- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-18
- Bylos Nr.
- 2A-1111-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kutrienė Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- G. Z., G.
- Atsakovas
- UAB ,,Mareta“
Teisėja L. Visokavičienė Proc. sprendimo kategorijos:35.3.6;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N UTARTIS
2010 m. spalio 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
atsakovo atstovui M. B.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinio sprendimo, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. preliminarus sprendimas, civilinėje byloje pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovui UAB ,,Mareta“ dėl skolos bei netesybų priteisimo, ieškovei G. Z. vienašališkai nutraukus patalpų nuomos sutartį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė G. Z. su ieškiniu, dokumentinio proceso tvarka, kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo UAB ,,Mareta“ priteisti 997,16 Lt skolos, 2400 Lt netesybų, iš viso – 3 397,16 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp šalių 2009 m. vasario 27 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu atsakovui buvo perduotos naudojimuisi gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo mokėti 950 Lt nuomos mokestį bei apmokėti visas komunalines išlaidas susijusias su naudojimusi patalpomis. Pagal sutarties 4 straipsnio 5 punktą, atsakovas įsipareigojo nuomos mokestį mokėti kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį, dešimtą dieną. Atsakovui nevykdant pareigos mokėti nuomos mokestį, ieškovė remiantis sutarties 8.4 punktu, 2009 m. liepos 9 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Šalys pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą. Kadangi sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva, remiantis sutarties 8.5 punktu, atsakovas įgijo pareigą sumokėti 2400 Lt dydžio baudą (netesybas). Nutraukiant sutartį atsakovas nesumokėjo 271,31 Lt už komunalines paslaugas, todėl bendra skolos suma 4797,17 Lt (1225,85 Lt nuompinigių už patalpų nuomą, už birželį 950 Lt, už liepos 1-9 d. – 275,85 Lt; 900 Lt delspinigių už visą patalpų nuomos laikotarpį, 271,31 Lt už komunalines paslaugas bei 2400 Lt bauda (netesybos). Kadangi atsakovas sudarant nuomos sutartį sumokėjo ieškovei 1400 Lt avansą, bendra skolos suma 997,16 Lt skolos, 2400 Lt netesybų, iš viso – 3 397,16 Lt.
Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 997,16 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą bei patalpų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, 2400 Lt netesybų, iš viso - 3 397,16 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų
Atsakovas UAB ,,Mareta“ dėl 2009-09-18 preliminaraus teismo sprendimo pateikė prieštaravimus ir prašė sprendimą panaikinti.
Nurodė, kad pradėjus patalpas naudoti, paaiškėjo, kad jos neatitinka nuomos sutartyje įtvirtintų nuostatų dėl jų būklės. Pasibaigus šildymo sezonui patalpose pasidarė šalta, žvarbu, vidutinė patalpų temperatūra siekdavo vos 16 laipsnių šilumos. Dėl tokios susidariusios situacijos sutriko atsakovo bendrovės veikla, nes atvykusios apžiūrėti siūlomų įsigyti prekių, atsakovo klientės, dėl šalčio patalpose nedrįsdavo drabužių pasimatuoti, o tai lėmė prekybos smukimą ir nuolatinių pretenzijų atsakovo atžvilgiu reiškimą. Be to, bendrovės darbuotojos dėl šalčio patalpose, nuolat sirgdavo peršalimo ligomis ir negalėdavo atlikti savo darbinių funkcijų. Dėl netinkamos patalpų būklės, atsakovas turėjo papildomų elektros energijos išlaidų, nes buvo priverstas patalpas šildyti elektriniais šildytuvais. Be to, patalpose nebuvo natūralios saulės šviesos, dėl ko buvo būtina jas apšviesti dirbtiniu būdu (šviestuvais), ko pasekoje atsakovas patyrė dideles elektros energijos išlaidas. Darbą trikdė ir nuolatiniai elektros saugiklių išmušinėjimai ir elektros dingimas, nes prekybai internetu būtina sąlyga – nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Apie trūkumus buvo pranešta ieškovei, tačiau ji jokių veiksmų nesiėmė, todėl nuomos sutartį pažeidė ne atsakovas ir ši sutartis buvo nutraukta ne ieškovės iniciatyva, o atsakovo. Vykstant deryboms dėl nuomos sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu, ieškovė pažeidė nuomos sutarties 9.2. punktą, nes neatskleidė visos jai žinomos informacijos, turinčios esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui. Be to, paaiškėjus nuomojamų patalpų trūkumams, ieškovė visiškai ignoravo atsakovą, neatliko jokių aktyvių veiksmų šiems trūkumams pašalinti, taip pažeidė Nuomos sutarties 9.3. punktą. Juolab, kad dar 2009 m. gegužės 26 d. atsakovas pokalbio su ieškove metu nurodė, jog sutartis bus nutraukta, jei nebus imtasi jokių veiksmų minėtiems trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl ieškovės kaip nuomotojos kaltės, ji neturi jokio pagrindo reikalauti iš jo 2400 Lt baudos (netesybų). Taip pat atsakovas nesutiko ir dėl 997,16 Lt skolos, nes nors ir vėlavo atsiskaityti, tačiau nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 27d. iki 2009 m. gegužės 31d. sumokėjo, taip pat atliko kitus mokėjimus bei padengė dalį išlaidų už komunalines paslaugas. Pažymėjo, kad 277,31 Lt už komunalines paslaugas būtų apmokėjęs, tačiau ieškovė delsė pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentus, kurių nepasirašius atsakovas neturėjo pagrindo ir teisės atlikti kokius nors mokėjimus pagal nuomos sutartį. Atsakovas sutiko, jog liko skolingas ieškovei 950 Lt nuomos mokesčio už birželio mėnesį. Tačiau, sudarant sutartį, jis ieškovei buvo sumokėjęs 1400 Lt dydžio užstatą. Todėl jo skola turi būti išskaičiuota iš užstato, nes nutraukus sutartį, užstatas nebuvo grąžintas.
Atsiliepimas
Ieškovė, G. Z. pateikė atsiliepimą į atsakovo pareikštus prieštaravimus.
Nurodė, kad prieš sudarant nuomos sutartį, atsakovo atstovas (tuomet direktoriaus pareigas ėjęs G. L.), tinkamai apžiūrėjo patalpas bei buvo tinkamai informuotas, jog patalpos yra šildomos miesto centriniu būdu, todėl ieškovė negalėjo daryti įtakos patalpų šildymui. Ieškovė nesutiko su atsakovo teiginiais, kad patalpų temperatūra siekdavo 16 laipsnių šilumos bei, kad nuomojamos patalpos nebuvo pakankamai apšviestos natūralia dienos šviesa, nes prieš sudarant sutartį, atsakovo atstovas dienos metu apžiūrėjo patalpas bei įsitikino jų apšvietimu. Nesutiko su atsakovo argumentais dėl didelių elektros energijos sąnaudų, nes už 2009 m. gegužės ir birželio mėnesius bei liepos mėnesio 1-9 d. atsakovui už elektros energiją buvo priskaičiuota tik 59,87 Lt suma. Dėl dažno elektros energijos dingimo paaiškino, kad atsakovas 2009 m. gegužės 20 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę apie pasikartojantį elektros energijos dingimą, tačiau ieškovė nurodė atsakovui kreiptis į AB „Rytų skirstomieji tinklai”. Ieškovė buvo įsipareigojusi padengti atsakovo išlaidas elektros instaliacijos tvarkymui, be to, domėjosi dėl elektros sutrikimų 2009-06-04 ir 2009-06-09 elektroniniais laiškais, tačiau atsakovas į juos neatsakė. Ieškovė nesutiko su atsakovo pretenzija dėl spynos, nes po atsakovo pretenzijos, kitą dieną susitarė, jog atvyks UAB „Rasų valda" darbuotojas bei pašalins gedimus. Dėl vietų automobilių statymui vidiniame namo