- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- II-126-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00360-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- V. B.
- Advokatai
- Gražina Mauručaitienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant pareiškėjai – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. B., jos atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-03-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018-02-01 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. B. surašė V. B. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu už tai, kad ji 2018-01-22 12.11 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, vairuodama automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio ir susidūrė su ja lenkiančiu automobiliu „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. V.. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, nustatyta abipusė kaltė. Tuo V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Tokie V. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau ir – Institucija) specialistės V. K. 2018-03-28 nutarimu V. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda.
Šalies argumentai
Patikslintu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta V. B. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-03-28 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, kad 2018-03-28 nutarimu ji buvo pripažinta kalta ir nubausta už tai, kad 2018-01-22 12.11 val., važiuodama automobiliu „O. A.“ (duomenys neskelbtini) gatve, Klaipėdos mieste, sukdama į kairę ne sankryžoje neįsitikino, kad tai padaryti saugu ir nedavė kitiems eismo dalyviams kelio, nepraleido lenkiančio kito automobilio – „S. L.“, kurį vairavo E. V., ir su juo susidūrė. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, nustatyta abipusė kaltė.
Pareiškėja nurodo, kad su priimtu Institucijos nutarimu nesutinka, nes darydama manevrą, KET reikalavimų nepažeidė. Teigia, kad, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve lik (duomenys neskelbtini) plento, buvo sumažinusi greitį, nes norėjo sukti į kairėje pusėje esantį įvažiavimą į kiemą. Iš priekio jokių automobilių nebuvo. Jai baigiant sukimo manevrą, į jos vairuojamo automobilio kairės pusės galines dureles trenkėsi E. V. vairuojamas lengvasis automobilis „S. L.“. Autoįvykis įvyko dėl E. V. kaltės, nes jis, lenkdamas kelis paskui ją važiavusius automobilius, nepamatė, kad ji yra įjungusi posūkį ir daro manevrą į kairę pusę.
Pagal suformuotą teisminę praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, bet ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.
Kelių eismo taisyklių 9 punkte yra numatyta visų eismo dalyvių pareiga elgtis apdairiai ir rūpestingai, o 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“. Pareiškėjos nuomone, kad jeigu ji būtų pažeidusi šį KET reikalavimą, tai į ją būtų atsitrenkę iš paskos važiavusios transporto priemonės, nes jų buvo trys. Būtent tik dėl tos priežasties, kad paskui ją važiavę automobiliai sulėtino greitį ir laukė, kol ji padarys posūkį, E. V. lenkė visus automobilius ir darydamas šį manevrą, neįsitikino, kodėl kiti automobiliai taip pat prilėtino greitį ir ar bus saugus jo lenkimo manevras, todėl ir atsitrenkė į jos automobilį, jai baigiant pasukti. Jos automobilio apgadinimo vieta – galinės kairės pusės durelės, patvirtina, kad ne ji, o E. V. pažeidė KET reikalavimus. KET 109 punktas numato, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms. Būtent taip ji ir pasielgė.