atidėjimo klausimą ir tikslinti atidėtiną žyminį mokestį (CPK 84 straipsnis).
19. Akcentuotina, kad santuokos nutraukimo byloje apskaičiuojant žyminį mokestį atsižvelgtina į kasacinio teismo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis).
20. Santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas. Reikalavimas nustatyti dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
21. Ieškovė, reaguodama į atsakovo procesinius veiksmus ir tuo pagrindu papildydama / koreguodama ieškinio reikalavimus, be kita ko, pareiškė reikalavimą apriboti tėvo (atsakovo) valdžią sūnui. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismo nuomone, ieškovė turi teisę šiuo klausimu inicijuoti atskirą procesą.
22. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog teismas, nustatęs, kad teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat bylas gali sujungti ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnis).
23. Kitas aspektas tas, jog atsakovas teismui 2019 m. sausio 7 d. pateikė patikslintą priešieškinį, juo prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.
24. Dėl to akivaizdu, kad ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo ir jos pasekmių byla yra neabejotinai tampriai susijusi su ieškovės pateiktu reikalavimu dėl tėvo (atsakovo) valdžios sūnui apribojimo. Aktualu tai, kad ieškovė ieškiniu siekia nustatyti sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką galinio ryšio priemonėmis, telefonu ar kompiuterinėmis programomis „Skype“, „Viber“ ar „Whatsapp“, vaizdo skambučiais arba tik ieškovės akivaizdoje. Atsakovas priešieškiniu siekia nustatyti tiesioginio bendravimo su sūnumi tvarką.
25. Spręstina, kad tokiu atveju, jeigu bylos dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių ir tėvo valdžios apribojimo būtų nagrinėjamos skyriumi, vien tik bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas santuokos nutraukimo byloje negalėtų būti sprendžiamas skyriumi / atskirai nuo tėvo valdžios apibojimo bylos teisinio rezultato. Suprantama, kad tokia situacija pažeistų koncentracijos bei ekonomiškumo principus, didintų išlaidas.
26. Pabrėžtina, kad reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir teisinių padarinių ir dėl tėvo valdžios apribojimo yra tampriai susiję ir dėl galimų koncentracijos bei ekonomiškumo principų pažeidimų bylų negalima išnagrinėti skyrium, visi reikalavimai besąlygiškai susiję su šeimos teisės normomis, dėl to konstatuotina, jog reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo turėtų būti nagrinėjamas šioje byloje. Pastebėtina, kad teismas neturėtų generuoti naujų teisminių ginčų, o turėtų siekti mažinti ginčų tarp šalių atsiradimo galimybes.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė žyminio mokesčio sumokėjimo ir ieškinio priėmimo institutus reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir žyminio mokesčio sumokėjimo / atidėjimo ir ieškinio dėl tėvo valdžios apibojimo priėmimo klausimai, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotini pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nutartį ir perduoti klausimus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo / atidėjimo ir reikalavimo dėl tėvo valdžios apibojimo priėmimo nagrinėti iš naujo.