kieme paaiškino, kad automobilių parkavimo aikštelė nebuvo sutarties dalyku ir nuomojamoms patalpoms nepriklauso rezervuota automobilių stovėjimo vieta, nes vidinis namo kiemas yra bendro naudojimo. Taip pat ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas 2009-06-28 pretenziją dėl patalpų trūkumų ir pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą išsiuntė elektroniniu paštu 2009-06-29, o paštu - 2009-07-01, tačiau ne 2009-06-28. Atsižvelgiant į dokumentų išsiuntimą elektroniniu paštu laiką (2009-06-29, 20 val. 28min.), ieškovės nuomone, atsakovas juos parengė jau gavęs ieškovės pareiškimą dėl raginimo įvykdyti prievolę (ieškovės pareiškimas atsakovui įteiktas 2009-06-29, 12 val. 20 min.). Nepaisant to, jog atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį bei toliau naudojosi patalpomis, ieškovė nustatė atsakovui papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Nesutiko, jog atsakovui nebuvo atskleista informacija, turinti esminę reikšmę sutarties sudarymui ir jos vykdymui bei, kad neatliko jokių aktyvių veiksmų trūkumams pašalinti. Nurodė, kad atsakovas, prieš išsinuomodamas patalpas, turėjo galimybę apžiūrėti tiek patalpas, tiek namą, kuriame yra patalpos, jo išdėstymą, vidinį kiemą bei išsiaiškinti kitas svarbias aplinkybes.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. galutiniu sprendimu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. preliminarus sprendimas dėl 997,16 Lt skolos už gyvenamųjų patalpų nuomą bei patalpų eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, 2400 Lt netesybų, iš viso - 3 397,16 Lt ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo UAB „Mareta“ ieškovei G. Z. pakeistas. Ieškinys patenkintas iš dalies. Iš atsakovo UAB „Mareta“, ieškovės G. Z. naudai priteista 97,16 Lt skolos, 500 Lt delspinigių, viso 597,16 Lt; 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 597,16 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; Iš atsakovo UAB „Mareta“ ieškovės G. Z. naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos: 9,00 Lt žyminio mokesčio ir 51,00 Lt išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymu, iš viso – 60,00 Lt; Iš atsakovo UAB „Mareta“ į valstybės biudžetą priteista 32,05 Lt pašto išlaidų, o iš ieškovės G. Z. į valstybės biudžetą priteista 7,00 Lt pašto išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, todėl ši prievolė turi garantinį pobūdį ir lemia nuomotojo atsakomybės už šios prievolės nevykdymą ypatumus (CK 6.483 str. 2 d., 6.485 str. 5 d.). Nuomos sutarties 3.2 ir 3.3 punktais šalys patvirtino, jog perduodamas turtas yra puikios būklės, jame nėra jokių užslėptų trūkumų. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad patalpose, atjungus šildymą buvo šalta, o elektros instaliacija nebuvo tvarkinga, dėl ko atsakovui vykdyti prekybą internetu tapo per daug komplikuota. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės, sutarties sudarymo metu, atsakovui nebuvo žinomos, nes sutartį sudarius šildymo sezono metu, patalpų šilumos klausimas ir trūkumai dėl elektros instaliacijos tapo akivaizdūs tik pradėjus vykdyti veiklą. Tuo tarpu atsakovo nurodyti patalpų trūkumai – natūralios saulės šviesos nebuvimas, automobilių parkavimo vietų stoka, sutarties sudarymo metu nuomininko galėjo būti įvertinti, nes buvo visos galimybės patikrinti patalpų būklę sutarties sudarymo ir patalpų priėmimo metu. Teismo vertinimu, sutarties sudarymo metu neatskleidus patalpų trūkumų, šaltos patalpos bei elektros trikdžiai sunkino atsakovo veiklą, nes nuolatinis, pastovus, nepertraukiamas elektros energijos tiekimas buvo būtina sąlyga jo veiklai (Sutarties 8.3.2. p.). Aplinkybę, jog patalpos yra senamiestyje, pakankamai senos, todėl šaltos, teismas pripažino nepateisinančia normalios temperatūros patalpose nebuvimo, kadangi atsakovo vykdomai veiklai ši aplinkybė buvo reikšminga, nes klientams reikėdavo matuotis rūbus. Įvertinęs ar šalys tinkamai vykdė pareigas pagal nuomos sutartį, šalių susirašinėjimo internetu medžiagą, byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, kad bendravimas iš ieškovės pusės neatitiko Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 6 dalies reikalavimų, įpareigojančių nuomotoją užtikrinti nuomininkui tinkamą išnuomotų patalpų naudojimą. Nustatęs, kad šalys sutarties VIII dalyje sulygo dėl sutarties galiojimo, nutraukimo sąlygų bei nustatė netesybas, teismas konstatavo, jog ieškovė, būdama patalpų savininke, buvo atsakinga už tinkamą patalpų būklę, todėl privalėjo nedelsiant imtis priemonių trūkumams pašalinti, o jų nepašalinus ir neužtikrinus daikto naudojimo tinkamumo, atsakovas (nuomininkas) įgijo teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį (Sutarties 8.3.1. p.). Įvertines byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog abi prievolės šalys yra kaltos dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kadangi atsakovas daugiau nei 10 dienų nemokėjo sutartimi sulygto 950 Lt dydžio nuomos mokesčio, kai Civilinio kodekso 6.487 straipsnio 1 dalis įpareigoja nuomininką laiku mokėti nuomos mokestį, tuo tarpu ieškovė - nepašalino trūkumų patalpose, dėl kurių atsakovui toliau nuomoti jas tapo neįmanoma. Kadangi dėl netinkamo sutarties vykdymo kaltomis buvo pripažintos abi šalys, nuomininko atsakomybė buvo sumažinta proporcingai nuomotojo kaltei (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.256, 6.259 straipsniai, 6.483 straipsnio 1 dalis, 6.485 straipsnis). Teismas sprendė, kad abi sutarties šalys privalėtų viena kitai sumokėti 2400 Lt baudą, o toks priteisimas neturėtų jokios reikšmės, todėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 400 Lt baudą, netenkino. Teismas konstatavo, jog atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovei 1225,85 Lt už nuomą bei 271,31 Lt už komunalines paslaugas, iš viso - 1497,16 Lt. Kadangi, sudarant Nuomos sutartį, atsakovas ieškovei sumokėjo 1400 Lt užstatą ir Sutarties 4.5.2 - 4.5.4 punktais susitarė, kad užstatas bus panaudotas, išskaičiuojant iš paskutinio turto nuomos mėnesio kintamąją nuomos mokesčio dalį ir kitas išlaidas, kurias atsakovas ieškovei bus nepadengęs, teismas sprendė, kad 1400 Lt užstato suma išskaičiuojama iš atsakovo priteistinos 1497,16 Lt sumos už nuomą ir komunalinius mokesčius, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 97,16 Lt dydžio įsiskolinimą. Įvertinęs ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 900 Lt delspinigių, teismas prašomą priteisti netesybų dydį pripažino per dideliu reiškiančiu nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita, kai prievolės vertė 1225,85 Lt. Teismas sprendė, jog prašoma priteisti delspinigių sumą sumažina iki 500 litų (CK 1.5 str. 4 d.; 6.71-6.75 str., 6.258 str. 3 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 597,16 Lt ( 97, 16 Lt + 500 Lt) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009-09-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistos ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovė G. Z. apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 997,16 Lt nuomos mokestį, 2400 Lt netesybas (baudą), už įsipareigojimų nevykdymą, 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas; liudytoju pakviesti M. D..
Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė 500 Lt dydžio delspinigius, ieškovės naudai, nes ieškinyje toks reikalavimas keliamas nebuvo, todėl teismo argumentai susiję priteistų delspinigių dydžiu nepagrįsti. Teismas skundžiamame sprendime vertindamas patalpos elektros energijos sutrikimus ir patalpos temperatūrą, rėmėsi tik atsakovo darbuotojų parodymais ir neįvertino, jog parodymus davę liudytojai yra darbo santykiais susiję su atsakovu, todėl liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai. Teismo sprendime nurodyti liudytojo M. D. parodymai neatitinka teismo posėdžio metu jo duotų parodymų, todėl nurodytas liudytojas apeliacinės instancijos teisme turi būti apklaustas pakartotinai. Teismas neįvertino aplinkybės, jog derybų dėl nuomos sutarties sudarymo metu, atsakovas neatskleidė visos būtinos informacijos ir nenurodė, kad verčiasi internetine prekyba, todėl elektros energijos tiekimo trukdžiai galėjo atsirasti ir dėl per didelės elektros apkrovos, gyvenamosios paskirties patalpoje naudojant internetinei prekybai reikalingą įrangą. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas nepagrįstai siekė nustatyti elektros sutrikimų būvimą bei temperatūros kaitas patalpoje, nes tokias išvadas gali padaryti tik ekspertai. Teismas nevertino ar atsakovo keletą kartų elektroniniu paštu ieškovei siųsti pranešimai apie nepastovų elektros energijos tiekimo sutrikimą yra pakankamas pagrindas ieškovei pašalinti gedimus. Be to, ieškovės atvykimas į patalpas neišspręstų problemos, nes ji nėra elektros energijos srities specialistė. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas buvo įsipareigojęs paskambinti specialistams ir pašalinti elektros energijos tiekimo trūkumus pats. Nurodytą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2009 m. gegužės 27 d. elektroninio laiško išrašas G. L. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės elgesys neatitiko Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 6 dalies nuostatų, nes Civilinio kodekso 6.587 straipsnio nuostatos taikomos tik gyvenamosioms patalpoms, tuo tarpu atsakovas nuomojamoje patalpoje vykdė komercinę veiklą. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas neketino nutraukti nuomos sutarties, kadangi naujasis atsakovo direktorius, ieškovei siūlė pakeisti, o nenutraukti nuomos sutartį. Esant nuolatiniams elektros energijos pertrūkiams, kaip nurodė, atsakovo darbuotojai, patalpų nuomą jiems būtų buvusi nenaudinga. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog dėl elektros energijos pertrūkių, jis negalėjo vykdyti veiklos, todėl nepaneigta aplinkybė, jog siekdamas suklaidinti ieškovę, atsakovas siekė išvengti atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Teismas nenustatė ir neįvertino, jog aplinkybė, kad nuomojamoje patalpoje bus matuojami rūbai, ieškovei žinoma nebuvo, todėl teismo argumentai, jog patalpoje nebuvo normalios temperatūros, nepagrįsti. Be to, teismas vertindamas patalpos temperatūrą nenurodė, kokia temperatūra pripažintina ,,normalia“. Byloje neįrodyti patalpų trūkumai, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi Civilinio kodekso 6.485 straipsnio nuostatomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą ir atsisakydamas tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 2400 Lt netesybų (baudos) priteisimo, teismas nenurodė argumentų, nuo kada pripažįstama, jog ieškovas pažeidė prievolę ir nenustatė, kaip šios prievolės įvykdymas yra susijęs su atsakovo tinkamos ir išsamios informacijos ieškovui nepateikimu. Teismas nemotyvavo, kodėl ieškovo vienos iš pareigų netinkamas vykdymas yra lygiavertis atsakovo pareigos nevykdymui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė, kaip fizinis asmuo pripažintina silpnesniąja šalimi nei atsakovas, juridinis asmuo. Pažymėjo, jog ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, pajamos gaunamos iš nuomos yra svarbus pragyvenimo šaltinis. Nurodytais argumentais prašo teismo sprendimą pakeisti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Mareta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; atmesti; netenkinti ieškovės prašymo pakartotinai kviesti apklausai liudytoją M. D.
Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, bei liudytojų parodymus. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo dalyką, todėl pagrindo pakeisti ar panaikinti teismo sprendimo nėra.
Ieškovės argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė 500 Lt delspinigius nepagrįstas, nes ieškovė be teisinio pagrindo atliko užskaitymą, tuo pažeisdama nuomos sutarties 4.5.3 punktą, nes užstatas galėjo būti panaudotas, pirmiausia padengiant paskutinio turto nuomos mėnesio mokesčio dalį ir tik po to, delspinigius, todėl teismo priteistų delspinigių dydis yra teisingas ir pagrįstas. Nepagrįstas ieškovės argumentas, dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų, nes tiekimo pertrūkiai buvo ilgi ir sisteminiai, kas apsunkino atsakovo įmonės veiklą. Nepagrįstas ieškovės argumentas dėl temperatūros patalpose, nes patalpų nuomos sutartis tarp ginčo šalių buvo sudaryta 2009 m. vasario 27 d., kai patalpos buvo šildomos, todėl nebuvo pagrindo teigti priešingai. Pasibaigus šildymo sezonui, patalpose tapo šaltą, todėl ieškovei buvo pradėtos reikšti pretenzijos, nes atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti veiklos, moteriškų rūbų pardavimo, kadangi klientai turėjo juos matuotis. Nepagrįstas ieškovės prašymas į teismo posėdį kviesti ir pakartotinai apklausai liudytoją M. D., nes pirmos innstancijos teismas jį apklausė teismo posėdžio metu ir spręsdamas bylą rėmėsi ir jo parodymais, nors liudytojas jokių esminių aplinkybių nenurodė. Teismas pagrįstai pasinaudojo Civilinio kodekso 6.259 straipsnio nuostatomis ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl
2400 Lt sumos priteisimo. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog ji silpnesnioji bylos šalis, nes ieškovė yra teisininkė, šiuo metu dirbanti Valstybinės duomenų inspekcijoje vyr. specialiste, Mykolo Romerio universiteto magistrantė, buvusi advokato padėjėja, daugiabučių namų savininkų bendrijos valdybos narė, todėl turėdama pakankamai teisinių žinių, nuomos sutartį parengė tik savo naudai dėl ko byloje ir kilo ginčas. Tuo tarpu, atsakovo įmonėje dirba trys žmonės įmonės veikla pradėta 2009 metais, įmonėje nėra teisininko etato, kas sąlygojo nenaudingos sutarties pasirašymą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti šio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovės G. Z. ieškinys dėl 997,16 Lt skolos, 2400 Lt netesybų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo iš UAB ,,Mareta“.
Teisėjų kolegija savo sprendimą grindžia Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 330 straipsniu.
Ginčas tarp šalių kilo dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymo ir atsakomybės už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl teisės nutraukti nuomos sutartį realizavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus, juos įvertinusi (CPK 185 str.), sprendžia, kad teismo sprendimo argumentai ir išvados, iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei materialinės teisės normų, reguliuojančių ginčo šalių materialinius-teisinius santykius. Pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą (CPK 260 str.), nesivadovavo Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nesivadovavo Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalimi, nustatančia sutarties laisvės principą bei nuostata, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.).
Ieškovė, 2009 m. vasario 27 d., su atsakovu UAB ,,Mareta“ sudarė sutartį dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios dalies (66,70 m²) ploto, keturių kambarių buto, unikalus Nr. 1094-0159-6018:0017, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos.
Atsiliepimas
Atsakovo teiginiai, jog ieškovė, sudarant patalpų nuomos sutartį neatskleidė aplinkybių, kurios vykdant sutartį blogino jo ūkinę veiklą, atmestini, kaip neįrodyti.
Visų pirma, atsakovas yra ūkio subjektas, besiverčiantis internetine prekyba, todėl būtent atsakovui priskirtina pareiga apsirūpinti jam tinkamomis patalpomis.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pasiūlė atsakovui išsinuomoti gyvenamųjų patalpų dalį, o atsakovoas, apžiūrėjęs patalpas sutiko su nuomos sąlygomis ir sudarė su ieškove nuomos sutartį. Kaip pritaikyti gyvenamąsias patalpas komercinei veiklai, jų tinkamumo šiai veiklai klausimą sprendė pats atsakovas (CK 6.193 str. 2 d.) ir šios aplinkybės nebuvo nuomos sutarties dalyku.