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nuomone, nutarimą priėmusi Institucija neįvykdė įstatyme numatytų jai pareigų, t. y. nesiėmė visų priemonių tiesai nustatyti, neapklausė liudytojų, nedėjo pastangų pašalinti prieštaravimus, todėl toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba – atsiliepime į skundą nurodo, kad su V. B. skundu nesutinka, prašo palikti galioti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2018-03-28 nutarimą. Nurodo, kad V. B. administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, kadangi nusižengimas yra įrodytas pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmenų paaiškinimais, fotonuotraukomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu V. B. palaikė skundą ir nurodė, kad įvykio dieną važiavo nuo (duomenys neskelbtini) plento, (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo automobiliai iš galo. Važiavo kryptingai į mokyklos kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Artėjant prie įvažiavimo, įjungė kairįjį posūkio signalą, pradėjo lėtinti greitį. Priartėjus prie įvažiavimo, pristabdė ir, pažiūrėjusi, kad priešpriešinėje eismo juostoje nei iš priekio, nei iš galo nėra kliūčių, t. y. įsitikinusi, kad sukti yra saugu, pasuko į kairę pusę. Bebaigiant manevrą pajuto smūgį į kairę pusę. Nuo smūgio automobilį apsuko. Paskui ją važiavo 3-4 automobiliai. Jai sukant į kairę, kliūčių nebuvo ir ji įsuko. Posūkio signalą pradėjo rodyti dar prieš posūkį. Prieš sukant, automobilis, vairuojamas E. V., jos nelenkė. Kai pradėjo manevrą į kairę, už jos važiavę automobiliai buvo sulėtinę greitį, pristabdę. Mano, kad avarija įvyko dėl automobilio „S. L.“, vairuojamo E. V., greičio viršijimo. Toje gatvėje ribojamas greitis 40 km/val. Smūgis buvo į galines kairės pusės dureles. Atvykęs policijos ekipažas į įvykio vietą, pasakė, kad ji yra kalta dėl įvykusio autoįvykio. Buvo išsigandusi, užpildė deklaraciją ir pripažino savo kaltę. Policijos pareigūnas įvykio vietoje nieko nesiaiškino, neprisistatė, iš karto pasakė, kad dėl įvykio yra kalta ji. Įvykį matė liudytojas, kuris važiavo jai iš galo. Liudytojas davė jai savo kontaktus. Po eismo įvykio nuvyko į Klaipėdos apskrities VPK, kad būtų pradėtas tyrimas. Policijos pareigūnas nustatė abipusę kaltę. Jos nuomone dėl autoįvykio ji nekalta. Posūkio signalą parodė laiku, o prieš sukant niekam nekliudė ir nebuvo kliūčių. Teismo prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko apie pietus, jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) plento link (duomenys neskelbtini) prospekto. Važiavo mėlynos spalvos automobiliui „O.“ iš galo, tarp jų kitų automobilių nebuvo. Tarp jo ir automobilio „O.“ buvo apie 100 m atstumas. Dar iš toli matė, kad automobilio „O.“ vairuotojas įjungė kairės pusės posūkio signalą, todėl prilėtino greitį. Jam iš galo važiavo dar vienas ar keli automobiliai. Automobiliui „O.“ sukant į kairę, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad iš galo ganėtinai dideliu greičiu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Automobilis važiuojančios prieš jį, automobiliui „O.“ iš galo, automobilių kolonos nelenkė, o važiavo priešinga kryptimi, t. y. priešpriešine eismo juosta. Automobilis „O.“, jau beveik baigiant manevrą, buvo pilnai pasisukęs į kairę, tuo metu raudonos spalvos automobilis, lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį šoną ir savo automobilio dešiniu kampu trenkėsi į automobilio „O.“ galinės kairės pusės dureles. Po susidūrimo, automobilį „O.“ apsuko. Teigia, kad prieš jį važiavęs žmogus, važiavo pagal taisykles – iš toli parodė posūkį, tokiu būdu informuodamas kitus eismo dalyvius, kad ketina daryti posūkį, kliūties kitiems nesudarė, o autoįvykis įvyko automobiliui bebaigiant manevrą, į galinę automobilio dalį. Šioje vietoje yra ribotas greitis – 40 km/val., todėl mano, kad raudonos spalvos automobilio vairuotojas važiavo greičiau, nei leistina. Eismo įvykio dalyvių nepažįsta.
