- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 2-32-962/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00872-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- L. Ž.
- Atsakovas
- E. G., L. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovėms V. A., A. M.,
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovams R. A., E. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. patikslintą ieškinį atsakovams E. G., L. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl ginčytinų žemės sklypų ribų nustatymo, išvados, statybos leidimo panaikinimo, statinio projekto pažeidimų pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 1-7, III tomas) prašo nustatyti žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą ribą einančią per koordinates: X koordinatė – 6056966,61, Y koordinatė – 496553,35 ir X koordinatė – 6056957,50, Y koordinatė – 496591,76 – pagal pridedamą 2015-03-13 MB „Ardela“ parengtą sklypų ribų schemą; panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvadą Nr. 10IŽ-(14.10.111)-46; panaikinti 2011 m. gegužės 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037 ir leisti atsakovams L. G. ir E. G. per tris mėnesius pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį; įpareigoti atsakovus L. G. ir E. G. pašalinti statinio projekto pažeidimus, atliktus žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatant pastatą arčiau nei 3 metrai iki sklypo šiaurinės ribos, skaičiuojant atstumą iki sklypo ribos nuo labiausiai išsikišusios statinio konstrukcijos, įrengiant rūsį ir sukeliant sklypo paviršių bei nesilaikant projektinio pastato aukštingumo, bei prašo atnaujinti senaties terminą ginčyti administracinį aktą (b.l. 75-76, IV tomas).
Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, bylą vedė per atstovus, patikslintame ieškinyje (b.l. 1-7, III tomas) ir rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 29-36, III tomas) nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,9021 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo paveldėtas 2004 m. lapkričio 4 d. po O. K. mirties. 2011-08-17 buvo patvirtintas jos sklypo detalusis planas, sklypą padalijant į septynis sklypus. Sklypų ribos buvo patvirtintos detaliajame plane, kuris įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Po Detalaus plano patvirtinimo buvo sudaryti atskirų septynių sklypų planai ir tuo pagrindu parengtos šių sklypų Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos. Šešios bylos Nacionalinės žemės tarnybos yra patvirtintos, suderintos ribos su visais kaimynais, tačiau ieškovė negali suderinti sklypo ribos naujai suprojektuoto sklypo (duomenys neskelbtini), besiribojančio su atsakovų G. sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovai 2008 m. lapkričio 12 d. įsigijo iš A. T.. Tarp šalių kilo ginčas dėl bendros šių dviejų sklypų ribos, o taip pat dėl atsakovų G. žemės sklype statomo statinio statybos darbų teisėtumo, kadangi sklype supiltas gruntas, sklypas sukeltas, įrengtas rūsys, be to, gyvenamasis namas pastatytas per arti sklypo ribos, neišlaikytas reikalaujamas 3 metrų atstumas, skaičiuojant nuo labiausiai išsikišusios statinio konstrukcijos iki sklypo ribos. Įvertinus lietaus latako plotį, atstumas iki sklypo ribos yra sumažėjęs beveik vienu metru. Statyba su tokiais dideliais nukrypimais, prilyginama savavališkai statybai. Dalis atsakovų sklypo persidengia su anksčiau kadastro žemėlapyje įregistruoto ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi: plačiausioje vietoje persidengia apie 47 cm pločio juosta, kuri susiaurėja ir viso į persidengiamą plotą patenka 9 kv. m. VĮ „Registrų centras“ 2014 m. vasario 14 d. UAB „Ramlina“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą įregistravo, nors jo ribos kerta anksčiau įregistruoto ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas atsižvelgiant į tai, jog buvo gauta 2014 kovo 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus išvada apie tai, kad 2014 m. vasario 14 d. UAB „Ramlina“ parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas buvo parengtas teisingai, o anksčiau įregistruoto ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos tikslintinos. Atsakovų žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje remiantis 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvada Nr. 101Ž-(14.10.111)-46, pagal kurią ieškovės žemės sklypo ribos tikslintinos, tačiau ieškovė nebuvo informuota apie šią išvadą, gavo tik 2015 m. kovo 10 d. per savo advokatą iš VĮ „Registrų centras“ ir su ja nesutinka, kadangi 2014 m. vasario 14 d. UAB „Ramlina“ parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane respublikinėje koordinačių sistemoje ribų ilgiai pakito, lyginant su 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto parengtu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planu vietinėje koordinačių sistemoje. Sudarant 2014 m. vasario 14 d. UAB „Ramlina“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, ir, atitinkamai, keičiant riboženklį su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo būti pakviesta. 2014 m. vasario 14 d. UAB „Ramlina“ parengtas planas yra neteisėtas, kadangi 2015-03-13 MB „Ardela“ patikrinus (permatavus) pakeistas sklypo taškų koordinates ir išreiškus permatavimo rezultatus schemoje, yra matyti, kad UAB „Ramlina“ parengtas planas neatitinka 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto parengtame žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pateiktų koordinačių vietinėje koordinačių sistemoje. Kadangi atsakovų pastatytas gyvenamasis namas pažeidžia ieškovės teises, prašo atsakovus įpareigoti pašalinti pažeidimus. Nurodyti pažeidimai tiesiogiai pažeidžia ieškovės teises, kadangi verčia atitraukti savo planuojamus pastatus toliau nuo sklypo ribos, negu turėtų, jeigu teisės pažeidimas nebūtų padarytas. Be to, pagal projektą, nenumatytas rūsys, tačiau rūsio įrengimo darbai yra atlikti pažeidžiant namo projekto sprendinius, todėl atsakovai įpareigotini pašalinti šį pažeidimą, kadangi šis pažeidimas turi įtakos gretimo sklypo savininko teisėms, kadangi projekte nenumatytų statybos darbų vykdymas kelia pagrįstą pavojų dėl statinio mechaninio atsparumo ir stabilumo. Be to, atsakovai vykdydami statybos darbus ženkliai pakėlė sklypą supiltiniu gruntu. Žiūrint vizualiai jis pakeltas 0,6-0,8 m., o vietomis ir daugiau. Atsakovai savo sklypo nuolydį suformavo taip, kad paviršinės nuotekos tekėtų į ieškovės sklypą, taip jos sklype po lietaus kaupiasi vanduo ir pradeda pelkėti dalis sklypo.
Ieškovės atstovas L. Ž. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, paaiškino analogiškai, kaip nurodė ieškovė. Taip pat paaiškino, kad namo pirkimo metu atsakovų sklype nebuvo riboženklių, atsakovai sklypo ribų nepasimatavo nei prieš sandorį, nei po jo ir taip pradėjo statybą, dėl ko pasistatė namą per arti ieškovės sklypo ribos. Statybos žurnalas vedamas su grubiais pažeidimais. Dėl atsakovų padarytų pažeidimų, ieškovė savo pastatą turi traukti dar vienu metru, blogėja sklypo apšvietimas, neišlaikytas aukštingumas. Rūsys įrengtas neteisėtai. Ieškovės teisės yra pažeistos, palaikė pateiktus rašytinius paaiškinimus.
