Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-14 · Byla Nr. ATP-1125-317/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-09-10Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-14
Bylos Nr.
ATP-1125-317/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00629-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1125-317/2014Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00629-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. (toliau – ATPK) surašytas dėl to tai, kad jis, būdamas neblaivus, 2014-06-07 (duomenys neskelbtini) 4 val. 15 min. vairavo automobilį ,,Honda Civic“, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakė pasitikrinti neblaivumą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 18 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutarimu D. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir nubaustas 2500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Šalies argumentai

Skundu D. K. prašo panaikinti 2014-09-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai taikė ATPK normas, dėl to priimtas nepagrįstas nutarimas ir jam paskirta griežta nuobauda. Apelianto teigimu, byloje yra pateikta ir surinkta pakankamai duomenų apie apelianto sveikatos sutrikimus, plaučių, širdies ir kraujagyslių fiziologinius pakitimus dėl įgimtos širdies ydos bei atliktų širdies operacijų. D. K. neneigia paties įvykio - kad jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų blaivumui patikrinti ir turėjo pūsti į alkotesterį, tačiau neigia, kad jis tai daryti atsisakė tyčia. Mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog turimi sveikatos sutrikimai sąlygoja nuovargį, silpnumą, dusulį, todėl jis fiziškai negalėjo išpūsti didelio kiekio oro iš plaučių. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai R. P., S. Š.. Apeliantas kritiškai vertina skundžiamame nutarime išdėstytas aplinkybes, jog byloje nėra medicininių duomenų apie tai, kad D. K. negalėtų pūsti į alkotesterį, kadangi tokie duomenys gali būti gauti tik atliekant eksperimentą ar ekspertizę, o tai gali padaryti tik teismas. Šiuo atveju nepašalinus abejonių dėl apelianto fiziologinės būklės, ar jis gali išpūsti pakankamą kiekį oro į alkotesterį, visas abejones teismas privalėjo aiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Skunde teigiama, jog teismo vidinis įsitikinimas negali būti paremtas abejonėmis, kurios nepašalintos. Skundo autorius taip pat kritiškai vertina policijos pareigūnų G. S. ir V. K. parodymus, nes jie apelianto atžvilgiu buvo nusiteikę priešiškai. Nurodo, jog policijos automobiliuose yra sumontuota vaizdą ir garsą įrašančios sistemos vadinamos PPVS, be to, policijos komisariate yra filmuojama, tačiau šių duomenų niekas nepatikrino. Mano, jog būtent PPVS duomenys atskleistų visą informaciją susijusią su policijos patrulių judėjimu, švyturėlių panaudojimu, durų atidarymu, garso ir vaizdo registravimu. Tokiu būdu būtų nustatytos objektyvios aplinkybės susijusios su transporto priemonės sustabdymu, kadangi apeliantas neigia, jog policijos pareigūnai jį stabdė švyturėlių pagalba, o jis didino greitį ir važiavo toliau. Skunde jis pažymėjo, jog tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra inkriminuotas. Apeliantas taip pat neigia, kad prie jo buvo priėjusi pareigūnė V. K., nes kiek pamena, ji liko patruliniame automobilyje ar prie jo. Atkreipia dėmesį, kad nuo jo sustabdymo momento iki paleidimo iš policijos komisariato, buvo praėję daugiau nei 2 val., todėl gydymo įstaigos patikros rezultatai jo atžvilgiu neturėtų jokios įrodomosios reikšmės. Mano, kad nagrinėjamu atveju įrodymų tyrimas atliktas neišsamiai ir šališkai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Č. M. prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir pažeidėjo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

D. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčijamas įrodymų vertinimas bei nuobaudos skyrimo pagrįstumas, todėl aukštesnysis teismas skundo ribose tikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas D. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Teismas padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. K. kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir KET 18 punktas.

Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d. Pabrėžtina, jog ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis, gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010). Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių nuostatas, yra konstatavęs, jog tai, kad Taisyklių 27 punktas asmeniui suteikia teisę nesutikus tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašant jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, nepaneigia Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, taip pat KET ir Taisyklėse įtvirtintos vairuotojo pareigos policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą ir nešalina jo administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-393/2007; 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1686/2009).

Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, D. K. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 126 str. 4 d. patvirtina liudytojų R. P., G. S., V. K. paaiškinimai, duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 26-27), kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-06-07 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), pareigūno G. S. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), rašytinis D. K. paaiškinimas (b.l. 5), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 6), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 7) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog D. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį neblaivus ir atsisakydamas pasitikrinti blaivumą, pažeidė KET 14, 18 punktų reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. (b. l. 1-2).

