Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Aruodas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. K. pateikė teismui skundą (1 t. b. l. 62–74), kuriame prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) Imigracijos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004013025 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.“ Nr. (15/4-1)3I-00345/17I-384 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių tenkinti pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybą (toliau – Migracijos valdyba) su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) darbo santykių pagrindu. Pareiškėjas, laikydamasis Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) nustatytų reikalavimų kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus leidimui laikinai gyventi. Migracijos valdybai priėmus prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pareiškėjas įgijo ir pasinaudojo teise kreiptis dėl nacionalinės vizos (D) išdavimo, nes nagrinėjamas užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Migracijos valdyba 2019 m. balandžio 30 d. Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą (D) Nr. 0040132025.

Pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė „Aruodas“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. gegužės 9 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 033, kurios pagrindu pareiškėjas buvo priimtas į tinkuotojo apdailininko pareigas. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. buvo komandiruotas į Belgiją 25 darbo dienoms vykdyti statybos darbų. Pareiškėjas 2019 m. birželio 19 d. gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, kad įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybės Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad tokią faktinę aplinkybę patvirtina tai, jog užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, Bendrovėje jie įdarbinti nebūdavo, o tik naudodavosi šio dokumento suteiktomis teisėmis; pareiškėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti. Todėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje, todėl gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendimą priėmė nepagrįstai, kadangi Valstybinio socialinio fondo valdyboje dar iki Sprendimo priėmimo, buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo darbo pradžią ir apie darbą Bendrovėje, be to, pareiškėjas turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Atsakovas, nustatydamas tariamą aplinkybę, kad pareiškėjo darbdavys (Bendrovė) įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, nenurodė, kokiais objektyviais duomenimis remiantis tokia išvada buvo padaryta. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas pareiškėjo darbdavio (pačios Bendrovės) netikrino, jokių dokumentų Bendrovės direktoriaus ir/ar pačios bendrovės su tikslu pagrįsti ir/ar paneigti kokias nors faktines aplinkybes nereikalavo. Kiek žinoma pareiškėjui, jo darbdavys nėra gavęs jokio pranešimo iš atsakovo ir ar kito subjekto dėl Bendrovės patikrinimo ir /ar papildomų dokumentų teikimo, siekiant pagrįsti, kad pareiškėjas ir/ar kiti asmenys nurodyti Sprendime dirba Bendrovėje. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai.

Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė 1993 m. kovo 2 d. įregistruota valstybės įmonėje Registrų centras (toliau – ir Registrų centras), aktyviai vykdo veiklą nuo 2015 m., Bendrovėje šiuo metu dirba 22 nuolat dirbantys darbuotojai, o Bendrovės apyvarta per praeitus metus siekė 1 000 001 - 2 000 000 Eur. Bendrovė kiekvienais metais teikia finansinės atskaitomybės dokumentus už praeitus kalendorinius metus, o dokumentuose nurodyta, kad Bendrovė vykdo veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais, todėl Sprendime nurodytos aplinkybės, Bendrovė nevykdo veiklos statybų sektoriuje, yra deklaratyvios ir nepagrįstos. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai vykdė Bendrovės patikrinimą, todėl nepagrįstai nustatė, kad ji realios veiklos nevykdo statybų sektoriuje. Pareiškėjo žiniomis, šiuo metu Bendrovėje yra įdarbinti ir faktiškai dirbantys 6 užsienio valstybės piliečiai, todėl pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimo argumentai ir motyvai dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo tariamiems 9 užsieniečiams prieštarauja pačiame Sprendime paties atsakovo nurodytiems duomenims. Be to, Sprendimas individualiu pareiškėjo atveju yra priimtas remiantis kitų asmenų duomenimis, nors nurodyti užsienio valstybės piliečiai negali būti sietini priimant individualų administracinį aktą pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodo, kad Bendrovė buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Pareiškėjas akcentavo, kad praėjus 9 dienoms nuo nacionalinės vizos (D) išdavimo momento, jis pasirašė darbo sutartį su Bendrove t. y., patvirtino buvimo tikslą ir sąlygas. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas priimdamas Sprendimą vadovavosi išimtinai prielaidomis bei spėlionėmis, o ne objektyviais duomenimis ar rašytiniais įrodymais.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., b. l. 170–175).

Paaiškina, kad 2019 m. kovo 12 d. pareiškėjas, ketindamas dirbti tinkuotoju apdailininku Bendrovėje Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės tarpininkavimo raštą, kitus dokumentus.

Nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, Departamento Imigracijos skyrius nustatė, kad Registrų centrui pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2017 metus Bendrovė deklaravo vykdanti medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninę prekybą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėją yra ketinama įdarbinti tinkuotojo apdailininko pareigoms atlikti, kilo pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės vykdomos veiklos statybų sektoriuje. Taip pat buvo nustatyta, kad iki 2019 m. birželio 1 d. finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus VĮ Registrų centras nebuvo pateikti, o tai atsakovas vertina kaip Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

Paaiškina, kad Departamentas nuo 2019 m. kovo 7 d. buvo gavęs 9 Bendrovėje ketinančių dirbti užsieniečių prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi, šešiems iš jų buvo suteikti leidimai gyventi Lietuvoje, tačiau nei vienas iš jų Bendrovėje nedirba. Kartu pažymi, kad apie tai, jog užsieniečiai nebuvo įdarbinti Bendrovėje, direktorius nepranešė atsakingoms institucijoms. Tai reiškia, kad direktorius nevykdė Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytos pareigos apie duomenų pranešimą siekiant išvengti užsieniečiams išduotų leidimų laikinai gyventi panaikinimo. Atkreipia dėmesį, kad Departamentas po Sprendimo priėmimo – 2019 m. birželio 20 d. gavo Bendrovės direktoriaus pranešimą dėl dviejų neįdarbintų užsieniečių, nors su jais darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. balandžio 22 d., t. y. Bendrovės direktorius pateikė pranešimą po 2 mėnesių nuo jų atleidimo, nors turėjo pareigą pateikti per 7 dienas. Taip pat, neįdarbinti buvo šeši asmenys, o duomenys pateikti tik dėl dviejų. Atsakovas įvertino tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavo, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Šią faktinę aplinkybę, atsakovo vertinimu, patvirtina tai, jog buvo piktnaudžiauta leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, t. y. užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi, Bendrovėje jie įdarbinti nebūdavo, o tik naudodavosi šio dokumento suteikiamomis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įsitikinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjo siekiai yra kitokie, nei oficialiai deklaruoti, t. y. darytina išvada, jog užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje. Todėl atsakovo vertinimu, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, vertino oficialiuose registruose pateiktus Bendrovės duomenis, kuriais abejoti nėra pagrindo, t. y. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 metus, kuriuose duomenų apie Bendrovės vykdomą statybų veiklą, 2019 m. birželio 1 d. tikrinant duomenis, nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 m., įrašyti duomenys apie Bendrovės vykdomą veiklą statybų srityje, tačiau šie dokumentai VĮ Registrų centras buvo pateikti 2019 m. birželio 25 d., t. y. po Sprendimo priėmimo. Atsakovo vertinimu, duomenys finansinės atskaitomybės dokumentuose dėl Bendrovės vykdomos veiklos statybų srityje buvo pakoreguoti atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo turinį. Atsakovas pažymi, kad Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. buvo pateikti po Sprendimo priėmimo, paneigia nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Departamentas netinkamai vykdė Bendrovės patikrinimą.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad Departamentas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (redakcija iki 2019 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Aprašas) 101 punktą turėjo pareigą atlikti patikrinimą ar Bendrovė yra fiktyvi. Argumentuoja, kad Departamentas Sprendimo nepriėmė fiktyvios įmonės pagrindu, todėl ir neturėjo pagrindo tikrinti Bendrovės dėl fiktyvumo, kadangi Departamentui nekilo abejonių, kad Bendrovė vykdo veiklą. Atsakovui kilo abejonių, kad Bendrovė nevykdo veiklos statybos srityje, ką patvirtina tokios aplinkybės, kad oficialiuose registruose tokių duomenų apie Bendrovės veiklą nėra ir, kad šeši iš devynių kviestų užsieniečių Bendrovėje neįdarbinti. Pažymi, kad kiekvienu atveju yra įvertinamos individualios aplinkybės ir atliekami būtent tie patikrinimo veiksmai, kurie yra būtini ir pakankami sprendimui priimti.

Pažymi, kad, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Vertinimo tvarkos aprašas) nuostatomis, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y. buvo nustatyta, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; surinktų duomenų visuma patvirtina, kad atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo sąžiningo siekio užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus duomenis ir dokumentus, buvo konstatuota, kad pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvos Respublikoje nevertintini kaip ilgalaikiai, jis neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Aruodas“ savo atsiliepime nurodo, kad pritaria pareiškėjo skundui, ir prašo pareiškėjo skundą tenkinti (1 t., b. l. 124–129).

Paaiškina, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo santykių pagrindu. Pareiškėjas, laikydamasis Įstatyme nustatytų reikalavimų, kartu su prašymu pateikė visus būtinus dokumentus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos valdyba 2019 m. balandžio 30 d. Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą (D) Nr. 0040132025, kurią gavęs pareiškėjas 2019 m. gegužės 9 d., pasirašė darbo sutartį Nr.033, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti į tinkuotojo- apdailininko pareigas. Pareiškėjas nuo 2019 m. gegužės 10 d. Bendrovėje dirba tinkuotoju – apdailininku. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 23 d. buvo komandiruotas į Belgiją 25 dienoms dirbti Bendrovės naudai ir interesais. Pareiškėjas 2019 m. birželio 30 d. grįžo iš komandiruotės ir toliau dirbo Bendrovėje. Paaiškina, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. darbuotojas yra išleistas neapmokamų atostogų skundo nagrinėjimo laikotarpiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais bei motyvais, mano, kad atsakovas priėmė aiškiai nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą, savo pareigas vykdė aplaidžiai ir nerūpestingai, dėl ko buvo pažeisti ne tik pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, bet ir Bendrovės.

Papildomai pažymi, kad Bendrovė nuo 1993 m. kovo 2 d. yra įregistruota VĮ Registrų centre, aktyviai vysto (plečia) veiklą statybų sektoriuje nuo 2015 m. Nuo 2015 m. Bendrovė užsiėmė statybinių medžiagų didmenine ir mažmenine prekyba, tačiau augant rinkos poreikiams pradėjo vykdyti ir tam tikrus darbus statybos sektoriuje, įskaitant ir vidaus apdailos darbus. Bendrovėje šiuo metu dirba 24 nuolat dirbantys darbuotojai, t. y. darbuotojų skaičius įmonėje sistemingai auga. Pažymi, kad iki skundžiamo sprendimo priėmimo, visi būsimieji Bendrovės darbuotojai prašė išduoti leidimus laikinai gyventi darbo santykių pagrindu, šiuos leidimus gavo. Bendrovė kas metus teikia finansinės atskaitomybės dokumentus už praeitus kalendorinius metus, t.y. trečiasis suinteresuotas asmuo už 2018 m. finansinius metus yra pateikęs finansinės atskaitomybės dokumentus. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose už 2018 metus yra nurodyta informacija apie tai, kad įmonė vykdo veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais.

Teigia, kad beveik visi asmenys, siekę įsidarbinti Bendrovėje, gavę laikinai gyventi Lietuvoje buvo įdarbinti Bendrovėje, neįsidarbinę asmenys išvyko iš Lietuvos dėl asmeninių priežasčių, Bendrovė niekada nesiekė išvengti, kad užsieniečiams išduoti leidimai būtų panaikinti, jeigu jie faktiškai neatvyko dirbti į Bendrovę.

Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, atsakovas Sprendime nepagrįstai nurodo, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, šią aplinkybę patvirtina tai, jog buvo piktnaudžiaujama leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra. Pabrėžia, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje praėjus 9 dienoms nuo nacionalinės vizos (D) išdavimo momento. Pareiškėjas Bendrovėje nuolat dirbo, tai patvirtina darbo apskaitos žiniaraščiai, pranešimas Sodrai apie pareiškėjo darbo pradžią, kas mėnesį teikiamos deklaracijos.

Mano, kad atsakovo Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu yra nepagrįstas objektyviais įrodymais, o grindžiamas tik paties atsakovo prielaidoms, todėl sprendimas turi būti naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei neatitinkantis teisės aktų keliamų reikalavimų individualaus akto turiniui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-00345/17I-384 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 12 d. kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo santykių pagrindu (1 t., 176–187). Prie prašymo pridėjo galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės 2019 m. kovo 3 d. tarpininkavimo raštą (prašymą) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui (1 t., b. l. 193–198).

Migracijos valdyba 2019 m. balandžio 30 d. Departamento Imigracijos skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo pagrindu laikotarpiui nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą (D) Nr. 0040132025, galiojančią iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. (2 t., 20–23).

Pareiškėjas ir Bendrovė, atstovaujama direktoriaus, 2019 m. gegužės 9 d. pasirašė darbo sutartį Nr.033, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti į tinkuotojo – apdailininko pareigas (1 t., b. l. 86–88) ir nuo 2019 m. gegužės 10 d. pareiškėjas dirba Bendrovėje (1 t., b. l. 135).

Departamento Imigracijos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindo bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2019 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00345/17I-384, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi bei panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004013025 (2 t., b. l. 20–23).

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), kurio 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindai. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardintos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Taigi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinta daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004013025, panaikinimo. Šis Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, konstatavus, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tikrąjį leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gavimo tikslą bei darbą Bendrovėje, be to, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti minėto užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė: pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės; konstatavus, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo sąžiningo siekio užsiimti darbine veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečio gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, bet tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse; konstatavus, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti minėtas užsienietis, buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse.

Departamentas Sprendime nurodo, kad pareiškėjas atvyko dirbti į Bendrovę, kuri, Departamento teigimu, neužsiima statybų veikla, o buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Departamentas, atsižvelgdamas į surinktus duomenis, Sprendime padarė išvadą, kad Bendrovė: nevykdo veiklos statybų sektoriuje, o pareiškėją ketino įdarbinti tinkuotojo apdailininko pareigoms atlikti; piktnaudžiavo leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, ir užsieniečiams gavus leidimus laikinai gyventi, Bendrovė jų neįdarbindavo, todėl, pareiškėjo siekis dirbti Bendrovėje, jo pateikti duomenys buvo vertinami kaip neatitinkantys tikrovės bei įtarta nelegali migracija.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, kad sutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė buvo įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse ir kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad Bendrovė įregistruota Registrų centre nuo 1993 m. kovo 2 d., nuo 2015 m. įmonės vykdo statybinių medžiagų didmeninę ir mažmeninę prekybą. Bendrovė nurodo, kad pareiškėjo skundo pateikimo dieną Bendrovėje dirbo 22 darbuotojai. Pareiškėjui gavus nacionalinę vizą 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjas ir Bendrovė pasirašė darbo sutartį, pagal kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti tinkuotojo-apdailininko pareigoms, 2019 m. gegužės 10 d. Bendrovė pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo valdybai apie pareiškėjo darbo pradžią, t. y. Bendrovė ne tik ketino įdarbinti pareiškėją, bet ir jį įdarbino (1 t., b. l. 29-37). Taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Departamento Sprendimas individualiu pareiškėjo atžvilgiu yra priimtas remiantis kitų asmenų (užsieniečių) duomenų vertinimu, tačiau priimant individualų administracinį aktą pareiškėjo atžvilgiu turi būti vertinami pareiškėjo duomenys ir veiksmai. Šių nustatytų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo objektyviai išvadai, jog Bendrovė yra įkurta tik tam, kad padėtų trečiųjų asmenų piliečiams legalizuotis Europos Sąjungos šalyse. Įvertinus tai, kad nėra pagrindo vertinti Bendrovės fiktyvia įmone pagal atsakovo nurodytus Sprendime įrodymus ir argumentus, tai nėra pagrindo abejoti ir pareiškėjo pateiktų duomenų, tvirtinančių, kad jis siekia dirbti šioje įmonėje, teisingumu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Departamentas, vykdydamas pareiškėjo ir jį priimančios Bendrovės patikrinimą, jokių papildomų dokumentų iš Bendrovės nereikalavo, į pareiškėjo darbo vietą neatvyko. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Departamentas būtų kreipęsis į pareiškėją ir Bendrovę dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo, nėra.

Pagal ginčui aktualios redakcijos Aprašą, Departamento tarnautojas, nustatęs Aprašo 100 punkte nurodytų veiksnių, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad priimantis subjektas yra fiktyvi įmonė ar neatitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimų, privalo pradėti patikrinimą ir įvertinti, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų. Nurodytame apraše nustatyta speciali įvertinimo, ar įmonė nėra fiktyvi, tvarka (Aprašo 99¹-105 punktai). Informacija gaunama Aprašo 101 punkte nustatytais būdais (apklausa žodžiu, raštu, vadovo, darbuotojų, įmonės patikra, informacijos iš kitų institucijų gavimas, kiti būdai), tačiau ji turi būti reikšminga, pakankama, nedviprasmiška ir išsami sprendimui panaikinti leidimą laikinai gyventi priėmimui. Nors, atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju jis sprendimo nepriėmė fiktyvios įmonės pagrindu, todėl neturi pareigos tikrinti Bendrovės, tačiau teismo vertinimu, atsižvelgiant į Departamento sprendime konstatuotas aplinkybes dėl Bendrovės veiklos (įkurta siekiant užsieniečiams padėti legalizuotis Europos Sąjungos šalyse, piktnaudžiaujama užsieniečiams leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra, kyla pagrįstų įtarimų dėl Bendrovės veikos statybų sektoriuje, Bendrovė nevykdo teisės aktų reikalavimų) išsamus aplinkybių ištyrimas taikytinas ir nagrinėjamu atveju. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad užsieniečio apklausa nėra visuomet privaloma ir nors gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, nes ši teisė negali būti ir nėra savitikslė, tačiau taip pat pažymėta, jog surinkti duomenys (ir pareiškėjo papildomai pateikti) turi būti vertinami nedviprasmiškai ir būti pakankami sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, esant įtarimų, kaip antai dėl to, ar Bendrovė vykdo veiklą statybų srityje, duomenų patikrinimas oficialiuose registruose nereiškia išsamaus, visapusiško patikrinimo atlikimo, kurio metu surinkta informacija galima būtų priimti pagrįstą sprendimą, sukeliantį asmenims (užsieniečiams), nagrinėjamu atveju pareiškėjui, reikšmingas teisines pasekmes.

Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, siekdami paneigti Departamento argumentus, teismui pateikė 2019 m. gegužės 10 d. pranešimo apie darbo pradžią kopiją, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo užmokesčio žiniaraščių kopijas; 2019 m. gegužės 23 d. įsakymo dėl komandiruotės kopiją; lėktuvų bilietų kopijas, kasos išlaidų orderių dėl išmokėto darbo užmokesčio kopijas; VĮ Registrų centro išrašo apie įmonę kopiją; viešai prieinamą informaciją iš portalo rekvizitai. lt; išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir kt. (1 t., b. l. 75–85, 104–108, 135–142, 146–155). Iš 2019 m. birželio 25 d. Registrų centro duomenų apie finansines ataskaitas matyti, kad Bendrovės veiklos rūšis yra ne tik medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba, bet ir kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai, Bendrovė teikia Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentus.

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, nors pareiškėjo su skundu pateikti įrodymai nebuvo pateikti Sprendimo priėmimo metu, tačiau siekiant objektyvaus ginčo situacijos ištyrimo, t. y. tam, kad būtų paneigtas, arba patvirtintas pareiškėjo į Lietuvos Respubliką atvykimo (ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje) teisėtumas, teismo vertinimu, būtinas pareiškėjo su skundu pateiktų rašytinių įrodymų papildomas ištyrimas. Pareiškėjui Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes jis ketino įsidarbinti Bendrovėje, kurios veikla nesusijusi su statybos darbais. Taigi, esant į bylą pateiktiems šiuos argumentus paneigiantiems įrodymams, būtina juos ištirti jau kitų nustatytų aplinkybių apimtyje.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 konstatavo, kad pareiškėjo kartu su skundu pateiktų (naujų) įrodymų turinys nagrinėjamu atveju implikuoja būtinybę patikrinti jais (įrodymais) grindžiamų faktinių aplinkybių realumą, šiuo tikslu, be kita ko, surenkant priešpriešinius įrodymus, įvertinus kitus atsakovo bei kitų institucijų (mokesčių administratorių, socialinio draudimo įstaigų ir pan.) turimus reikšmingus duomenis. Toks naujų įrodymų vertinimas tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, negali būti atliekamas paties administracinio teismo, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą, o ne skundžiamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, prašo įpareigoti Departamento Imigracijos skyrių tenkinti 2019 m. pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Pažymėtina, kad teismas sprendžia ginčus, kilusius iš viešojo administravimo santykių. Teismas ad hoc (lot. esant konkrečiai situacijai, tik šiuo atveju) negali nurodyti Departamentui tenkinti pareiškėjo skundą, besąlygiškai įpareigojant suteikti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Sprendimą teismas vertina pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. teismas tikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams ar uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nustatęs, jog skundžiamas sprendimas (jo dalis) yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas gali panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, o ne įpareigoti tenkinti prašymą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir nurodytus argumentus, Departamento 2019 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. (15/4-2)31-00345 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004013025 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.‘‘naikintinas. Atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo prašymą nagrinėjant iš naujo, kartu turėtų būti įvertinami ir pareiškėjo su skundu pateikti rašytiniai įrodymai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. (V. K.) skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-00345 ,,Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 004013025 panaikinimo (duomenys neskelbtini) piliečiui V. K.‘‘.

Įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. K. (V. K.) 2019 m. kovo 12 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.