Ieškovės atstovas advokatas T. B. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškovės rašytinius paaiškinimus, jos atstovo L. Ž. paaiškinimus, paaiškino, kad ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė N. L. pagal 1994-03-08 žemės pirkimo pardavimo sutartį. Sudarant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų paženklinimo aktą (užsakovė O. K.), pasirašė N. L., todėl ginčo tarp šių dviejų savininkių dėl bendros sklypų ribos nebuvo. Abiejų sklypų bendra riba ėjo per taškus, vieno iš kurių X koordinatė – 7806,27, koordinatė Y – 7176,88, o kito X koordinatė – 7797,16, Y koordinatė – 7215,30. Ribos ilgis 39,49 m. nurodytas abiejuose planuose. Iš sklypo (duomenys neskelbtini), plano, esančio nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje žemės sklypo byloje matyti, kad N. L. įregistravo savo sklypo ribas kadastro žemėlapyje 2006 m. lapkričio 8 d., o 2006 m. lapkričio 17 d. iš N. L. žemės sklypą įsigijo A. ir D. T.. Taip jie perėmė ir sklypo ribas. 2008 m. lapkričio 12 d. sklypą iš T. įsigijo E. ir L. G.. O. K. sklypą įgijo L. Ž. 2004 m. lapkričio 18 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Šio sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2010 m. kovo 20 d. Todėl atsakovai negali pretenduoti į jokią kitokią ginčo žemės sklypų ribą, negu 39,49 m. ilgio bendra sklypų riba, ėjusi per aukščiau minėtas koordinates. Byloje yra prieštaraujančių vienas kitam įrodymų: 2011 m. balandžio 21 d. UAB „Ramlina“ sudarė pastato (gyvenamojo namo) esančio (duomenys neskelbtini) kontrolinę geodezinę nuotrauką, kurioje nurodoma, jog statomo pastato kampas, pažymėtas tašku Nr. 10, yra nutolęs nuo šiaurinės sklypo ribos 3,71 m atstumu, o statomo pastato kampas, pažymėtas tašku Nr. 12, yra nutolęs nuo šiaurinės sklypo ribos 3,00 m atstumu. 2011 m. balandžio mėnesį IĮ „Geokodas“ parengė pastato planinės padėties schemą, kurioje pateiktos sklype (duomenys neskelbtini), statomo gyvenamojo namo kampų koordinatės. 2015 m. kovo 13 d. UAB „Geoma LT“ atsakyme, išnagrinėjus 2011 m. balandžio mėnesį IĮ „Geokodas“ parengtą pastato planinės padėties schemą, pažymėta, kad IĮ „Geokodas“ schemoje pateiktos pastato šiaurinės pusės kampų (esančių šalia kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini), ribos) koordinatės, rodo, jog tolimiausias pastato kampas nutolęs nuo šiaurinės sklypo ribos ir nuo kaimyninio sklypo (duomenys neskelbtini), pietinės ribos 2,83 cm. atstumu. 2011 m. sausio 12 d. antstolė G. A. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuotos faktinės aplinkybės, kad sklype (duomenys neskelbtini), statomas pastato kampas, pažymėtas tašku Nr. 1, yra nutolęs nuo sklypo ribos 3,47 m., o pastato kampas, pažymėtas tašku Nr. 2, yra nutolęs nuo sklypo ribos 2,83 m. UAB „Ramlina“ sudaryti dokumentai prieštarauja vienas kitam. Kadangi UAB „Ramlina“ parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas pažeidžia 2002 m. balandžio 15 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.1.2.2.2.2. punkte nustatytų leistinų išmatuoto sklypo kraštinių paklaidų, neteisėta yra ir 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvada Nr. 101 Z(14.10.111)-46. 2015-03-13 MB „Ardela“ atliko atsakovų sklypo permatavimą pagal vietinio pagrindo punktus ir gautos koordinatės sutapo su aukščiau nurodytomis sklypų ribos koordinatėmis respublikinėje koordinačių sistemoje (X koordinatė 6056966,61, koordinatė Y - 496553,35 ir X koordinatė - 6056957,50, koordinatė Y - 496591,76), t. y. atitiko ir kitus aukščiau nurodytus dokumentus, kurių pagrindu šalys naudojosi savo sklypais. Permatavus nuo vietinio pagrindo punktų atsakovo sklypo ribų ilgiai sutapo su 1992 metais Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto parengto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plane pateiktais ribų ilgiais. 1992 metais parengtas planas buvo atsakovo naudojamas projektuojant savo gyvenamąjį pastatą ir jį statant, todėl išsprendžiant šalis skiriančios ribos nustatymo ginčą, prašo patvirtinti 2015-03-13 MB „Ardela“ schemoje patvirtintą šalis skiriančių sklypų ribą, einančią per šias koordinates: X koordinatė 6056966,61, koordinatė Y - 496553,35 ir X koordinatė - 6056957,50, koordinatė Y - 496591,76. 2011 m. gegužės 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracija išdavė G. leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037, leisdama statyti gyvenamąjį namą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pagal J. K. architektūros ir dizaino įmonės parengtą techninio projekto Nr. 0906Jk-TP papildymą. Projekto papildymo 11 lape yra pateikta pastato sienos ašis „E“, kurios atstumas nuo šiaurinės sklypo ribos nurodomas 3,29 m. Projekto 15 lape yra pateiktas stogo planas, iš kurio matyti, kad nuo ašies „E“ stogo šiaurinė briauna išlenda 89 cm. Tokiu būdu pagal projekto papildymo sprendinius pastato stogas suprojektuotas 2,40 m atstumu nuo šiaurinės sklypo ribos. Tokiu būdu, projekto papildymas negalėjo būti suderintas, o 2011 m. gegužės 6 d. statybos leidimas Nr. LNS-23-110506-00037 negalėjo būti išduotas. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad ieškovė ginčija du administracinius aktus: 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvadą Nr. 101 Ž-(14.10.111)-46 ir 2011 m. gegužės 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037, mano, kad vieno mėnesio senaties terminas, skirtas ginčyti administraciniams aktams, nepraleistas, kadangi projekto neteisėtumo aplinkybės paaiškėjo tik išsireikalavus projektą iš Prienų rajono savivaldybės 2015 sausio 27 d., o ieškinį yra pateikę iki šių aplinkybių paaiškėjimo – 2014 m. rugpjūčio 11 d. Manė, kad atsakovas tiesiog nesilaikė projekto sprendinių, o tikėtis, kad Prienų rajono savivaldybė bus išdavusi neteisėtą statybos leidimą nebuvo pagrindo. Ieškovė nebuvo informuota apie išvadą, kad būtina tikslinti besiribojančių žemės sklypų planus. Jei teismas spręstų, kad yra praleidę procesinį vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti administracinio pobūdžio reikalavimus, prašo šį terminą atnaujinti, kadangi ieškovė L. Ž. nuosekliai deklaravo savo teisių pažeidimą ir informavo apie jį atsakovus, o be to, ji negalėjo operatyviau gauti ginčijamų administracinių aktų, kadangi yra neįgali ir jos galimybės ginti savo teises buvo apribotos nepriklausomai nuo jos valios.
Atsiliepimas
Atsakovė E. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškovės reikalavimus atmesti.
Atsakovas L. G. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime bei rašytiniuose paaiškinimuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2008 metais iš D. ir A. T. įsigijo sklypą individualaus namo statybai, buvo jau tretieji šio sklypo savininkai. T. jau turėjo namo projektą su visais statybas leidžiančiais dokumentais ir buvo pradėję statybos darbus, perdavė visus statybų dokumentus, t.y. pastato techninį projektą, statybų leidimą, visus suderinimus ir sutikimus. Šis sklypas buvo suformuotas 1992 m., darant geodezinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje ir suderintas su gretimų sklypų savininkais M. ir K.. Sklypo suformavimo metu šiaurinė sklypo riba ribojosi su fondine žeme. Kadangi T. namo projektas atsakovų netenkino, jie tais pačiais metais kreipėsi į J. K. architektūros ir dizaino įmonę dėl naujo projekto, senojo pagrindu, parengimo. 2009-06-30 buvo parengtas atsakovų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projektas, po to pateiktas Prienų rajono architektūros ir urbanistikos tarnybai bei po patikrinimų ir suderinimų, 2009 m liepos 13 d. atsakovams buvo išduotas statybos leidimas L-100. 2009 m liepos 16 d. UAB „Matavimų sfera“ atliko pastato ašių nužymėjimą. Statybos darbai vyko prižiūrint techniniam prižiūrėtojui, buvo pildomi statybos žurnalai, maksimaliai laikantis galiojančių Statybos reglamento reikalavimų ir statinio techninio projekto. 2010-2011 m. atsakovai buvo tikrinami 4-5 kartus ir nė vienas iš patikrinimų nenustatė, kad jų namas statomas nesilaikant STR reikalavimų ir Techninio projekto. Nurodė, kad iki pastato statybų pradžios nė karto nebuvo matę kaimynų Ž., o paklausus pas buvusį sklypo savininką apie šiaurinius kaimynus, jis nieko nežinojo, todėl atsakovai galvojo, kad ta žemė yra fondinė, kaip pažymėta dokumentuose. 2009 m. rugsėjo 17 d. iš Prienų seniūnijos gavę leidimą žemės darbams vykdyti, pradėjo įrenginėti inžinerinius tinklus, t.y. įrenginėti vandentiekio, kanalizacijos, lietaus ir paviršinio drenažo tinklus, įrengė elektros įvadą į namą. 2010 metų pavasarį Ž. prašė leisti pasijungti prie jų jau įrengtų inžinerinių tinklų jų planuojamų 6-7 gyvenamųjų namų kvartalo vandentiekį ir kanalizaciją, arba per visą rytinę sklypo dalį pravesti papildomus inžinierinius tinklus, taip dalį atsakovų sklypo paverčiant servitutu, tačiau atsakovai pasakė, kad dabar to daryti nenorėtų. Be to pasiteiravus pas Prienų vandenvietės vyr. inžinierių buvo pasakyta, kad būtų galima prijungti tik 1 – 2 namus. Kadangi statant namą po puse namo įrengė rūsį, atsakovai vėl kreipėsi į J. K. architektūros ir dizaino studiją, kad projektas būtų pakoreguotas ir atitiktų einamąją situaciją. Buvo parengtas projekto papildymas ir atlikus visus derinimus bei patikrinimus, 2011 m. gegužės 6 d. buvo išduotas naujas statybos leidimas Nr. LNS-23-110506-00037(24.9.AUS) L-37, kuris yra galiojantis ir jo pagrindu vykdomi statybos darbai. 2010 m. birželio viduryje ieškovė per savo įgaliotą asmenį Ž. pareiškė atsakovui pretenzijas, kad per arti sklypo pastatė savo gyvenamąjį namą. Dėl to buvo pakviesti matininkai ir pagal transformuotas koordinates buvo atžymėtos pretenzijas reiškusio asmens sklypo ir gretimų sklypų ribos ir paaiškėjo, kad jos neatitinka atsakovo sklypo riboženklių apie 40 cm. Atsakovas kreipėsi į Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrių dėl paaiškinimo ir buvo informuotas, kad vyks (duomenys neskelbtini) detaliojo plano svarstymas. 2011-03-03 buvo informuotas, kad 2011-03-16 įvyks pretenzijos dėl sklypo ribos nagrinėjimas vietoje. Pretenzijos nagrinėjimas įvyko, buvo pasiūlyta kaimynams taikiai susitarti. Vykdant statybas toliau ir patikrinus esamą situaciją 2011-04-27 buvo išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. NPS-20-110427-00192, ko pasėkoje buvo sudaryta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 69/4615 ir 2011-05-02 gautas Registrų centro duomenų banko išrašas su įrašu apie įregistruotą 56% baigtumo pastatą. 2011-05-31 atsakovas gavo atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos su paaiškinimais, kad O. K. nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos 2000-04-11, kai tuo tarpu jų sklypas jau buvo suformuotas 1992 m., taip pat J. J. individuali įmonė vadovaudamasi 1998 m. parengtu sklypo (Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planu, 2009-10-26 atliko kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, suderino su savininke ir nesuderino su gretimų sklypų savininkais. 2011-10-13 apie pietus nuvykęs į savo sklypą atsakovas pastebėjo, kad jo senojo riboženklio nėra, riboženklio kapčius išlygintas ir maždaug 40 cm atstumu nuo senojo riboženklio, į atsakovų sklypo pusę vietos, įkaltas metalinis kampuotis. Įtarė, kad tai Ž. darbas, nes jis ribas buvo pradėjęs kilnoti jau prieš metus. Dirbę tuo metu statomame name žmonės matė į Ž. panašų žmogų ir dar vieną asmenį, kurie iškasė senąjį riboženklį ir įstatė naują. 2011-10-17 ir 18 d. atsakovai kreipėsi į policiją ir žemėtvarką. Atsakovų sklypo kadastriniai matavimai nepanaikinti, o remiantis 2011-05-31 iš ministerijos gautu raštu, problemos yra ne atsakovų, bet kaimynų sklype. 2014-02-25 kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių su prašymu, patvirtinti žemės kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Ramlina“ matininko R. G. 2014-01-13 parengtą žemės sklypo kadastrinių duomenų bylą. Gavę teigiamą atsakymą iš NŽT, kreipėsi į Registrų centrą ir 2014-03-03 gavo pažymą, kad viskas tvarkoje ir pakeitimai užregistruoti, kadastriniai matavimai yra galiojantys ir užregistruoti. Kadangi tuo pačiu metu buvo vykdomi namo statybos darbai, nuspendė patikslinti inventorizacinę bylą ir 2015 vasario mėn. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos dėl pažymos apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų. Patikrinęs duomenis, inspektorius rekomendavo pakoreguoti namo projektą t.y. namo išdėstymą sklype įvertinant 2014-03-03 pakeistus kadastrinius duomenis, nes darant 100% pridavimą vis tiek to reiks. Taip buvo padarytas Projekto patikslinimas 1502JK-TP-SP. Pateikus visus reikiamus dokumentus, juos išanalizavus ir įvertinus visas Ž. pretenzijas buvo nustatyta, kad statinys statomas be esminių nukrypimų, ko pasėkoje 2015-02-25 buvo išduota pažyma Nr. PASS-20-150225-00135 apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendimų. Tada buvo patikslinta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir 2015-03-09 gautas Registrų centro išrašas, patvirtinantis, kad namo statybų išbaigtumas, tam momentui, yra 86%. 2014-07-14 gavo raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus, kad 2014 m. liepos 28 dieną vyks suinteresuotų asmenų susitikimas dėl žemės sklypų ribų tikslinimo administracine tvarka. Į susitikimą Ž. neatvyko motyvuodami pablogėjusia Ž. sveikata. 2014-09-02 atsakovai gavo šaukimą į teismą ir iš pridedamų sprendžia, kad Ž. net ir nesiruošė atvykti į susitikimą vyksiantį 2014-07-28, nes dar 2014-07-18 kreipėsi į teismą.
Atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti, palaikė byloje pareikštą atsakovų atsiliepimą, jį pagrindė teisiniais argumentais. Nurodė, kad ieškovės pateikta parengta sklypų ribų schema negali būti vertinama kaip dokumentas, patvirtinantis žemės sklypų ribas. Šio ginčo atveju Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, ji nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus patikrai, nėra patikrinta, ar nepakeistos žemės sklypo ribos, ar plotas didėja leistinose ribose, ar nėra kitų pagrindų, kurie tokios ribos nustatymą daro teisiškai negalimu. Ribos nustatymas pagal netinkamai parengtą dokumentą teisiškai yra negalimas. Šio ginčo atveju buvo parengta atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų byla ir pateikta Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotam skyriui tikrinti. Skyrius patikrino minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2014-02-19 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, 2014-02-21 jį suderino. Skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu buvo pakeisti atsakovų žemės sklypo kadastro duomenys. Kadangi atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pagrindas buvo Skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110.)-186 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuris šioje byloje nėra ginčijamas ir kuriam ginčyti yra praleistas ieškinio senaties terminas, ieškovės reikalavimas panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvadą yra nepagristas ir nesukels jokių teisinių pasekmių ieškovei. Neužginčijus administracinio akto, kuris buvo pagrindu pakeisti kadastro duomenis, naujos ribos tarp sklypų nustatymas nėra galimas. Žemės sklypas, priklausantis atsakovams, yra įregistruotas VĮ „Registrų centras“ pagal paskutinius sklypo kadastro duomenis, kadastro duomenų nustatymo data – 2014-02-13. Ieškovė reikalavimą dėl 2011 m. gegužės 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037 panaikinimo grindžia netiksliu projektiniu sprendiniu, o būtent, kad pagal projekto papildymus ir pateiktą stogo planą nuo ašies E stogo šiaurinė briauna išlenda 89 cm, todėl pagal projekto papildymo sprendinius pastato stogas suprojektuotas 2,40 m atstumu nuo šiaurinės sklypo ribos. Tačiau šis reikalavimas taip pat nepagrįstas ir turi būti atmestas, kadangi atsakovai statybos darbus vykdo pagal Križinausko architektūros ir dizaino įmonės 2009 m. parengtą ir nustatyta tvarka suderintą namo projektą bei projekto pagrindu Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009-07-13 išduotą statybos leidimą Nr. L-100 ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 201U05-06 išduotą naują statybos leidimą Nr. LNS-23-110506-00037 namo projekto papildymui. Statybų inspekcija, tikrinusi atsakovų statybų teisėtumą, nustatė, kad patikrinus statomą namą vizualiai, sulyginus kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenis su projektiniais, esminių nukrypimų nuo projekto nenustatyta. Buvo patikrinta atsakovų pateikta statybos vykdymo dokumentacija, t.y. statybos žurnalai ir kt. bei išduota pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. 2011-04-12 buvo atlikta pastato (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini) kontrolinė geodezinė nuotrauka ir atstumas tarp namo kampų iki sklypo ribos buvo pažymėtas 3,11 ir 4,31, bei 3,71 m. Iš pridedamos kontrolinės – geodezinės nuotraukos matyti, kad pagal UAB „Ramlina“ atliktus matavimus atstumai nuo besiribojančio su ieškove žemės sklypo iki atsakovų statinio yra 4,14, 3,28, 4,52 m., todėl ieškovės teisės nėra pažeidžiamos. Be to, ieškovės prašymai panaikinti išduotą statybos leidimą, įpareigoti atsakovus atlikti statinio pertvarkymus yra aiškiai neproporcingi jos teisių gynybai. Prašo ieškovės reikalavimams taikyti ieškinio senatį. Iš eilės pačios ieškovės prie ieškinio pridėtų dokumentų matyti, kad juose buvo pažymėtas atsakovams priklausantis gretimas sklypas ir jame fiksuojamas statinys (buvo matuojami atstumai nuo statinio iki sklypo ribos). Matydama, kad gretimame sklype statomas statinys, ieškovė privalėjo pasidomėti, ar yra šio statinio statybai išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Prie atsiliepimo buvo pridėtas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad žemės sklype yra įregistruotas nebaigtas statyti gyvenamasis namas. Atsiliepimas į ieškinį kartu su dokumentais buvo teiktas į bylą 2014 metų spalio mėnesį. Taigi, visa reikalinga dokumentacija buvo byloje, jos pagrindu ieškovė galėjo pasirinkti savo teisių gynybos būdus ir laiku reaguoti į juridinius faktus, jei manė esant pagrindą juos ginčyti. Be to, jau 2011 metų lapkričio 15 dieną ieškovė teikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl jos nuomone neteisėtai vykdomų statybos darbų. 2011-11-28 vietoje buvo vykdomas patikrinimas, kurio išvadoje buvo konstatuota, kad statybos darbai vykdomi išduoto statybos leidimo pagrindu, o statybos dalyvių veikla tenkina ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Būtent išduoto statybos leidimo pagrindu atsakovai atliko statybos darbus, savavalinės statybos faktas nėra užfiksuotas, o sklypo, priklausančio atsakovams ribos, buvo nustatytos administraciniu aktu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovų veiksmai būtų įtakoję statybos leidimo išdavimo tvarką ir turinį, arba administracinio akto išdavimo tvarką. Ieškovės galimas teisių pažeidimas yra susidaręs dėl jos pačios veiksmų, netinkamai rengiant sklypo matavimus, nes nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 11 punktu, žemės sklypo ženklinimui panaudojant transformuotas koordinates, galimai buvo pakeistos ankstesniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos. Todėl buvo pripažinta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas taip pat gali būti neteisingas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškovės patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime (b.l. 86-91, III tomas) nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovės pateikta 2015 m. kovo 13 d. MB „Ardela“ parengta sklypų ribų schema negali būti vertinama kaip dokumentas, patvirtinantis žemės sklypų ribas, nes ji nebuvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, nėra patikrinta, ar nepakeistos žemės sklypo ribos. Atsakovams priklausančio 0,1280 ha žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2014 m. vasario 13 d., kadastro duomenų tikslinimo įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110.)-186. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. vasario 26 d. išvados Nr. 10IŽ-(14.10.111.)-46 panaikinimas ieškovei L. Ž. nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi atsakovams E. G. ir L. G. nuosavybės teise priklausančio 0,1280 ha žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas įregistruotas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110.)-186, o ne ginčijamos išvados pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyrius, gavęs L. G. 2011-01-14 pretenziją, 2011-03-16 vietoje organizavo susitikimą dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mieste, ginčytinos bendros ribos. Žemėtvarkos skyrius 2011-03-24 L. G. pretenzijos nagrinėjimo vietoje protokole nurodė, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti panaudojant į valstybinę koordinačių sistemą transformuotas 1998 metų vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas koordinates, todėl atsirado apie 0,40 m paklaida (žemės sklypai persidengia apie 0,40 m). Protokole pažymėta, kad kadastriniais matavimais 2009 metais nustatytos ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa ir su kitų gretimų žemės savininkų naudojamų žemės sklypų ribomis.
Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 103-107, III tomas) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracija atsakovams 2009 m. liepos 13 d. išdavė statybos leidimą Nr. L-100 dėl naujos statybos gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-04-27 išdavė pažymą apie statinio – gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybą be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsakovai atliko statybos darbus, laikydamiesi nustatytų reikalavimų ir joks savavalinės statybos faktas nėra užfiksuotas. Ieškovė nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu ginčijamas statybos leidimas turėtų būti panaikintas. Be to, ieškovė ginčija administracinį teisės aktą, kuriam ginčyti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį yra nustatytas vieno mėnesio terminas. Ieškovė teigia, kad ji nėra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino ginčyti administracinį aktą, kadangi jos nurodyti projekto teisėtumo aplinkybės paaiškėjo, tik išsireikalavus projektą iš Prienų rajono savivaldybes 2015 m. sausio 27 d., tačiau akivaizdu, kad ji jau žymiai anksčiau manė, kad jos teisės yra pažeidžiamos dėl atsakovų galimai neteisėtos gyvenamojo namo statybos, ką įrodo pačios ieškovės nurodytas 2012 m. sausio 12 d. antstolės G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas apie pažeistus atstumus nuo pastato iki sklypo ribos. Būtent šiuo dokumentu bei UAB „Geoma LT“ atsakymais remdamasi, ieškovė savo ieškinyje teigia, kad šie dokumentai įrodo, kad pastatas statomas sklype (duomenys neskelbtini), pažeidžia LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede išdėstytus reikalavimus ir projekto sprendinius“. Iš to akivaizdu, kad apie savo tariamai pažeistas teises, ieškovė žinojo jau seniai, bet dėl neaiškių ir jos net nenurodomų objektyvių priežasčių nesidomėjo atsakovų vykdomų statybų projektu. Ieškovė žymiai praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti Prienų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 6 d. statybos leidimą Nr. LNS 23-110506-00037.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra, atsiliepime (b.l. 170-173, III tomas) nurodė ir teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad inspekcija 2011-11-17 „Karštąja linija“ gavo L. Ž. 2011-11-15 skundą dėl L. G. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir vykdomų statybos darbų. Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius kartu su Nacionalinės žemės tarnybos Prienų rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu G. K., dalyvaujant L. G., E. G., L. Ž. ir L. Ž., 2011-11-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Jo metu nustatyta, kad vyko ginčas tarp ieškovės ir atsakovų dėl bendros sklypo ribos. Statytojai, t.y. atsakovai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad atsakovų sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas bei kadastro žemėlapyje pažymėtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje, o ieškovės sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas bei kadastro žemėlapyje pažymėtas nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsakovų sklype statomas gyvenamasis namas, atlikti šie statybos darbai: sumontuoti pamatai, išmūrytos sienos, sumontuota medinė dvišlaičio stogo konstrukcija ir uždengta profiliuotos skardos danga. Statytojai pateikė Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. L-100 ir parengtą bei suderintą J. K. architektūros ir dizaino įmonės namo projektą. 2011-05-06 Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje buvo registruotas naujas statybos leidimas Nr. LNS-23-110506-00037 namo projekto papildymui. Projektą patikrino ir jam pritarė Kauno visuomenės sveikatos centro Prienų skyrius, Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius, Kauno apskrities Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Pagal 2009-07-16 sutartį, namo statybos techninę priežiūrą vykdo S. M.. Statytojai pateikė UAB „Matavimų sfera“ matininko R. G. 2011-04-21 atliktą kontrolinę geodezinę nuotrauką su koordinačių žiniaraščiu ir nurodytais atstumais nuo namo iki sklypo ribos. Patikrinus statomą namą vizualiai, sulyginus kontrolinės geodezinės nuotraukos duomenis su projektiniais, esminių nukrypimų nuo Projekto nenustatyta. Atliktais kontroliniais geodeziniais matavimais abejoti nėra pagrindo. Atsakovų sklypo vakarinėje dalyje, apie 1,30 m atstumu nuo ginčytinos ieškovės ir atsakovų bendros žemės sklypų ribos, pastatyta nesujungta su pastato sienomis betoninė atraminė sienutė (plotis ~ 0,30 m, ilgis ~ 6,15 m, aukštis ~ 0,60 m ), kurios paaukštėjimo kampas apie 23°. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 4.1 punktu, Sienutė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 2 punktu, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienutę savo sklype, jei atraminės sienutės paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, savavališkos statybos faktas nenustatytas. Statybos dalyvių veikla tenkina ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Inspekcijos Kauno skyrius, remdamasis Teritorijų planavimo sąlygų ir jų sąvadų, statinių projektavimo sąlygų ir jų sąvadų ir statybos leidimų rengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2010 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. IV-108, 2012-05-29 atliko Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2011-05-06 išduoto statybos leidimo Nr. LNS-23-110506-00037 rengimo bei išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą. Nustatyta tvarka Inspekcijos Kauno skyrius 2012-05-29 surašė Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktą Nr. LDIPA-20-120529-00084, kurio patikrinimo išvadose konstatuota, kad 2011-05-06 statybos leidimas Nr. LNS-23-110506-00037 pagal projektą gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (Korektūra), parengtas ir išduotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, nuostatų. Inspekcijos Kauno skyrius, tikrindamas ieškovės L. Ž. 2011-11-15 skunde nurodytas aplinkybes, patikrino faktinius duomenis vietoje, o vertindamas atsakovų sklype atliktų statybos darbų atitiktį statybą reguliuojančių teisės aktų reikalavimams ir sklype esančių statinių atstumus iki gretimo sklypo ribos, vadovavosi statytojų pateikta statybos projektine bei vykdomąja dokumentacija, galiojančiais (nenuginčytais) atsakovų sklypo kontroliniais geodeziniais matavimais. Esant tokiai situacijai, kad matavimų pagrindu priimti sprendimai yra galiojantys, teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikinti, Inspekcija, tikrindama 2011-05-06 statybos leidimo Nr. LNS-23-110506-00037 teisėtumą, neturėjo teisinio pagrindo abejoti patikrinimo metu pateiktais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Dėl sklypo ribų nustatymo
Ieškovė ieškinį grindė CK 4.45 str., numatančiu, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, t.y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (LAT 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (LAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-195/2010).
Pažymėtina, kad šio ginčo atveju, VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje atsakovų yra įregistruotos jų ir ieškovės sklypo ribos (šiaurinė dalis, taškai 1 ir 2, b.l. 73, I tomas ) per koordinates: X – 6056967,02, Y – 496553,59 ir X – 6056957,50, Y – 496591,76 (b.l. 74, I tomas). Ieškovės sklypo ribos, su prašomomis nustatyti koordinatėmis taškuose 7 ir 8 (b.l. 11, I tomas) - X koordinatė - 6056957,50, Y koordinatė - 496591,76; X koordinatė - 6056966,61, Y koordinatė - 496553,35 ir yra pažymėtos kaip tikslintinos, nes neatitinka gretimo žemės sklypo (b.l. 44-45, I tomas). Be to, 2011-03-24 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus „L. G. 2011 m. sausio 14 d. pretenzijos nagrinėjimo vietoje protokole (b.l. 140-141, III tomas) bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rašte (b.l. 145-149, III tomas) pažymėta, kad kadastriniais matavimais 2009 metais nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa ir su kitų gretimų žemės savininkų naudojamų Žemės sklypų ribomis.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Šių nuostatų 12 punkte reglamentuota, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje – matininkai. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimų fiksavimas – veiksmai, kuriais nustatomi įrašyto į kadastrą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pasikeitimai ir papildoma nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Veiksmų, kuriuos atlieka matininkas, fiksuojant žemės sklypų kadastro duomenų pasikeitimą (tikslinimą), sąrašas nurodytas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 51 ir 52 punktuose. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte reglamentuota, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas (matininkas) pateikia žemėtvarkos skyriui. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikrinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus kadastro duomenis ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis tvarka yra reglamentuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1?-(1.3.)-2. Ieškovės pateikta 2015 m. kovo 13 d. MB „Ardela“ atliktų kontrolinių matavimų, ieškovės L. Ž. nuosavybės teise valdomo 0,9021 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla nebuvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui, nėra patikrinta, suderinta su atsakingomis institucijomis, todėl negali būti vertinama kaip dokumentas, patvirtinantis žemės sklypų ribas (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 6.2 ir 6.4 punktai).
Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija (sklypų ribos vietos pakeitimas, perkeliant ją atitinkamai į vieno ar kito savininko sklypo pusę), taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija (sklypo formos pakeitimas, pavyzdžiui, iš stačiakampio į trapeciją arba iš keturkampio formos į kitokio daugiakampio formą), tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-539/2005). Ieškovas, siekiantis žemės sklypų ribų nustatymo, turi įrodyti, kad reikalaujama nustatyti sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę, teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir privalo jį pagrįsti (LAT 2010 m. sausio 4 d. nutartis Nr.3-3K-6/2010). Nagrinėjamo ginčo atveju, sklypo ribą nustačius pagal ieškovės L. Ž. prašomas koordinates, jos sklypo riba pasislinktų į atsakovų sklypo pusę, dėl ko sumažėtų atsakovų sklypo plotas. Toks ribų nustatymas prieštarautų įstatymams bei suformuotai teismų praktikai.
Be to, Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 1SD-525-(10.2) „Dėl ginčo tarp L. Ž. ir E. G., L. G.“ (b.l. 116-123, II tomas) konstatuota, kad palyginus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos posūkio taškų koordinates, nurodytas Kauno inžinerinių tyrinėjimų instituto Geodezijos skyriaus 1992 metais parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane ir UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 1998 metų liepos mėn. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, nustatyta, kad jos sutampa. Atsižvelgiant į tai konstatuota, kad pagal žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje, šių žemės sklypų ribos nepersidengia ir nėra tarpo tarp minėtų žemės sklypų.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo, nustatyta tvarka, kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo valstybinėje koordinačių sistemoje. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. lSD-525-(10.2) „Dėl ginčo tarp L. Ž. ir E. G., L. G.“ (b.l. 116-123, II tomas) konstatavo, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą, gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimų, t.y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tie patys vietinio pagrindo punktai kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Tokiu būdu atstačius žemės sklypo riboženklius, turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos valstybės įmonės „Registrų centro“ transformuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų).
Be to, Žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymą, atliekant kadastrinius matavimus, nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, kadastre įrašytų duomenų pakeitimo, prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti pateikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522.
Pagal Nuostatų 32 punktą, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Šiame punkte taip pat nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu, vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (tų, kurie ribojasi, ir matuojamojo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktus ir kita) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos (užstatytos teritorijos ribos, transporto inžineriniai statiniai, vandens telkinių ribos ir hidrografinis tinklas, miško kontūrai, ariamos žemės sodų, pievų ir natūralių ganyklų, kitos žemės, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkių kontūrai), objektai, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojant šių teritorijų plotą. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.
J. J. IĮ atliktame žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 6 punkte (atskiras priedas Kadastro byla (duomenys neskelbtini), 21 psl.) nurodyta, kad žemės sklypo ribos paženklintos 17 riboženklių. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu buvo atstatomi sunaikinti ar neišlikę riboženkliai, panaudojant iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą transformuotas koordinates, todėl vadovaujantis anksčiau minėtų Nuostatų 32.1.1.1. punktu į riboženklių atstatymą turėjo būti kviečiami kviestiniai asmenys (gretimų žemės sklypų savininkai), ko nebuvo padaryta, nes minėtame akte yra tik ieškovės L. Ž. parašas. Nors J. J. teigė, kad ji pati vietoje nebuvo, matavimus atliko M. V., kuris buvo nuvykęs į vietą ir ne kartą, tačiau aktą pasirašęs liudytoju apklaustas inžinierius geodezininkas M. V. parodė, kad jis pats ginčo sklypo nematavo, vietoje nebuvo, aktą surašė kontoroje, jį galėjo surašyti bet kas, tačiau vietoje turėjo būti tas, kas sudarė sklypo planą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vyresnysis specialistas, liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad planas sudarytas galimai nenuvykus į vietą, privalomai turėjo būti kviečiami besiribojančių sklypų savininkai, ko nebuvo padaryta. Sklypų planai sudaryti skirtingose koordinačių sistemose, koordinatės buvo perimtos, apie neatitikimus matininkė turėjo pranešti žemėtvarkos skyriui. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-05-31 rašto Nr. 1SS-(10.5)-1257 dėl pretenzijos nagrinėjimo (b.l. 145-149, III tomas) nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti panaudojant į valstybinę koordinačių sistemą transformuotas 1998 m. vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas koordinates, dėl ko Nacionalinės žemės tarnybos kompetentingi specialistai konstatavo atsiradus apie 0,40 m paklaidą (žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendroje riboje persidengia apie 0,40 m). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtame rašte nurodoma, kad kadastriniais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje 2009 m. nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos nesutampa ir su gretimų žemės savininkų naudojamų žemės sklypų ribomis, be to, kaip nurodė atsakovo Prienų rajono savivaldybės atstovė, tarp ieškovės žemės sklypo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra tarpai, kurie gali būti ir privalo būti panaikinti, patikslinant kadastriniais matavimais ieškovės žemės sklypo ribų posūkių koordinates, nesumažinus jo bendro ploto.
J. J. individuali įmonė, vadovaudamasi 1998 m. parengtu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų planu M 1:500, 2009-10-26 atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje. Ženklinamo žemės sklypo ribos suderintos su žemės sklypo savininke, ką įrodo žemės sklypo savininkės parašas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 punkte (atskiras priedas, (duomenys neskelbtini) kadastrinė byla, 21 psl.) ir nesuderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, nes žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 punkte įrašyta, kad panaudotos ankstesniais matavimais vietinėje Prienų miesto koordinačių sistemoje nustatytos gretimų žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinatės (atskiras priedas, (duomenys neskelbtini) kadastrinė byla, 21 psl.), tuo pažeidžiant Nuostatų 32.1.1.1 punktą, reglamentuojantį, kad kviestinis asmuo nekviečiamas tuo atveju, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotais žemės sklypais, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir bendra riba sutampa. Įvertinus Žemėtvarkos skyriaus 2011-03-24 protokole (b.l. 140-141, III tomas) išdėstytas aplinkybes bei žemės sklypo 2009 m. kadastriniais matavimais nustatytų pastatų kerčių koordinačių nesutapimus su transformuotomis iš vietinės koordinačių sistemos tų pačių pastatų kerčių koordinatėmis, atsižvelgiant į 2011-05-31 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo l.e.p direktoriaus pavaduotojo L. D. išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad ieškovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktu – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ženklinimui panaudojant transformuotas koordinates, galimai buvo pakeistos ankstesniais matavimais nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos. Atsižvelgiant į tai, Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius negalėjo suderinti ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų planų, nes sklypo kadastriniai matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi – žemės sklypo ženklinimui panaudojant transformuotas koordinates, galimai buvo pakeistos ankstesniais matavimais nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos. Todėl ir Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. (7.7J-A3-498) patvirtintas „Dėl žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas taip pat gali būti neteisingas. 2011-04-21 atlikus atsakovų gyvenamojo namo kontrolinę geodezinę nuotrauką matyti, kad statinio atstumai nuo kaimyninio žemės sklypo nepažeidžia reikalaujamų atstumų (b.l. 65, I tomas).
Ieškovė L. Ž. prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą ribą pagal 2015 m. kovo 13 d. MB „Ardela“ parengtą sklypų ribų schemą. Liudytoju apklaustas MB „Ardela“ geodezininkas V. L. patvirtino, kad minėtas planas iš esmės atitinka J. J. IĮ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą sklypų ribą, nes jis rengdamas planą, vadovavosi įregistruotu planu, kuris, kaip nustatyta, sudarytas pažeidžiant planų rengimo metodikas, įstatyminius reikalavimus. Ribos nustatymas pagal netinkamai parengtą dokumentą teisiškai yra negalimas. Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio specialistai, išanalizavę situaciją konstatavo, kad minimas žemės sklypo planas yra parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tokie pažeidimai atliekant kadastrinius matavimus sąlygojo tai, kad valstybinėje koordinačių sistemoje 2009 m. nustatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos nesutampa ir su kitų gretimų žemės savininkų naudojamų žemės sklypų ribomis. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrius 2014-04-23 rašte Nr. 10SS-(14.10.45)-19 ieškovei L. Ž. (b.l. 16-17, I tomas) paaiškino susidariusią situaciją, nurodydamas dėl kokių priežasčių jos sklypo matavimai atlikti netinkamai, pažeidžiant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, Žemės reformos įstatymo reikalavimus ir nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų rajono žemėtvarkos skyrius negalėjo suderinti J. J. individualios įmonės 2009-10-26 atliktų ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų. Tą patį konstatavo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-05-31 išvadoje Nr. 1SS-(10.5)-1257 (b.l. 148, III tomas).
Žemėtvarkos skyriaus 2011-03-16 žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) bendros ribos patikrinimo vietoje metu nustatytą faktą, kad į valstybinę koordinačių sistemą transformuotos vietinės koordinačių sistemos koordinatės neatitinka žemės sklypų naudojimo vietovėje, patvirtina ir tai, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių pastatų kerčių koordinatės transformuotos iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą nesutampa su 2009 metais kadastriniais matavimais nustatytomis tų pačių pastato kerčių koordinatėmis (pastatų kerčių X koordinačių gauti skirtumai iki 0,73 m, Y koordinačių skirtumai nuo iki 0,91 m). Atsižvelgiant į tai, panašūs koordinačių skirtumai tikėtini ir transformuojant vietinėje koordinačių sistemoje nustatytas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų posūkio taškų koordinates.
Pažymėtina ir tai, kad nustačius žemės sklypų ribą per ieškovės prašomas koordinates, atsakovų sklypas ne tik sumažėtų, lyginant su tuo plotu, kurį jie valdo nuosavybės teise, tačiau sąlygotų situaciją, kad atsakovų gyvenamasis namas taptų pastatytas neišlaikant reikalaujamo 3 metrų atstumo iki kaimyninio sklypo ribos nuo labiausiai atsikišusios pastato konstrukcijos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypų ribų nustatymo, kiekvienu atveju turi nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje L.J. v. P.A.T., bylos Nr. 3K-3-6/2010). Todėl, byloje nustačius ir kompetentingoms institucijoms konstatavus, kad J. J. įmonei rengiant ieškovės žemės sklypo planą ir keičiant koordinates iš vietinės į valstybinę koordinačių sistemą, situacija privalėjo būti patikrinta faktiškai vietoje, kviečiant suinteresuotus asmenis, ko nebuvo padaryta, tuo pažeidžiant kadastrinių bylų bei geodezinių planų rengimo metodikas, įstatyminius reikalavimus, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovų duomenis ginčo sklypų riba yra aiški, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nenuginčyta, laikoma teisinga, todėl jos keisti nėra pagrindo bei vadovaujantis visuotinai pripažintais teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, ieškinys dalyje dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal pažeidžiant teisės aktus sudarytą planą per ieškovės prašomas koordinates nepagrįstas ir atmestinas.