Kaip matyti iš byloje pateikto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulio G. S. paaiškinimo, patruliuodamas kartu su V. K., 2014-06-07, apie 4 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) pastebėjo kelio važiuojamojoje dalyje važiuojantį automobilį Honda Civic, kuris važiavo dideliu greičiu, pavojingai manevravo visame kelyje, todėl policijos pareigūnai įjungė mėlynos – raudonos spalvos švyturėlį ir važiavo jam iš paskos, o kai automobilis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, jį sustabdė. Kuomet G. S. priėjo prie vairuotojo ir paprašė pateikti dokumentus, paaiškėjo, kad automobilį vairuoja D. K.. Kalbant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, šis kalbėjo nerišliai, sunkiai sugebėjo rasti kitus automobilio dokumentus. Įtarus, kad vairuotojas neblaivus, pasiūlyta pasitikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau D. K. atsisakė tai daryti (b. l. 4).

Analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį ir atsisakė tikrintis blaivumą, policijos pareigūnas G. S. nurodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, papildomai pažymėdamas, kad išaiškino vairuotojui atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą, be to, vairuotoją pristačius į policijos komisariatą, jam dar kelis kartus buvo siūlyta pasitikrinti blaivumą. D. K. atsisakė pūsti, sakė nepasitiki alkotesteriais (b. l. 26). Analogiškus parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu davė ir policijos pareigūnė V. K., patvirtinusi tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes bei nurodžiusi, kad vairuotojui buvo išaiškinta atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis blaivumą, tačiau D. K. atsakė, kad jam tai nesvarbu (b. l. 27).

Pažymėtina, kad parodymai policijos pareigūnų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra pagrįstas kokiais tai objektyviais duomenimis, tokio suinteresuotumo pagrindo nenurodo ir pats apeliantas. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareigūnai gali būti šališki ar dėl kokių tai kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tikėjo ir vadovavosi šių asmenų parodymais. Be to, ir liudytojas R. P. patvirtino, kad D. K. buvo tą naktį išgėręs alkoholio (b. l. 26), o ir pats D. K. neneigė, kad buvo išgėręs alaus (b. l. 26). Tokiu būdu darytina išvada, kad D. K. suprato savo veiksmų seką, o tyčiniais veiksmais jis siekė išvengti neblaivumo patikrinimo, bijodamas, kad bus nustatytas girtumas, viršijantis leistiną normą, kuriai esant leidžiama vairuoti, taip siekdamas išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės.

Nors apeliantas atsisakymą tikrintis neblaivumą grindžia prasta savo sveikatos būkle, dėl kurios jis fiziškai negalėjo išpūsti pakankamą kiekį oro į alkotesterį, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią pažeidėjo poziciją laiko tik jo pasirinkta gynybine versija. Sutiktina, kad byloje esantys medicininiai dokumentai bei liudytojos gydytojos S. Š. apklausa patvirtina tam tikrus D. K. sveikatos sutrikimus, tačiau šie duomenys nepaneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pareigos laikytis teisės aktų reikalavimų. Be to, apelianto pasirinktą gynybinę poziciją paneigia administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro informacija, iš kurios matyti, kad D. K. dar 2013-11-05 nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 178 str. 1 d., kadangi viešoje vietoje pasirodė būdamas girtas, jam Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate D. K. alkoholio matuokliu „Lion 500“ buvo nustatytas 2,06 promilių girtumas, kas paneigia apelianto skundo teiginius, jog jis negali dėl sveikatos būklės išpūsti reikiamą oro kiekį į alkoholio matuoklį. Todėl nėra jokio pagrindo apelianto prašymu skirti ekspertizę ar eksperimentą minėtoms aplinkybėms patvirtinti.

Kritiškai vertintinas ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl papildomų įrodymų, t.y. Policijos automobiliuose esančios garso ir vaizdo medžiagos PPVS ir Policijos komisariato vaizdinės medžiagos išreikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl D. K. kaltės padaryti. Be to, prašomi išreikalauti duomenys siekiant nustatyti automobilio sustabdymo aplinkybes, išsiaiškinti ar pareigūnė V. K. buvo priėjusi prie automobilio, nėra reikšmingi nagrinėjamos bylos kontekste.

Nors apelianto teigimu, nuo jo sustabdymo iki paleidimo iš policijos komisariato buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas ir dėl to jis nebesikreipė į medicinos įstaigą dėl neblaivumo nustatymo, tačiau pasinaudoti šia teise jam nebuvo atimta galimybė. Akivaizdu, jog asmuo, žinantis apie atsakomybę už atsisakymą tikrintis blaivumą bei užtikrintas, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas yra nepagrįstas, imtųsi visų įmanomų priemonių, kad būtų surinkti duomenys, neginčijamai patvirtinantys jo versiją. Darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliantas sąmoningai elgėsi pasyviai. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu asmuo turėtų būti privalomai pristatytas į medicinos įstaigą, kadangi pastarasis nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, o įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo nebuvo įmanoma atlikti dėl subjektyvių priežasčių, t.y. pastarajam atsisakius tai daryti.

Apygardos teismo nuomone, D. K. apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra adekvati padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis baustas administracine tvarka, o jam paskirta nuobauda galiojanti, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, pobūdį ir pagrįstai skyrė ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 2500 Lt baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, kuri nėra per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, D. K. blaivumo tikrinimo vengimas byloje yra įrodytas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto veiksmus kvalifikavo pagal ATPK 126 str. 4 d. Dėl šios priežasties keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas