- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- e2-4838-1180/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00800-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- D. T., A.T.
- Trečiasis asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM ir sudarius galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims dalyvauti teismo posėdyje atvykus į teismą) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams A.T. ir D. T. dėl fiktyvios santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo pripažinti Alžyro piliečio A.T., gim. (duomenys neskelbiami), ir Lietuvos Respublikos pilietės D. T., a. k. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) sudarytą santuoką fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbiami)).
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą, nurodo, jog su ieškiniu sutinka. Nurodo, jog A. T. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jo sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė D. T., gim. (duomenys neskelbiami). 2023-04-20 A. T. buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbiami) laikinai gyventi, galiojantis iki 2025-04-20, asmeniui įteiktas 2023-04-24. 2023-10-15 Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje buvo apklausta atsakovė, kuri žodžiu informavo, kad jos sutuoktinis yra išvykęs ir šiuo metu su ja negyvena. Raštu pateikti paaiškinimą atsakovė atsisakė, motyvuodama tuo, kad tikisi, jog sutuoktinis atvyks pas ją, nes yra jai skolingas pinigų. 2023-10-17 A. T. per MIGRIS komunikaciją buvo išsiųstas kvietimas atvykti į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių. Pagal MIGRIS komunikacijos duomenis asmuo kvietimą perskaitė 2023-10-17, tačiau kvietimą ignoravo – jokio atsakymo nepateikė ir į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių neatvyko. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą, duomenų apie A. T. darbą Lietuvoje ir mokamas socialinio draudimo įmokas nerasta. 2024-01-05 buvo nuvykta atsakovų deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbiami). Patikrinimo metu namuose buvo viena atsakovė, kuri raštu paaiškino, jog sutuoktinis, gavęs leidimą laikinai gyventi, 2023 m. gegužės mėn. išvyko į Alžyrą, o po mėnesio – į Prancūziją ir iki šiol ten gyvena. Atsakovė informavo, kad A. T. su ja nebendrauja daugiau nei pusę metų. Pažymėjo, kad susisiekti su juo neturinti galimybės, nes socialiniuose tinkluose yra užblokavęs galimybę rašyti ir skambinti. Ankstesnių pokalbių metu atsakovė savo sutuoktiniui priminusi, kad gali būti panaikintas turimas leidimas laikinai gyventi, tačiau A. T. pasakęs, kad jam leidimas Europoje gyventi ir dirbti nereikalingas. Atsakovė žodžiu papildė, kad turi įtarimų, jog jos sutuoktinis Prancūzijoje gyvena su kita moterimi. Iš asmeninių daiktų A. T. pas atsakovę yra palikęs keletą nereikšmingų dokumentų. Departamentas daro išvadą, jog sutuoktiniai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nepalaiko realių šeiminių santykių ir ryšių. Konstatuotina, kad atsakovų santuoka sudaryta ne siekiant vesti bendrą ūkį ir sukurti šeimos teisinius santykius su jos teisinėmis pasekmėmis, o tik norint gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Vien tik formalus teisės į šeimos susijungimą egzistavimas nesudaro pagrindo turėti A. T. leidimą laikinai gyventi. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti atsakovų šeiminių ryšių fiktyvumu bei tuo, jog atsakovas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė palaikė ieškinį pilna apimtimi, prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad iš jos pusės santuoka nebuvo fiktyvi, tai buvo tikrais jausmais paremta santuoka, tačiau sutinka su santuokos anuliavimu. Ji su atsakovu susipažino per internetinę pažinčių svetainę prieš 13 metų, pradėjo bendrauti. Bendravo 13 metų internetu. Atsakovas dirbo Turkijoje ir pasiūlė atsakovei atvykti atostogų į Turkiją. Tuoktis atsakovas pasiūlė dar atsakovei būnant Lietuvoje. Atsakovė išvyko į Turkiją. Atsakovė su atsakovu praleido vieną mėnesį Turkijoje ir susituokė. Po santuokos sudarymo atsakovė į Lietuvą grįžo viena, nes reikėjo sutvarkyti atsakovo dokumentus. Tai truko apie tris mėnesius. Atsakovas buvo Turkijoje, kol sutvarkė jo dokumentus, jie palaikė ryšį. Atvykęs atsakovas nedirbo, tvarkėsi sveikatą, lankėsi pas odontologus už atsakovės pinigus. Po maždaug dviejų savaičių po atsakovo leidimo gyventi gavimo, atsakovas pranešė, kad jo motinai reikalinga operacija, jis labai verkė. Jis norėjo aplankyti motiną. Atsakovė leido jam vykti, davė pinigų, nupirko jam bilietus į Prancūziją ir iš ten į Alžyrą. Vėliau atsakovė pasakė atsakovui, kad jis turi užsidirbtų pinigų, jeigu nori grįžti į Lietuvą. Atsakovas supyko. Nuo tada jie nebebendravo. 2023 m. birželio mėn. viena vyresnio amžiaus lenkė atsiuntė jai žinutes, kuriose atsakovas kvietė tą moterį su juo atostogauti Alžyre, tada atsakovė su atsakovu dar nebuvo susipykusi. Atsakovė nusiuntė tas žinutes atsakovui, kuris aiškino, kad lenkę kvietė tik dėl darbo reikalų. Taip pat žino, jog atsakovas prašė iš lenkės apie septynių tūkstančių eurų savo motinos ir seserų operacijoms. Atsakovas siuntė lenkei nuotraukas, kuriose jo motina su seserimis buvo ligoninėje, tik neaišku, kada tos nuotraukos buvo padarytos. Nors atsakovas buvo demaskuotas, tačiau jis nieko neprisipažino. Atsakovas nepasveikino atsakovės nei su gimimo diena, nei su santuokos metinėmis. Žino, kad dar anksčiau atsakovas buvo susituokęs su rumune. Lietuvoje atsakovas nedirbo. Jie buvo nuvykę į Užimtumo tarnybą Gargžduose, bet nusprendė registruotis tik po to, kai atsakovas grįš aplankęs motiną, nes Užimtumo darbuotojai pasakius, kad atsakovas privalės lankytis Užimtumo tarnyboje, atsakovas iš karto pasakė, kad turės išvykti lankyti mamą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad santuoka gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu buvo pažeistos šio kodekso 3.12–3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sąlygos, taip pat šio kodekso 3.39 ir 3.40 straipsniuose nustatytais pagrindais arba jeigu vienas iš norinčių tuoktis nepranešė kitam apie tai, kad jis serga lytiškai plintančia liga arba AIDS.
6. CK 3.39 straipsnyje fiktyvi santuoka suprantama kaip santuoka, sudaryta tik dėl akių. Tai santuokos imitavimas, jos fikcija, santuokos sudarymas neturint tikslo ir neketinant sukurti šeimos santykių. Tai tik išorinė santuokos forma, neturinti turinio. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios. Tikroji jų valia susijusi su kitais tikslais - sudarant santuoką siekiama ne sukurti šeimą, o tik panaudoti santuokos registraciją kaip pagrindą kokiam nors kitam tikslui pasiekti. Taigi santuokos institutas naudojamas siekiant tam tikrų neteisėtų tikslų, kurių be santuokos nebūtų galima pasiekti.
7. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka. Įstatymo 2 straipsnio 62 dalyje reglamentuota, kad fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių. Vadovaujantis UTPĮ 43 straipsnio 1 dalies 5 punktu, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė <...> (UTPĮ 43 straipsnio 4 dalis).
8. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 89 punkte numatyta, kad jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas ar keičiamas pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas turi įvertinti, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė. Turi būti vertinama užsieniečio santuoka arba registruota partnerystė, sudaryta per 5 metų laikotarpį iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą pateikimą ir kelianti pagrįstų įtarimų, kad yra fiktyvi. Veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, yra: 89.1. susituokus arba sudarius registruotos partnerystės sutartį negyvenama kartu; 89.2. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, netvarko bendro ūkio; 89.3. iki santuokos arba iki registruotos partnerystės sutarties sudarymo asmenys niekada anksčiau nebuvo susitikę; 89.4. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, apie save, apie pirmąjį susitikimą arba apie kitas su jais susijusias aplinkybes pateikia prieštaringus duomenis; 89.5. sutuoktiniai arba asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, nekalba abiem suprantama kalba; 89.6. santuokai arba registruotos partnerystės sutarčiai sudaryti buvo sumokėti pinigai (išskyrus kraičio forma duotus pinigus, jeigu tuokiasi piliečiai tų šalių, kuriose kraičio davimas yra įprastas dalykas); 89.7. yra įrodymų, kad vienas ar abu sutuoktiniai praeityje buvo sudarę fiktyvių santuokų arba kad vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, praeityje buvo sudarę fiktyvių registruotų partnerysčių; 89.8. yra kitų požymių, kad vienas ar abu sutuoktiniai yra sudarę fiktyvią santuoką arba vienas ar abu asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra sudarę fiktyvią registruotą partnerystę.
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos pilietė D. T. ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos pilietis A.T. (duomenys neskelbiami) Turkijoje, (duomenys neskelbiami), sudarė santuoką. Santuoka Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruota (duomenys neskelbiami), įrašo Nr. (duomenys neskelbiami).
10. 2023-02-01 atsakovas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbiami) Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuriame nurodoma, kad Lietuvoje gyvena jo sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, ir kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą gyventi Lietuvoje.
11. Į bylą pateiktas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas Nr. (duomenys neskelbiami) panaikinti leidimą atsakovui laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbiami), galiojantį iki (duomenys neskelbiami), nes yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka ir gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendime nurodyta, jog patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti atsakovų ryšių fiktyvumu bei tuo, jog atsakovas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jų santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad surinkti įrodymai patvirtina tai, kad atsakovas neketino kurti šeiminių ryšių, o santuoką sudarė tik dėl akių. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog po santuokos sudarymo atsakovai kartu gyveno labai trumpai, iki laikino leidimo gyventi išdavimo. Po to, atsakovas išvyko atgal į Alžyrą, pasak jo atsakovei - pasimatyti su sergančia motina, o vėliau apsigyveno Prancūzijoje. Į Lietuvą pas sutuoktinę gyventi atsakovas negrįžo, nors turėjo galimybes keliauti ir įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Atsakovei su atsakovu susisiekti nebepavyksta, pasak atsakovės, jis ją socialiniuose tinkluose yra užblokavęs. Šių nustatytų aplinkybių pakanka išvadai, jog atsakovų santuoka, ypač iš atsakovo pusės, buvo sudaryta ne siekiant vesti bendrą ūkį ir sukurti šeimos teisinius santykius su jos teisinėmis pasekmėmis, o tik atsakovui norint gauti leidimą laikinai gyventi ir naudotis jo suteikiamomis teisėmis. Aplinkybė, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. negyveno kartu su savo sutuoktine (atsakovė nurodė, kad vyras išvyko į Alžyrą pora savaičių po leidimo gyventi gavimo), pagrindžia išvadą, jog sutuoktiniai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, nepalaiko realių šeiminių santykių ir ryšių. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą neabejoti atsakovų šeiminių ryšių fiktyvumu bei tuo, jog atsakovas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, o santuoka buvo sudaryta tik siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Europos Sąjungoje). Surinkti duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad atsakovų santuoka yra fiktyvi, todėl yra pagrindas ją pripažinti negaliojančia nuo santuokos sudarymo momento.
13. Ieškovė, gindama viešąjį interesą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pateiktą ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau įvertinus bylos pobūdį, tai, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškiniu, jo neginčijo, atsakovas Lietuvoje negyvena, pajamų Lietuvoje negauna, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, žyminis mokestis bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš atsakovų nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 3.37, 3.39 straipsniais, CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 270, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Turkijoje, (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami) įregistruotą Palangos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbiami), tarp Lietuvos Respublikos pilietės D. T. (buvusi pavardė „G.“), asmens kodas (duomenys neskelbiami), ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos piliečio A.T., gim. (duomenys neskelbiami), fiktyvia ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.