Dėl 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvados Nr. 101Ž-(14.10.111)-46 panaikinimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 1-7, III tomas) taip pat prašo panaikinti 2014 m. vasario 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų Birštono skyriaus išvadą Nr. 10IŽ-(14.10.111)-46 ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai prašo taikyti senaties terminą administraciniam aktui ginčyti, jeigu teismas spręstų, kad vieno mėnesio senaties terminas praleistas, prašo atnaujinti senaties terminą, kadangi ginčijamą išvadą gavo tik 2015-03-10.
Kad ginčijama išvada ieškovės atstovo gauta 2015-03-10, patvirtina byloje esantys duomenys (b.l. 8-9, III tomas), kad ieškovė šią išvadą būtų gavusi ir apie žinojusi anksčiau, duomenų byloje nėra, todėl senaties terminas ginčyti minėtą išvadą nėra praleistas.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo dokumentas yra valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas. Šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54⁴.6 punkte reglamentuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys teikia kadastro tvarkytojui Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis.
Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro Įstatymo 3 str. 3 p. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Šio įstatymo 3 straipsnio 4 punktas nustato, kad visi nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisėtais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą matininkas pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 67 punktą, tuo atveju, kai teritorinis padalinys, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, teritorinio padalinio vedėjas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio darbuotojas jį suderina. Nuostatų 68 punkte reglamentuota, kad tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, teritorinis padalinys nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina matininkui, raštu nurodęs trūkumus.
Šio ginčo atveju buvo parengta atsakovų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla ir pateikta NŽT prie ŽŪM įgaliotam skyriui tikrinti. Skyrius patikrino minėto žemės sklypo kadastro duomenų bylą, 2014-02-19 surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 10KAM-15107 ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, 2014-02-21 jį suderino. Skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-186 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys. Tai reiškia, kad atsakovų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo pagrindas buvo Skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimas Nr. 10SK-(14.10.110.)-186 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuris šioje byloje nėra ginčijamas.
Atsakovams E. G. ir L. G. priklausančio 0,1280 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai duomenys VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje įregistruoti 2014-03-03 Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110.)-186 pagrindu (b.l. 47, I tomas). Byloje ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. vasario 26 d. išvada Nr. 10IŽ-(14.10.111.)-46 (b.l. 21, II tomas), yra duota patikrinus atsakovų žemės sklypo planą ir konstatavus, kad šis planas yra teisingas, o besiribojančio ieškovės žemės sklypo ir kadastro žemėlapyje laikinajame išankstinės patikros sluoksnyje pažymėto žemės sklypo, kurio centro koordinatės 6056969/496589, planas turi būti tikslinami. Atsakovų sklypo planą pripažinus teisingu, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110.)-186, patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Ramlina“ matininko R. G. 2014 m. vasario 13 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Šio sprendimo pagrindu VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje atliktas Kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas). Nors, kaip teigia ieškovės atstovai, išvada Nr. 10IŽ-(14.10.111.)-46 buvo sąlyga atsirasti ieškovės ir atsakovės žemės sklypo neaiškumui, tačiau šios išvados panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54⁴.6 punktu, kadastro duomenys gali būti keičiami (ko siekia ieškovė) tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimu. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatose nurodyta, kad žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo dokumentai gali būti valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas arba teismo sprendimas, nutartis, nutarimas ar nuosprendis. Panaikinus ginčijamą išvadą, toks sprendimas nebūtų pagrindu įregistruotų duomenų pakeitimui, kadangi nenuginčijus administracinio akto, kuris buvo pagrindu pakeisti kadastro duomenis, naujos ribos tarp sklypų nustatymas nebūtų galimas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Be to teismas nustatė, kad nėra pagrindo keisti atsakovų įregistruotų kadastrinių matavimų, su nustatytomis besiribojančių sklypų koordinatėmis bei sklypų riba, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijama išvada yra neteisėta ir naikintina. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta nagrinėjant bylą bei į įstatymines nuostatas, kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio skyriaus vadovo sprendimu (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54⁴.6 punktas), ieškovės reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2014 m. vasario 26 d. išvadą Nr. 10IŽ-(14.10.111.)-46 nepagrįstas, neįrodytas, ieškovei nesukelsiantis teisinių pasekmių, todėl atmestinas.
Dėl 2011 m. gegužės 6 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037 panaikinimo, statinio projekto pažeidimų pašalinimo
Ieškovė prašo panaikinti 2011-05-06 Prienų rajono savivaldybės administracijos išduotą leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037 ir leisti atsakovams L. G. ir E. G. per tris mėnesius pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį bei įpareigoti atsakovus pašalinti statinio projekto pažeidimus, atliktus žemės sklype (duomenys neskelbtini), pastatant pastatą arčiau nei 3 metrai iki sklypo šiaurinės ribos (skaičiuojant atstumą iki sklypo ribos nuo labiausiai išsikišusios statinio konstrukcijos), įrengiant rūsį ir sukeliant sklypo paviršių bei nesilaikant projektinio pastato aukštingumo. Šį reikalavimą ieškovė grindžia netiksliu projektiniu sprendiniu, nurodant, kad pagal projekto papildymus ir pateiktą stogo planą nuo ašies E stogo šiaurinė briauna išlenda 89 cm, todėl pagal projekto papildymo sprendinius pastato stogas suprojektuotas 2,40 m atstumu nuo šiaurinės sklypo ribos. Be to, atsakovų statomame gyvenamajame name be projekto, t.y. neteisėtai įrengtas rūsys bei sukeltas sklypo paviršius, taip pažeidžiant ieškovės teises.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracija atsakovams 2009 m. liepos 13 d. išdavė statybos leidimą Nr. L-100 dėl naujos statybos gyvenamojo namo žemės sklype (duomenys neskelbtini) (I t. b. 1. 52-53, 54-56). 2011-04-21 buvo atlikta atsakovų gyvenamojo namo kontrolinė geodezinė nuotrauka, iš kurios matyti, kad statinio atstumai nuo kaimyninio žemės sklypo nepažeidžia reikalaujamų atstumų (b.l. 65, I tomas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011-04-27 išdavė pažymą apie statinio – gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (b.l. 51, I tomas). Prienų rajono savivaldybės administracija 2011 m. gegužės 6 d. išdavė statybos leidimą Nr. LNS - 23-110506-00037 statyti naują statinį – gyvenamąjį namą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo J. K. architektūros ir dizaino įmonės parengtą statinio projektą (b 1. 57, I tomas). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatos reglamentuoja statinio projektuotojo pareigas ir teises, t. y. statinio projektuotojas privalo pasirašyti statinio projektą (šiuo atveju projektuotojo ir projekto vadovo parašai yra), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. J. K. architektūros ir dizaino įmones projekto „Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (projekto papildymas)“ brėžinyje „Nužymėjimo brėžinys“ atstumas nuo ašies „E“ iki žemės sklypo šiaurines ribos yra 3,29 m. o brėžinyje „Pirmo aukšto planas“ nuo ašies „E“ iki pastato išorinės sienos yra 29 cm., t. y. atstumas nuo pastato išorinės sienos iki žemės sklypo šiaurines ribos yra lygiai 3 m (b.l. 3, IV tomas).
Iš UAB „Ramlina“ 2014-10-10 atliktos pastato (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini), kontrolinės geodezinės nuotraukos matyti, kad atstumai nuo besiribojančio su ieškove žemės sklypo iki atsakovų statinio yra 4,14, 3,28, 4,52 m. Tokie duomenys yra įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nėra nuginčyti ir yra galiojantys (b.l. 42-43, 46-47, 66-74, I tomas).
Iš byloje esančio projekto papildymo matyti, kad name yra suprojektuotas rūsys (b.l. 71, III tomas, atskiras priedas – projekto papildymas, 12 psl.), o namo projekto papildymui Prienų rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje registruotas naujas statybos leidimas Nr. LNS-23-110506-00037, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad rūsys įrengtas neteisėtai. Kaip nustatė statybos teisėtumą tikrinusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atsakovų sklypo vakarinėje dalyje, apie 1,30 m atstumu nuo ginčytinos ieškovės ir atsakovų bendros žemės sklypų ribos, pastatyta nesujungta su pastato sienomis betoninė atraminė sienutė (plotis ~ 0,30 m, ilgis ~ 6,15 m, aukštis ~ 0,60 m ), kurios paaukštėjimo kampas apie 23° (b.l. 99-100, II tomas). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 2 lentelės 4.1 punktu, Sienutė priskiriama I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 2 punktu, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant atraminę sienutę savo sklype, jei atraminės sienutės paaukštėjimo kampas didesnis kaip 45°.
Ieškovė nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu ginčijamas statybos leidimas turėtų būti panaikintas. Įvertinus byloje surinktą medžiagą akivaizdu, kad atsakovų vykdoma statyba yra ne kartą tikrinta atsakingų institucijų, duomenų apie jokius padarytus pažeidimus nėra, statyba vykdoma tinkamai vedant dokumentaciją bei prižiūrint techniniam prižiūrėtojui, todėl nėra jokio pagrindo netikėti byloje pateiktomis patikrinimų išvadomis, pažymomis bei aktais apie statybos teisėtumą, ieškovės nurodomi pažeidimai bei savavališkos statybos faktas nenustatyti, todėl reikalavimas panaikinti statybos leidimą ir pašalinti statinio projekto pažeidimus laikytinas nepagrįstu, neįrodytu, todėl atmestinas (CPK 177, 178 str.).
Ieškovė ginčija administracinį teisės aktą. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, administracinis aktas gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios (LVAT 2011-10-28 nutartis Nr. A-l46-3490-11). Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad aplinkybė, jog kai civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (LAT 2010 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2006-06-07 nutartis Nr. 3K-3-380/2006; 2008-12-23 nutartis Nr. 3K-3-588/2008; 2009-11-27 nutartis Nr. 3K-3-533/2009).
Taigi, teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-553/2011). Ieškovė teigia, kad ji nėra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto vieno mėnesio termino ginčyti administracinį aktą, kadangi jos nurodyti projekto teisėtumo aplinkybės paaiškėjo tik išsireikalavus projektą iš Prienų rajono savivaldybės 2015 m. sausio 27 d. Atsakovai prašo taikyti senaties terminą reikalavimui ginčyti administracinį aktą. Ieškovė, jeigu teismas spręstų, jog senaties terminas praleistas, prašo terminą atnaujinti, nes ji nuosekliai deklaravo savo teisių pažeidimą ir informavo apie jį atsakovus, be to ji serga, yra neįgali (b.l. 71-76, IV tomas).
Tačiau vertinant byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus akivaizdu, kad ieškovė jau žymiai anksčiau manė, kad jos teisės yra pažeidžiamos dėl atsakovų galimai neteisėtos gyvenamojo namo statybos. Ieškovė nurodo, kad antstolė G. A. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0088/12/07 dar 2012 m. sausio 12 d. užfiksavo, kad atsakovų statomas gyvenamasis namas yra nutolęs mažiau nei tris metrus nuo žemės sklypo ribos, nurodo konkrečius atstumus. Nors ieškovė teigia, kad ji yra neįgali ir dėl sveikatos problemų negalėjo tinkamai ginti savo teisių, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė aktyviai gynė savo tariamai pažeistas teises, skundė atsakovų veiksmus įvairioms institucijoms, nustatyta, kad dar 2011-11-17 „Karštąja linija“ Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos gavo L. Ž. skundą dėl L. G. žemės sklypo ribų ir vykdomų statybos darbų jame. 2011-11-28 vietoje buvo vykdomas patikrinimas (b.l. 98, II tomas), kurio išvadoje (b.l. 109-110, II tomas) buvo konstatuota, kad statybos darbai vykdomi išduoto statybos leidimo pagrindu, o statybos dalyvių veikla tenkina ją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, ieškovės atstovas ir sutuoktinis L. Ž. nurodė turintis kvalifikacijos atestatą ir jam yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statybos techninės priežiūros vadovo pareigas ir pateikė tai patvirtinantį Kvalifikacijos atestatą (b.l. 55, V tomas), iš ko darytina išvada, jog jam turėjo būti ir buvo žinoma apie statybos darbų dokumentaciją ir eigą.
Pažymėtina tai, kad 2014-10-27 teikdami atsiliepimą į ieškinį (b.l. 36-40, I tomas) atsakovai nurodė, kad statybos darbus vykdo pagal Prienų rajono savivaldybės administracijos 2009-07-13 išduotą statybos leidimą Nr. L-100 ir Prienų rajono savivaldybės administracijos išduotą naują statybos leidimą Nr. LNS-23-110506-00037 (b.l. 39, I tomas). Kaip atsiliepimo priedas buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 46-47, I tomas), pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto (b.l. 51, I tomas), Statybos leidimas Nr. L-100 (b.l. 52-53, I tomas), ginčijamas 2011-05-06 Leidimas statyti naują statinį Nr. LNS-23-110506-00037 (b.l. 57, I tomas), Statinio projekto patikrinimo aktas (b.l. 58-59, I tomas), Statinio projektavimo dokumentų vertinimo pažyma (b.l. 62-63, I tomas). Atsiliepimas į ieškinį kartu su dokumentais buvo teiktas ieškovei 2014-12-30 (b.l. 90, I tomas).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (LVAT 2012 m. sausio 6 d. nutartis Nr. AS822-61/2012, LAT 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-488/2014). Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pradiniu ieškiniu dar 2014-08-11 (b.l. 2-6, I tomas) ieškovė abstrakčiai reiškė reikalavimą naikinti statybos leidimą, o dėl konkretaus statybos leidimo Nr. LNS-23-110506-00037 panaikinimo kreipėsi patikslintu ieškiniu tik 2015-03-17 (b.l. 1-7, III tomas). Ieškovė atstovaujama advokato nuo 2015-01-02 (b.l. 105, I tomas). Be to, iš byloje esančio Prienų rajono savivaldybės administracijos rašto ir Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), projekto ir jo papildymo (b.l. 69,70,71, II tomas) matyti, kad šie dokumentai ieškovės atstovui advokatui pateikti 2015-01-27, todėl net šiuo atveju įstatymo nustatytas 1 mėnesio terminas administraciniam aktui ginčyti yra praleistas ir byloje nėra jokių duomenų, dėl kokių svarbių priežasčių jis praleistas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko. Be to, galutiniam teisiniam rezultatui šis termino praleidimas neturi teisinės reikšmės, nes teismas nenustatė ginčijamo akto neteisėtumo.
Todėl, atsakovams prašant taikyti senaties terminą, teismas atmeta prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl ieškovės ligos, atsižvelgiant į tai, kad ji aktyviai gynė savo teises, tačiau įstatymo nustatytu termino administracinio akto neginčijo, be to buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato ir taiko senaties terminą, todėl reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo atmestinas neįrodžius, kad jis yra neteisėtas ir prieštaraujantis LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede pateiktam reikalavimui bei praleidus vieno mėnesio įstatymo nustatytą senaties terminą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš atsakovų pateiktų dokumentų matyti, kad jie patyrė 1116 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 78,79,80, IV tomas), prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės, todėl iš ieškovės atsakovų naudai (sumokėjusiam asmeniui – L. G.) priteistinos 1116,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su dokumentų įteikimu – 42,52 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 6 d., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1116 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiolika eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 42,52 Eur (keturiasdešimt du eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.