Liudytojas M. B., policijos pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad iš susidariusios situacijos, norėdamas būti nešališku, nustatė ir priėmė tokį sprendimą, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra abiejų eismo dalyvių abipusė kaltė. Toje vietoje tiek sukti į kairę, tiek lenkti nedraudžiama. Todėl pagal KET abu vairuotojai neįsitikino, kad galima daryti manevrą, t. y. vienas iš eismo dalyvių pažeidė, kad lenkė automobilių koloną, neįsitikinęs kad tai daryti saugu, kitas eismo dalyvis, pažeidė, kad sukdamas į kairę nepraleido lenkiančio automobilio. Smūgis buvo į galinę automobilio dalį – kairės pusės galines duris, sparną. Greitis toje vietoje yra 40 km/val. Kaip suprato, tai E. V. lenkė dvi transporto priemones. Kokiu greičiu važiavo E. V. vairuojamas automobilis – nustatyta nebuvo. Kiek prisimena, pagal liudytojo A. M. apklausos metu duotus parodymus, automobiliai, kuriuos lenkė E. V., tuo metu sustoję nebuvo, jie judėjo – važiavo minimaliu greičiu. Įvykio vietoje nebuvo.
Iš pareigūno M. J. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2018-01-22 apie 12.15 val. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, susidūrė dvi transporto priemonės ir nesutaria dėl kaltės. Nuvykus į eismo įvykio vietą, pastebėjo dvi susidūrusias transporto priemones: „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. V., ir „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo V. B.. V. B. paaiškino, kad vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatve, ieškodama reikiamo įsukimo į kiemą, važiavo lėtai, prieš sukdama į kairę pažiūrėjo, kad transporto priemonių lenkiančių ją nėra, tada įsitikino, kad priešinga kryptimi neparvažiuoja kitos transporto priemones, keitė važiavimo kryptį ir susidūrė su ja lenkiančia transporto priemone. E. V. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, priekyje pastebėjo gerokai lėčiau nei leistinas greitis važiuojančius kelis automobilius (2-3 automobilius) įsitikino, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairio posūkio signalo, persirikiavo į priešpriešinį eismą ir lenkė kelias transporto priemones paeiliui, kai staiga automobilis „O. A.“ pasuko į kairę ir su juo susidūrė. Buvo nustatyta, kad šiame kelio ruože nėra draudžiamų kelio ženklų ar kelio ženklinimų lenkti, automobilis „S. L.“ lenkė kelias transporto priemones paeiliui, tai reiškia pilnai buvo išvažiavęs į priešpriešinį eismą ir buvo gerai matomas. Vairuotoja V. B. sukdama į kairę pažeidė KET 101, 109, 157 punktų reikalavimus. Pateikus šią informaciją vairuotojams – V. B. pripažino savo kaltę ir eismo įvykio dalyviai užsipildė eismo įvykio deklaracijas. (b. l. 39)
Iš E. V. paaiškinimų dėl eismo įvykio, duotų teismo posėdžio metu, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-111-201/2018, matyti, kad tą dieną apie 12.00-12.10 val. važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, įsitikinęs, kad nėra ištisinės juostos, priešpriešinėje juostoje automobilių nėra, lenkė prieš jį važiavusių trijų automobilių koloną. Bebaigiant manevrą, pamatė, kad automobilis, kuris važiavo pirmas, tik parodė posūkį ir iš karto suko į kairę, įvyko susidūrimas. Jis važiavo ne didesniu nei 40 km/val. greičiu. Jis buvo pilnai įsitikinęs, kad aplenkti automobilių koloną bus saugu. Pareigūnas, buvęs įvykio vietoje, nurodė, kad įvykio kaltininkė yra V. B.. Pastaroji taip pat pripažino savo kaltę, nurodė, kad ji nepastebėjo ją lenkiančio automobilio ir suko į kairę. Buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurioje V. B. pripažino savo kaltę. Oro sąlygos buvo geros. (b. l. 41-42)
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės sparnas; „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta priekinis bamperis, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 8, 14, 15).
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas.
Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio nusižengimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, negali sutikti su Institucijos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad V. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui kyla nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas KET punktų reikalavimus. Itin reikšmingas šio nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
V. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir ji administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį patraukta už tai, kad 2018-01-22 12.11 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, vairuodama automobilį „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nebus kliudoma kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę ne sankryžoje nedavė kelio ir susidūrė su ja lenkiančiu automobiliu „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. V., tuo pažeisdama KET 9, 101 punktų reikalavimus.
KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Byloje nėra ginčo, kad 2018-01-22 12.11 val. Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) g. 16A, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. B., ir automobilis „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. V.. Transporto priemonių kontaktas įvyko abiem transporto priemonėm judant ta pačia kryptimi, automobilio „O. A.“ manevro sukant į kairę, o automobilio „S. L.“ manevro jį tuo metu lenkiant, metu.
Byloje yra kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykį. V. B. teigimu, prieš jai pradedant posūkio į kairę manevrą, automobilis „S. L.“, vairuojamas E. V., jos nelenkė, jokių kliūčių atlikti manevrą nebuvo, ji rodė posūkio signalą, o prieš atliekant manevrą, sulėtino greiti, pristabdė, be to jai iš galo važiavo dar keli automobiliai, kurie taip pat, jai parodžius kairės pusės posūkio signalą, sulėtino greitį, pristabdė, todėl dėl eismo įvykio kaltino automobilio „S. L.“ greitį ir jo vairuotojo neteisėtus veiksmus, lenkiant kairio posūkio manevrą pradėjusį automobilį, nurodydama, kad ne ji kliudė automobilį „S. L.“, o minėtas automobilis, bebaigiant jai manevrą, trenkėsi į jos automobilio kairės pusės galinę dalį – galines kairės pusės dureles. Tuo tarpu, iš policijos pareigūno M. J. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio bei iš E. V. duotų parodymų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-111-201/2018, matyti, kad automobilio „S. L.“ vairuotojas E. V. nurodė, jog priekyje pastebėjo gerokai lėčiau nei leistinas greitis važiuojančius kelis automobilius, todėl, įsitikinęs, kad priekyje važiuojantis automobilis nerodo kairio posūkio signalo, persirikiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė kelias transporto priemones paeiliui, kai staiga automobilio „O. A.“ vairuotoja, važiavusi pirma, parodė posūkį ir posūkio manevrą pradėjo netikėtai jau jam bebaigiant lenkimo manevrą, dėl ko įvyko susidūrimas. Tokiu būdu, E. V. nuomone (b. l. 40-41), dėl eismo įvykio yra kalta automobilio „O. A.“ vairuotoja, kuri keitė važiavimo kryptį, neįsitikinusi, kad tam nėra kliūčių ir neduodama jam užbaigti lenkimo manevro.
Nors abu eismo dalyviai pateikė skirtingas eismo įvykio dalyvių manevrų versijas, tačiau įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą matyti, kad byloje esantys parodymai patvirtina ne E. V., o V. B. nurodomas aplinkybes. Visų pirma yra paneigta E. V. versija, kad automobilis „O. A.“ posūkio į kairį manevrą pradėjo daryti staiga, neįsitikinęs jo saugumu, automobiliui „S. L.“ jau praktiškai baigiant lenkimo manevrą, dėl ko, pirmiau minėto automobilio vairuotoja kliudė jo vairuojamąjį automobilį. Šias E. V. nurodomas aplinkybes paneigia tiesioginio eismo įvykio liudininko A. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kuris nurodė, kad dar iš toli matė, kad automobilio „O.“ vairuotojas įjungė kairės pusės posūkio signalą, dėl ko buvo prilėtinęs greitį. Liudytojas A. M. taip pat nurodė, kad važiavo automobiliui „O.“ iš galo, tarp jų kitų automobilių nebuvo. Tuo metu jam iš galo važiavo dar vienas ar keli automobiliai. Automobiliui „O.“ sukant į kairę, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė, kad iš galo, priešpriešine eismo juosta, ganėtinai dideliu greičiu atvažiuoja raudonos spalvos automobilis. Automobilis „O.“ buvo beveik baigiantis manevrą, buvo pilnai pasukęs į kairę, tuo metu raudonos spalvos automobilis, lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį šoną ir savo automobilio dešiniu kampu trenkėsi į automobilio „O.“ galinės kairės pusės dureles. Liudytojo parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, sutampantys su tyrimo metu duotais paaiškinimais. Nėra pagrindo netikėti eismo įvykio dalyvių anksčiau nepažinojusių liudytojo A. M., teismo posėdžio metu apklausto, nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurios sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.
Byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti automobilių apgadinimai, taip pat patvirtina V. B. parodymus apie tai, kad tai E. V. vairuojamas automobilis kliudė įpusėjusį sukimo į kairę manevrą jos automobilį, be to patvirtina ir liudytojo A. M. nurodytas aplinkybes, jog prieš jį važiavęs automobilis buvo beveik baigiantis manevrą, buvo pilnai pasukęs į kairę, kai tuo metu automobilis, vairuojamas E. V., lenkdamas jo automobilį, metėsi į kairįjį šoną ir savo automobilio dešiniu kampu trenkėsi į pasukusio automobilio galinės kairės pusės dureles. Iš nuotraukų matyti, kad pagrindinė smūgio vieta į V. B. vairuojamąjį automobilį buvo į galines kairės pusės duris. Po kontakto E. V. vairuojamajam automobiliui „S. L.“ buvo apgadinta priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis stiklas. Šių duomenų visuma rodo, kad automobilis „S. L.“ per kairę pusę lenkė posūkio manevrą pradėjusį automobilį „O. A.“, trenkėsi į automobilio galinę kairės pusės dalį, dėl ko lenkiančiam automobiliui buvo apgadinta priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės žibintas. Tokiu būdu tiek papildomi duomenys apie eismo įvykį, tiek nuotraukos rodo, kad susidūrimo mechanizmą V. B. atpasakoja teisingai.
Be to, teismas pažymi, jog nors E. V. vairuojamojo automobilio greičio dydis, jo viršijimas nėra šios bylos ginčo objektas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, E. V. nurodė, kad, lenkdamas prieš jį važiavusių trijų automobilių koloną, važiavo neviršydamas toje vietoje leistino greičio, ir nors vairuojamo automobilio greitis eismo įvykio metu jokiomis priemonėmis nebuvo fiksuotas, yra kiti duomenys, kurių visuma leidžia spręsti apie buvusį didelį automobilio „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greitį: iš liudytojo A. M. paaiškinimų teismo posėdyje, kai jis nurodė, jog eismo įvykis įvyko dėl greičio – priešpriešine eismo juosta ganėtinai dideliu greičiu važiavo raudonos spalvos automobilis, t. y. „S. L.“, taip pat tai, kad minėto automobilio smūgis į automobilio „O. A.“ galinę kairės pusės dalį, apie kurį paliudytojo tiek V. B., tiek A. M., apsuko automobilį.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo netikėti V. B. nurodoma faktine aplinkybe, kad posūkio signalas buvo rodomas iš anksto, posūkio į kairę manevras pradėtas nepastebėjus jokių kliūčių, o eismo įvykį tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė E. V. nepastabumas ir neteisėtas sukančio į kairę automobilio lenkimas, ką draudžia KET 137 punktas, nurodantis, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. E. V. versiją, kad priekyje važiavusio automobilio manevras jam buvęs visai netikėtas paneigia tai, kad priekyje eismo sraute visiškai sustojusi transporto priemonė jau savaime yra signalas už jo važiuojantiems vairuotojams būti itin atidiems ir nekeisti judėjimo krypties neįsitikinus, kad priekyje esanti transporto priemonė nesiruošia atlikti manevrą. Esant išdėstytam, teismas konstatuoja, kad būtent E. V. padaryti veiksmai vairuojant automobilį „S. L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio pasekmėmis.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad V. B. veikoje nėra ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo V. B. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-03-28 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną V. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.