Ginčo šalys, nuomos sutarties sąlygas išdėstė sutartyje, kartu detaliai aptardamos mokesčio už nuomą mokėjimą, detaliai išdėstė sumokėto 1400 Lt avanso panaudojimą (sutarties 4.5.2-4.5.4 p.p) bei nustatė 2400 Lt baudos (netesybų) sumokėjimo sąlygas.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais išdėstytais jos apeliaciniame skunde dėl atsakovo teiginių, kuriais, atsakovas nurodo, apie netinkamą sutarties vykdymą.
Dėl elektros energijos tiekimo trukdžių.
Atsakovas, sudarydamas buto (patalpų) nuomos sutartį privalėjo žinoti, kad elektros energijos tiekimas vykdomas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350, pagrindu. Šių taisyklių pagrindu, kiekvienam elektros energijos naudotojui, šiuo atveju, ir buto savininkei - ieškovei yra nustatytas elektros energijos galios limitas.
Atsakovas neįrodė, kad jo naudojamų papildomų apšvietimo, šildymo bei kompiuterinės įrangos, elektros naudojimo galia neviršijo minėtam butui nustatytos elektros energijos galios, todėl atsakovo teiginys, kad dėl elektros energijos trukdžių yra kalta ieškovė - neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl natūralaus apšvietimo trūkumo bei patalpų vidaus temperatūros ne šildymo periodu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinti patalpų natūralų apšvietimą bei vidaus tempertūrą ne šildymo sezono metu, turėjo atsakovas, atsižvelgdamas į savo prekybinę veiklą, taip pat į pastato, kuriame yra nuomojamas butas architektūrinius-techninius sprendimus. Atsakovas sutartyje nurodė, kad patalpos tinka jo ūkinei veiklai. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priekaištai ieškovei dėl informacijos apie buto savybes neatskleidimo pripažintini nesąžiningais (CK 1.5 str.).
Vertinant liudytojų parodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai nurodė faktines aplinkybes dėl apšvietimo, temperatūros, tačiau šių aplinkybių atsiradimo priežasčių nenurodė ir negalėjo nurodyti, nes nuomos sutartį sudarė bendrovės administracijos vadovas, nuo kurio faktinės situacijos vertinimo sudarant sutartį ir kitų aplinkybių, ją vykdant priklausė nuomos sutarties nutraukimo sąlygos ( 8.1-8.8 p.p.).
Verinant ieškovės 2009 m. birželio 26 d. pranešimą ir atsakovo 2009 m. liepos 2 d. pretenziją, pripažintina, kad atsakovas nesilaikė sutarties 8.5 punkte nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų. Ieškovės pranešimas Civilinio kodekso 6.218 straipsnio 1 dalies prasme, atitinka įstatymo ir sutarties reikalavimus apie išankstinį pranešimą dėl sutarties nutraukimo, esant pagrindams sutarčiai nutraukti. Tai, kad atsakovas vengė atsiskaityti pagal nuomos sutartį, yra įrodyta (CPK 178 str.), skolą iš esmės pripažįsta ir pats atsakovas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas, o ne ieškovė yra kaltas dėl netinkamo sutarties sutarties vykdymo. Ieškovė, o ne atsakovas pirma nutraukė nuomos sutartį šalių nustatyta tvarka, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas sumokėtų jai 2400 Lt baudą (netesybas) (CK 6.200 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio pareiškime pareikšti reikalavimai yra pagrįsti nuomos sutarties sąlygomis bei rašytiniais įrodymais apie faktinį nuomos sutarties įvykdymą, todėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinis sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti 2009 m. rugsėjo 18 d. preliminarus sprendimas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 93 straipsniu iš atsakovo, ieškovės naudai priteistina 101,91 Lt žyminio mokesčio už sumokėto paduodant apeliacinį skundą, o Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu, 500 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme. Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iš atsakovo UAB ,,Mareta“ į.k. 302306956, valstybės naudai priteistinos 5,80 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 3-o apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. galutinį sprendimą panaikinti ir palikti galioti to paties teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. preliminarųjį sprendimą.
Priteisti iš UAB ,,Mareta“ į.k. 302306956, ieškovės G. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 101,91 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 5,80 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme.