Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-01-23 · Byla Nr. N-62-96-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
N-62-96-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-96/2009Procesinio sprendimo kategorija 41.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nusta t ė:

I.

Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad T. S. 2007 m. spalio 17 d., 10⁰⁶ valandą, Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalio kaime esančioje uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo degalinėje, į automobilio Mazda, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) degalų baką įsipylė 20,01 litro A95 markės benzino už 61,03 Lt ir nesumokėjęs už degalus išvažiavo. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 22 d. nutarimu T. S. bylą nutraukė konstatavęs, kad jo veikoje nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas įvertino T. S. paaiškinimus, kitus byloje esančius duomenis ir nurodė, kad T. S., nenumatydamas ir negalvodamas, jog daro pažeidimą, buvo neatidus ir pamiršęs aplinkybę, kad nesumokėjo už įsipiltus degalus, išvažiavo. Tik sužinojęs apie įvykusį nesusipratimą iškart ištaisė savo klaidą ir apmokėjo jam pateiktą sąskaitą. Kad jis buvo neatidus kalbantis telefonu įrodo ir pateiktos fotolentelės. Visos šios aplinkybės neįrodo T. S. veiksmuose esant tyčiai. Tyčia yra pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, subjektyvinės pusės elementas. Be to, T. S. neteistas, dirba direktoriumi, nebaustas administracine tvarka. Visos šios aplinkybės neįrodo jo tyčios, tad byla nutrauktina remiantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

II.

Vilniaus rajono policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai ir nevisapusiškai įvertino įrodymus, nepilnai ištyrė bylos aplinkybes. T. S. į degalinę dėl žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip trim mėnesiam nuo teisės pažeidimo padarymo ir tik po to, kai jam paskambino policijos pareigūnai, atlikę tyrimą. Tai patvirtina, kad jis elgėsi nesąžiningai, nebandė aktyviais veiksmais atstatyti padarytą žalą, taip vengdamas atsakomybės už padarytą pažeidimą. Jis suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas pasekmes ir norėjo arba nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti (manė, kad policijos pareigūnai galbūt nenustatys, kad pažeidimą padarė būtent jis, ir jis išvengs neigiamų pasekmių ir apribojimų). Tai įrodo T. S. tyčią ir paneigia teismo išvadas. Be to, T. S. pilnai pripažino savo kaltę, gailėjosi.

2. Aplinkybė, kad T. S. kalbėjo telefonu, buvo neatidus, dėl ko nesumokėjo už degalus, nepaneigia jo kaltės, o tik įrodo lengvabūdiškumą ir nepagarbą įstatymams.

3. Tai, kad T. S. dirba direktoriumi, nėra jo asmenybę charakterizuojanti ar lengvinanti aplinkybė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis 2007 m. gruodžio 14 d. yra pripažintas įtariamuoju dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, taip pat 182 straipsnio 2 dalyje. Tai leidžia spręsti, kad asmuo yra linkęs daryti panašaus pobūdžio teisės pažeidimus.

4. Tai, kad asmuo gailisi dėl pažeidimo, savo noru atlygino žalą, gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau jokiu būdu ne pagrindu nutraukti bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 50 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. S. 2007 m. spalio 17 d., 10⁰⁶ valandą, Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Užubalio kaime esančioje UAB „Lukoil Baltija“ Vilniaus filialo degalinėje, į automobilio Mazda, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) degalų baką įsipylė 20,01 litro A95 markės benzino už 61,03 Lt ir nesumokėjęs už degalus išvažiavo. Šios nustatytos faktinės aplinkybės nėra ginčijamos. Pirmosios instancijos teismas nutraukė T. S. bylą remdamasis tuo, kad nėra įrodyta jo tyčia. Apeliacinės instancijos teismas su šia išvada nesutinka. ATPK 10 straipsnyje reglamentuota, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Vertinant, ar T. S. suprato savo veiksmų priešingą teisei pobūdį, numatė, kad dėl jų bus padaryta materialinė žala, ir to norėjo arba sąmoningai leido kilti šiems padariniams, būtina vertinti jo elgesį ne tik veikos padarymo metu, bet ir po to. Byloje esantys įrodymai (nuotraukos, T. S., Ž. D., A. S. paaiškinimai) iš tiesų patvirtina, kad T. S. pildamasis degalus degalinėje kalbėjosi mobiliuoju telefonu ir tai galėjo išblaškyti jo dėmesį, tačiau tik tuo metu. Vėliau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, T. S. į degalinę sumokėti už degalus negrįžo. Tai buvo padaryta tik praėjus daugiau nei trims mėnesiams po įvykio (b. l. 21) ir tik po to, kai policijos pareigūnai atliko įvykio tyrimą, nustatė asmenį, nesumokėjusį už įsipiltus degalus, tai yra T. S., ir paėmė iš jo paaiškinimą (b. l. 2, 13). Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, nors jų pagrindu darytina išvada, kad T. S., pasisavindamas degalinėje įsipiltus degalus ir taip UAB „Lukoil Baltija“ padarydamas materialinę žalą, veikė sąmoningai, suprasdamas tiek savo veiksmų priešingumą teisei, tiek tai, kad dėl jų bus padaryta žala.

Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškina bei įvertina visas reikšmingas bylai aplinkybes (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje šios procesinės teisės normos buvo pažeistos, dėl ko negalima daryti išvados, kad byla buvo išspręsta teisingai.

Byloje esanti pažyma (b. l. 17) patvirtina apie T. S. iškeltoje baudžiamojoje byloje jam pareikštus kaltinimus padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, taip pat 182 straipsnio 2 dalyje, tačiau įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis dėl šių veikų priimtas nėra. Todėl šiuo atveju būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, kuriuo remiantis minėti kaltinimai negali būti vertinami nei kaip T. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys, nei kaip įrodymai, netiesiogiai patvirtinantys jo tyčią.

Remiantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimas yra naikinamas, o T. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 22 d. nutarimą panaikinti ir T. S. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius