Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.3.; 1.2.4.8.; 1.2.14.10.; 2.1.3.8.; 2.1.15.3.3.3.; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.4.4.; (S).

2011 m. gruodžio 20 d.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis AB „L.“ elektriku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

baudžiamojoje byloje A. T. kaltinamas tuo, kad jis, 2010-06-17 apie 18.30 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vieną kartą ranka sudavė savo šeimos nariui - žmonai V. T. į galvą, o nuo smūgio jai parkritus, vieną kartą įspyrė V. T. į kairį šoną ir du kartus į galvą, padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, kairės pusės VIII-to šonkaulio lūžimą, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, skruosto viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, o dėl galvos smegenų sukrėtimo bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, lydimo VIII-to šonkaulio lūžimo V. T. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl dėl užsitęsusio gydimo padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis, 2010-10-04 apie 16.00 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu vieną kartą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sudavė savo žmonai V. T. į galvą, padarydamas jai poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, dėl ko nukentėjusiajai nežymiai sutriko sveikata.

Be to, jis, 2010-10-04 apie 16.10 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino V. T. priklausantį 300 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, jį mesdamas į grindis ir taip sulaužydamas.

Kaltinamasis A. T. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad visiškai prisipažįsta, jog 2010-06-17 apie 18.30 val., tuo metu dar sutuoktine buvusiai V. T. išprovokavus konfliktą, priekaištaujant jam dėl neištikimybės, rėkiant ant jo ir daužant stiklus, kad girdėtų kaimynai, jam nekreipiant dėmesio, todėl jai supykus ir pradėjus daužyti durų staktą, dulkių siurblio vamzdžiu išdaužus stiklą ir įėjus į kambarį, kuriame jis buvo užsidaręs ir puolus tuo vamzdžiu jį mušti, jam nesiveliant į muštynes ir išėjus į kitą kambarį, tačiau sutuoktinei jį nusekus paskui, neiškentęs apglėbė ją rankomis, paguldė ant žemės, kad ji nesimuštų, laikė prispaudęs kojos keliu, kad nesimuistytų, kuomet ir galėjo lūžti jos šonkauliai, grūmėsi su buvusia sutuoktine, nes ji bandė keltis. Pripažįsta, kad sužalojimai galėjo atsirasti grumtynių metu. Parodė, kad buvusi sutuoktinė kiekvieną dieną jį provokuodavo, kad jis liktų kaltas, tokie konfliktai tarp jų kildavo ir anksčiau. Buvusi sutuoktinė priekaištaudavo, jei jis kelias minutes pavėluodavo iš darbo, o jei jis nekreipdavo dėmesio, pradėdavo triukšmauti, daužyti duris. Buvusi sutuoktinė jam yra sakiusi, kad pasodins jį į kalėjimą ir atims butą. Paskutiniu metu ji būdavo agresyvi, tik ji skambindavo į policiją. Buvusi sutuoktinė gydėsi nuo depresijos, lankėsi pas psichiatrą. Dėl paminėto nusikaltimo jis kaltu prisipažino ir jie su tuo metu dar sutuoktine buvusia V. T. susitaikė, žalą jai atlygino ją išlaikydamas ir pirkdamas vaistus, duodavo jai pinigų kiek reikėdavo, nes ji niekur nedirbo ir tik jis vienas išlaikė šeimą. Dėl kaltinimo, kuriame kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką 2010-10-04, jis kaltu prisipažįsta iš dalies. Galimai aplinkybėse nurodytu laiku, tuo metu sutuoktine dar buvusi V. T., vėl namuose pradėjo prie ko kabinėtis, priekaištauti dėl neištikimybės, sakyti, kad jis turi meilužę. Žinodamas jos charakterį, norėdamas išvengti konflikto, jis norėjo išeiti iš namų, tačiau V. T. jo neišleido, užstojo jam kelią, pradėjo rėkauti, kad išgirstų kaimynai. Ji stovėjo tarpduryje, durys buvo uždarytos, tačiau ji šaukė, kad kaimynai gelbėtų, nes ją mušą. Tada jis ją pastūmė per pečius, kad galėtų išeiti, nežiūrėjo, ar ji kur nors atsitrenkė, nes tuojau išėjo. Jokio smūgio jai nesudavė, buvo blaivus. V. T. jį laiptinėje vijosi nuo antro iki pirmo aukšto, nenorėjo jo išleisti. Tuo metu bute daugiau nieko nebuvo. Paaiškino, kad nors ir būdavo kviečiama policija, policijoje jis nubaustas nebuvo. Yra buvęs atvejis, kai nukentėjusioji mėtė daiktus per langą, išmetė jo senus patefonus, kitokius jo daiktus. Mano, kad jam reikėjo išeiti anksčiau, nes tada viso to nebūtų buvę. Dėl nukentėjusiosios telefono sugadinimo kaltu nepripažįsta, nes telefono į grindis nemetė, tyčia jo nelaužė. Kilus konfliktams V. T. pati telefoną mesdavo į grindis. V. T. paskutiniu metu turėjo telefoną Nokia, ji sutartį buvo sudariusi savo vardu. Jokiais telefonais su V. T. nesikeitė. Po 2010-10-04 daugiau į savo butą atėjęs nebuvo. Už buvusios sutuoktinės pokalbius telefonu mokėdavo jis. Šiuo metu gyvena nuomojame bute. Dabar su nukentėjusiąja jau yra išsituokę, santuokoje pragyveno apie 30 metų. Nukentėjusioji dirbdavo tik retkarčiais, po mėnesį ar du, nuolatinio darbo neturėjo. Po ištuokos paėmė 5000 Lt paskolą žalai nukentėjusiajai civilinėje byloje atlyginti.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Nukentėjusioji V. T. 2011-07-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-06-17 d. apie 18.30 val., A. T. parėjo į namus po trijų dienų nebuvimo namuose. Paklausus jo kur buvo tris dienas, jis pasakė, kad ne jos reikalas, jei nori, tai gali skirtis su juo, kilo žodinis konfliktas. Po to, jai einant prie kriauklės, pajuto smūgį iš nugaros į galvos sritį. Po smūgio nukrito, tada kaltinamasis ją gulinčią spardė. Buvo 3-4 smūgiai. Ji bandė keltis, tai jis atsinešė aliuminį vamzdį nuo dulkių siurblio ir trenkė juo kažkur, nepamena kur, lyg trenkė į dešinę galvos pusę, po ko prarado sąmonę. Atsigavus vyro nebebuvo namie, mano, kad kai ji buvo be sąmonės, vyras jai trankė ir per šonus. Dėl šio įvykio jie susitaikė, ji norėjo išsaugoti šeimą, kaltinamasis žalos jai neatlygino. 2010-10-04 apie 16 val., kaltinamajam grįžus namo, kilo konfliktas, nes kaltinamasis supyko, kad ji padavė pareiškimą skirtis. Konflikto metu, pradžioje, vyras A. T. sudavė jai iš nugaros į galvos sritį ir paėmęs už plaukų nutrenkė ant grindų, nugriuvusią apžergė ir sudaužė, išsitraukė savo lytinį organą ir pasakė čiupti, o jai pradėjus jį gėdinti, atsistojo ir ją apšlapino, po ko, dar kartą trenkė jai iš kojos. Prieš tai ji bandė keltis ir kviesti policiją, tai vyras jos asmeninį, pagal sutartį paimtą 300 Lt vertės telefoną trenkė į grindis, telefonas lūžo. Nurodė, kad susimaišė sakydama, jog telefoną kaltinamasis sudaužė rugsėjo mėn., kada telefoną sudaužė – neprisimena, nes jos galva sudaužyta. Po įvykio ekspertas jai nustatė kraujosruvą. Pas ekspertą nuvežė prokuroras. Baldus kaltinamasis daužė ne 2010-10-04 bet 2010-09-26. A. T. ją muša nuo 2006 m., tekdavo vaikščioti su mėlynėmis kartą ar du per savaitę. Konfliktai prasidėjo todėl, kad kaltinamasis susirado kitą moterį. Reiškia civilinį ieškinį dėl 654,45 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

2011-12-05, papildomai apklausta teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji nurodė, kad 2010-10-04 konflikto pradžioje vyras spyrė jai į nugarą, kad konflikto pabaigoje sudavė jai į galvą dulkių siurblio kotu, buvo praradusi sąmonę, o telefoną sudaužė prieš smurto vartojimą. Nurodė, kad tai buvo ketvirtasis telefonas, kurį vyras sudaužė. Nurodė, kad po 2010-10-04 smurto buvo kraujosruvos ir jos veide, jas matė ir prokuroras, ir teismo medicinos specialistas. Nebuvo tokio dalyko, kad kaltinamasis ją tik pastumtų. Pyktis jai kildavo dėl kaltinamojo turėtų meilužių. Ji myli kaltinamąjį ir kitaip nebus, jei grįžtų, ji kaltinamąjį priimtų. Kaltinamasis padarė taip, kad jos išsižadėjo vaikai. Jos mėnesinės pajamos 74 Lt, būna ir alkana. Telefonas kainavo 270 Lt, prašo priteisti 275 Lt, nes telefonas buvo naujas. Telefonais susikeitė su kaltinamuoju. Tegul kaltinamais jai atiduoda visą butą, tai tada bus atsiskaitę.

Liudytoja A. A. paaiškino, jog nukentėjusiosios ir kaltinamojo kaimynystėje gyvena apie 26 metus. Apie metus laiko girdėjo, kaip T. pykstasi, girdėdavo abiejų balsus. Vieną kartą atėjusi V. rodė kraujosruvą akyje, sakė, kad sumušė vyras, pačių muštynių niekada nėra mačiusi. Taip pat buvo atėjusi V. T., kuri prašė eiti pasižiūrėti, kad jos bute yra apipilti daiktai.

Liudytoja V. V., kaimynė, nurodė, kad girdėdavo, kaip konfliktų metu abu sutuoktiniai vartojo necenzūrinius žodžius. Nematė, kad jie muštųsi. Matė nukentėjusiąją su „mėlynėmis“. Kaltinamasis yra ramesnio būdo, nekonfliktiškas, ji negali patikėti, kad jis galėtų mušti nukentėjusiąją. Jai teko matyti neblaivią nukentėjusiąją, bet neteko matyti neblaivaus kaltinamojo. Yra girdėjusi, kaip nukentėjusioji rėkė, ant kaltinamojo, iš kaimynų kalbų žinoma, jog galimai nukentėjusioji per langus mėtė daiktus. Triukšmai pas kaimynus prasidėjo prieš metus, anksčiau to nebuvo.

Liudytoja I. D., kaimynė, nurodė, kad T. bute girdėdavo triukšmą, V. T. šaukdavo, trankydavo duris, turbūt šaukdavo ant vyro. V. buvo kartą atėjusi ir rodė kraujosruvą akyje, Yra sakiusi, kad vyras ją yra mušęs ne kartą. Nėra mačiusi, kad T. muštųsi.

Liudytojas M. V., nukentėjusiosios brolis, paaiškino, kad T. konfliktavo prieš skyrybas, kartą V. pas jį gyveno apie dvi savaites, tai galėjo būti spalio mėnesio pradžioje, ji buvo sumušta, buvo mėlyni jos paakiai, žandai, sumušta galva, skaudėjo šonkaulius. V. jam pasakojo, kad vyras ją trankė aliuminio dulkių siurblio vamzdžiu, spardė koja. Pats nėra matęs, kad jie muštųsi. Nurodo, kad jo sesuo yra impulsyvi, konfliktiška asmenybė. Patvirtino, kad nukentėjusioji turėjo kitą vyrą, mano, kad gal dėl to jos vyras ir pyko. Paaiškino, kad jie abu kalti dėl konfliktų.

Liudytoja R. A., kaimynė, parodė, kad galimai spalio mėn., po pietų, pas T. vyko kažkoks bildesys, kelis kartus buvo atėjusi V. T., prašė kviesti policiją, eiti į jos butą pažiūrėti kas darosi. Policija buvo iškviesta. Neatsimena, ar tą kartą nukentėjusioji minėjo apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą. Tada buvo kalba, kad kaltinamasis apipylė dažais, gadino daiktus. Po kelių dienų vėl buvo triukšmaujama. Atėjusi V. T. vėl prašė kviesti policiją, nes sakė, jog sutuoktinis žada padegti butą. Anksčiau yra mačiusi nukentėjusiąją su kraujosruvomis. Nematė T., išbėgusio su „taburete“. Žino, kad buvo sudaužytas nukentėjusiosios telefonas, tačiau nežino kada tai buvo ir kas jį sudaužė. Viską ką žino, tai žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimų.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (I tomas, b.l.26-27) nurodyta, jog V. T. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, kairės pusės VIII-to šonkaulio lūžimas, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, skruosto viršutinėje dalyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, o dėl galvos smegenų sukrėtimo bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo, lydimo VIII-to šonkaulio lūžimo V. T. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, todėl jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose (I tomas, b.l.4-9, 66-70) apžiūrėtas T. butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2010-06-18 apžiūrėjus konstatuota, jog rastos puodelio šukės ir sulankstyta metalinė vamzdžio dalis nuo siurblio, kuri apžiūrėta daiktų apžiūros protokole (I tomas, b.l.12-14) bei grąžinta nukentėjusiajai (I tomas, b.l.15). Įvykio vietą apžiūrėjus 2010-10-13 fiksuota, jog buto svetainėje yra sugadintų daiktų.

Ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. pradėtas pagal prokuroro reikalavimą (I tomas, b.l.63).

2010-10-05 teismo medicinos specialisto išvadoje (I tomas, b.l.76-77) nurodyta, kad apžiūrėjus V. T., rasta poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, kuri galėjo būti padaryta vieną dieną prieš apžiūrą, tai yra, spalio mėn. 04 d. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įrodymų įvertinimo motyvai.

Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgdamas į tai, kad, nors A. T. kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos 2010-06-17, tai yra pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., dėl kurios prokuroras, vadovaudamasis BK 38 str. 1 d., 2010-07-09 nutarimu baudžiamąją bylą nutraukė A. T. ir V. T. susitaikius ir nutarimą patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas, bei prisipažino 2010-10-04 pastūmęs tuo metu sutuoktinę dar buvusią V. T., dėl kurios pareiškimo prokuroras nutarimu ikiteisminį tyrimą atnaujino, teismas daro išvadą, kad nėra surinka patikimų įrodymų, jog A. T., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., per metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką, tai yra tyčia nežymiai sužalojo V. T. ir tyčia sugadino V. T. 300 Lt vertės telefoną.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į ypač skirtingus ir prieštaringus nukentėjusiosios parodymus.

Prokuroro pateiktuose kaltinimuose pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. A. T. kaltinamas tuo, kad 2010-10-04 apie 16.10 val., nukentėjusiajai V. T. vieną kartą nenustatytu objektu sudavė į galvą, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje ir 2010-10-04 apie 16.10 val., sugadino nukentėjusiosios telefoną mesdamas jį į grindis. Prokuroras kaltinimo teisminio nagrinėjimo metu nekeitė. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, išklausius vienintelio tiesioginio galimo įvykio dalyvio - nukentėjusiosios parodymus, teismas daro išvadą, kad ne tik neaišku kokiu laiku ir kokius veiksmus prieš nukentėjusiąją atliko kaltinamasis ir nuo kokio kaltinimo jis turėtų gintis, bet nėra aišku, ir ar jis tuos veiksmus, kuriais yra kaltinamas, atliko apskritai. Nukentėjusioji V. T. vien 2011-07-12 (I tomas, b.l.184) ir 2011-12-05 teisiamųjų posėdžių metu skirtingai parodė kokius neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu atliko buvęs sutuoktinis, nors kategoriškai tvirtino, kad paskutinį kartą sumušta buvo 2010-10-04. 2011-07-12 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-10-04 konflikto metu pradžioje vyras A. T. sudavė jai iš nugaros į galvos sritį ir paėmęs už plaukų nutrenkė ant grindų, nugriuvusią apžergė ir sudaužė, išsitraukė savo lytinį organą ir pasakė čiupti, o jai pradėjus jį gėdinti, atsistojo ir ją apšlapino, po ko, dar kartą trenkė jai iš kojos. Prieš tai ji bandė keltis ir kviesti policiją, tai vyras jos telefoną trenkė į grindis, telefonas lūžo, toliau aiškino, kad kada telefoną sudaužė - neprisimena. O 2011-12-05, papildomai apklausta teisiamajame posėdyje, jau nurodė, kad 2010-10-04 konflikto pradžioje vyras spyrė jai į nugarą (jau nebenurodo, kad sudavė į galvos sritį), kad pabaigoje sudavė jai į galvą dulkių siurblio kotu (ko nesakė nei apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmojo tiesiamojo posėdžio metu), kaip ir 2010-06-17, o telefoną sudaužė prieš smurto vartojimą, o teismui bandant išsiaiškinti telefono sudaužymo aplinkybes pareiškė, kad tai buvo ketvirtasis telefonas, kurį vyras sudaužė (ko nesakė jokių ankstesnių apklausų metu). Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios duotus parodymus pastaroji teismui nesugebėjo paaiškinti juose esančių skirtumų. Čia pat teismui aiškindama, kad viską kuo puikiausiai prisimena, čia pat aiškindama, kad viską maišo. Iš pagarsintų nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog 2010-10-05 apklausta ikiteisminio tyrimo metu pirmajame pareiškime (I tomas, b.l.64) nukentėjusioji V. T. parodė, kad 2010-10-04 sutuoktinis A. T. iš nugaros sudavė jai į galvą, ji nukrito, kai atsikėlė, vyras ją vijosi su „taburete“, o išlindus kaimynėms, vyras su „taburete“ nuėjo į butą. Mobiliojo ryšio telefoną vyras sudaužė mesdamas į grindis 2010-09-26 (ne 2010-10-04), kai ji norėjo skambinti policijai. Paaiškino, kad vyras yra išnešęs jos vestuvinį žiedą, kitus papuošalus ir daiktus meilužei L. Antrą kartą apklausta 2010-10-21 (I tomas, b.l.71) nukentėjusioji parodė, kad vyras ją sumušė 2010-10-13, apklausos pradžioje nurodė, kad durų spynos širdelę ji buvo pasikeitusi 2010-09-26, tolesnėje apklausoje nurodė, kad spynos širdelės 2010-10-13 dar nebuvo pasikeitusi, bei parodė, kad vyras jai spyrė į sprando sritį, o kai ji pargriuvo, jis pradėjo spardyti jai į galvą, numovė vestuvinį žiedą ir išlaužė pirštą, paskui trenkė telefoną į žemę, pasiėmė kortelę, kuri buvo jo ir sutartis buvo sudaryta jo vardu. Nurodė, kad vyras daiktus išnešė savo meilužei S., buvusiai V. Anksčiau ji sakė, kad daiktus išnešė meilužei L., bet ji tvarkinga moteris, tada nežinojo, kad jis turi meilužę S. Tame pačiame apklausos protokole ji nurodo, kad vyras jai iš nugaros sudavė kažkuo kietu į galvą ir ji nukrito, tada kažkuo kietu antrą kartą sudavė į galvą, metė telefoną ir išėjo, o 2010-10-13 laiptinėje vyras dar du kartus jai spyrė iš kojos į užpakalį ir ji nugriuvo, po ko jis išbėgo. Apklausta 2011-03-04 (I tomas, b.l.80) nurodė, kad jau 2010-10-04, vyras kažkuo kietu iš nugaros trenkė jai į dešinę galvos pusę, pagriebęs telefoną trenkė į grindis. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, nors ir buvo apklausta dėl šio epizodo bent 3 kartus, niekur neužsiminė apie tai, kad kaltinamasis 2010-10-04 už plaukų nutrenkė ją ant grindų, nugriuvusią apžergė ir sudaužė, išsitraukė savo lytinį organą ir liepė čiupti, bei nukentėjusiąją apšlapino, kad kaltinamasis viso sudaužė jos 4 telefonus. Tokie nukentėjusiosios skirtingi parodymai, kuriuose kaltinamojo atliktų smurtinių ar kitų neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ilgainiui vis daugėjo (o ypač padaugėjo teisiamųjų posėdžių metu), nors nuo įvykio jau praėjo pakankamai daug laiko, nukentėjusiosios neadekvatus elgesys proceso dalyvių atžvilgiu, duomenys apie nukentėjusiosios psichinę sveikatos būklę ir kitus susirgimus nuo 1987 m. (I tomas, b.l.79, 174-176), baigiantis teisiamajam posėdžiui nukentėjusiosios pareiškimas teismui, kad ji ir dabar myli, ir mylės kaltinamąjį, kad priims jį gyventi, jei tik šis norėtų grįžti, kad pyksta dėl vyro neištikimybės, kad norėtų, jog kaltinamasis kaip neturtinės žalos atlyginimą jai atiduotų visą butą, teismui neleidžia nukentėjusiosios parodymų vertinti kaip patikimų, juo labiau logiškų ir nuoseklių, besiskiriančių tik neesminiai, kas leistų teismui jais remiantis kriminaline bausme nuteisti kaltinamąjį. Neatmetama versija, kad nukentėjusioji, po santuokos nutraukimo likusi su ypač mažomis lėšomis pragyvenimui, ką teismui akcentavo, viena gyvenanti jai ir kaltinamajam priklausančiame bute, kurį akivaizdu pati turi ir išlaikyti, gali manipuliuoti ir siekti arba susigrąžinti nemažą darbo užmokestį gaunantį sutuoktinį arba bent jau jam atkeršyti (nes nukentėjusiosios teigimu šiuo metu jis gyvena su kita) ir išsireikalauti pinigų.

Spręsdamas ar nukentėjusiosios išsakytus parodymus patvirtina kiti byloje teismo ištirti įrodymai, teismas įvertina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjas įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamasis įstatymu.

Teismo įsitikinimu, nukentėjusiosios išsakytų įvairių parodymų nepatvirtina ir kiti byloje teismo ištirti įrodymai.

Apklausta liudytoja kaimynė A. A. paaiškino, jog pykstantis T. girdėdavo abiejų balsus, kad konfliktai vyko tik apie metus laiko ir tik vieną kartą atėjusi Vida rodė kraujosruvą akyje, sakė, kad sumušė vyras, pačių muštynių niekada nėra mačiusi. Liudytoja R. A. parodė, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku pas T. vyko kažkoks bildesys, kelis kartus buvo atėjusi V. T., prašė eiti į jos butą pažiūrėti kas darosi, buvo kviečiama policija, neatsimena, ar tą kartą nukentėjusioji minėjo apie jos atžvilgiu pavartotą fizinį smurtą, anksčiau yra mačiusi nukentėjusiąją su kraujosruvomis. Nematė T., išbėgusio į laiptinę su „taburete“. Žino, kad buvo sudaužytas nukentėjusiosios telefonas, tačiau nežino kada tai buvo ir kas jį sudaužė. Viską ką žino, tai žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimų. Apklausta liudytoja kaimynė V. V. patvirtino, kad konfliktų metu abu sutuoktiniai, tai yra tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji vartojo necenzūrinius žodžius, kad kaltinamasis yra ramesnio būdo, nekonfliktiškas, todėl jai sunku patikėti, kad jis galėtų mušti nukentėjusiąją, kad jai teko matyti neblaivią nukentėjusiąją, bet neteko matyti neblaivaus kaltinamojo, kad yra girdėjusi, kaip nukentėjusioji rėkė ant kaltinamojo, iš kaimynų kalbų žino, jog galimai nukentėjusioji per langus mėtė daiktus, kad triukšmai pas kaimynus prasidėjo tik prieš metus, anksčiau to nebuvo. Liudytoja kaimynė I. D. patvirtino, kad T. bute girdėdavo kaip V. T. šaukdavo, trankydavo duris. V. buvo kartą atėjusi ir rodė kraujosruvą akyje, sakė, kad ją sumušė vyras, tačiau liudytoja nėra mačiusi, kad T. muštųsi. Liudytojas M. V. – nukentėjusiosios brolis paaiškino, kad T. konfliktavo prieš skyrybas, kartą V. pas jį gyveno apie dvi savaites, tai galėjo būti spalio mėnesio pradžioje, ji buvo sumušta, buvo mėlyni jos paakiai, žandai, sumušta galva, skaudėjo šonkaulius. V. jam pasakojo, kad vyras ją trankė aliuminio dulkio siurblio vamzdžiu, spardė koja. Pats nėra matęs muštynių, nurodo, kad jo sesuo yra impulsyvi, konfliktiška asmenybė. Patvirtino, kad nukentėjusioji turėjo kitą vyrą, gal dėl to jos vyras ir pyko.

Vertinant liudytojų parodymus akivaizdu, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad tiesiogiai matė nukentėjusiosios atžvilgiu vartojamą smurtą, taip pat nenurodė ir kada jie matė sumušą nukentėjusiąją, juolab, kad nukentėjusiąją matė sumuštą 2010-10-04. Nei liudytoja A. A., nei jos dukra R. A. nepatvirtino, kad 2010-10-04 atėjusi nukentėjusioji joms skundėsi, jog buvo sumušta kaltinamojo, liudytojos nurodė, kad nukentėjusioji tik siekė joms parodyti bute sugadintus daiktus. Apie tai, kad kaltinamasis muša nukentėjusiąją, visi liudytojai paaiškino sužinoję tik iš pačios nukentėjusiosios, kurios parodymus teismas jau įvertino kaip nepatikimus, pasakojimų. Taip pat teismui akivaizdu, kad liudytojas – nukentėjusiosios brolis M. V., nurodydamas galimai spalio mėnesį matęs pas jį gyvenusios sesers kūno daugybinius sužalojimus, klysta nurodydamas tikėtiną sužalojimų laiką – spalio mėn., nes tokie sužalojimai, kuriuos mini liudytojas, buvo nustatyti tik po 2010 m. birželio mėn. tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vykusio konflikto. Nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje nurodytų 2010-10-04 kaltinamojo jai padarytų sužalojimų ant veido (ko ji ir nesakė ankstesnių apklausų metu) nematė nei liudytojai, nei teismo medicinos ekspertas, nei siuntimą pas ekspertą surašęs prokuroras. 2010-10-05 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, jog pas nukentėjusiąją rasta tik viena kraujosruva viršugalvyje. Taigi jei liudytojai ir yra matę nukentėjusiosios veide kraujosruvas, nesvarstant apie tai, iš kur jos atsirado, tos kraujosruvos nukentėjusiosios veide negalėjo būti padarytos 2010-10-04, nors tą kategoriškai bandė tvirtinti nukentėjusioji paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu, o apie tai, kad nukentėjusioji liudytojams būtų pasakojusi apie 2010-10-04 kaltinamojo jai padarytą sužalojimą viršugalvyje, kuris tik ir buvo nustatytas, liudytojai jokių duomenų nepateikė.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (I tomas, b.l.7) nurodyta, kad 2010-10-05 apžiūrėjus nukentėjusiąją V. T., rasta tik viena poodinė kraujosruva dešinio momens srityje (kaip nurodė teismo medicinos specialistas – tai vieta viršugalvyje, plaukuose), nors nukentėjusioji teismui ir tvirtina apie gausų kaltinamojo panaudotų smurtinių veiksmų kiekį jos atžvilgiu. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos specialistas, surašęs specialisto išvadą, paaiškino, kad nukentėjusioji jam nurodė, kad sąmonės praradusi nebuvo (ką priešingai nukentėjusioji aiškino teisiamajame posėdyje, priešingai nurodė gydydamasi gydymo įstaigoje, kaip matyti iš epikrizės II tomas, b.l.11), o nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir 1-4 dienos iki apžiūros, galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek ir pačiam nukentėjusiajam iš apačios atsitrenkiant į kietą paviršių, tai yra, sužalojimas nebūtinai atsirado dėl kito asmens suduoto smūgio. Apklausiant specialistą nukentėjusioji teismui ėmė tvirtinti, kad ant jos kūno buvo ir daugiau sužalojimų, nei šioje išvadoje aprašė teismo medicinos specialistas, kad buvo kraujosruvos ir ant jos veido. Vienok, teismo medicinos specialistas kategoriškai paneigė, kad ant nukentėjusiosios kūno apžiūrint 2010-10-05 buvo daugiau sužalojimų, nei jis aprašė specialisto išvadoje, ką patvirtino ir nukentėjusiąją tuo metu matęs ir pas specialistą nuvežęs kaltinimą palaikantis prokuroras. Taip pat teismo medicinos specialistas kategoriškai nurodė, kad nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas viršugalvyje negalėjo atsirasti nukentėjusiąją pastumiant ir jai atsitrenkiant į kietą buką paviršių, ką tik prisipažino padaręs kaltinamasis 2010-10-04, kaip jis nurodė - norėdamas patraukti konfliktuojančią nukentėjusiąją ir išeiti iš namų. Taip pat teismo medicinos specialistas teismui nurodė, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusiosios pateiktoje epikrizėje (II tomas, b.l.11) nurodytų senų ligų paūmėjimai buvo sąlygoti prieš ją atliktų smurtinių veiksmų, dėl kaltinamojo kaltės patirtų traumų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad 2010-10-05 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta kraujosruva nukentėjusiosios viršugalvyje buvo padaryta būtent kaltinamojo tyčiniais smurtiniais veiksmais.

Byloje, be nukentėjusiosios prieštaringų parodymų, taip pat nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis metė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną ir jį sugadino. Byloje neaišku kada ir kokio telefono sugadinimu kaltinamas yra kaltinamas, kokia jo vertė. Teismo byloje apžiūrėtas mobilusis telefonas Nokia, nėra tas, kurio sutartį (II tomas, b.l.13) teismui pateikė nukentėjusioji ir rėmėsi sugadintą telefoną įvertindama 300 Lt (pagal pateiktą sutartį minimo mobiliojo ryšio telefono kaina – 274 Lt, o pats aparatas buvo įgytas 2010-03-17). Jokių pagrįstų įrodymų, kad sutartyje nurodytą telefoną nukentėjusioji susikeitė su kaltinamuoju ir kaltinamasis sugadino savo - nukentėjusiajai atiduotą mobiliojo ryšio telefoną, nėra. Ši nukentėjusiosios telefonų susikeitimo versija, kaip ir tai, kad kaltinamasis sudaužė jos 4 telefonus, nukentėjusiosios buvo pateikta tik paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu - teismui su nukentėjusiąja aiškinantis jos skirtingus parodymus dėl turto įgijimo, vertės ir sugadinimo aplinkybių. Kaltinamasis tokią nukentėjusiosios versiją dėl susikeitimo telefonais kategoriškai paneigė. Nukentėjusioji teismui nurodė, kad pageidautų, jog kaltinamasis, vietoje teismo apžiūrėto sugadinto telefono, jai nupirktų tokį patį telefoną, tačiau neišreiškė pageidavimo, kad kaltinamasis jai atiduotų jos, kaip ji tvirtino - pagal sutartį (II tomas, b.l.13) pirktą ir kaltinamojo iš jos pasiimtą beveik naują (kaip matyti iš sutarties) mobiliojo ryšio telefoną. Teismas apžiūrėjo prie bylos esantį mobiliojo ryšio telefoną, kuris, kaip tvirtina nukentėjusioji, buvo kaltinamojo mestas į grindis ir sugadintas. Apžiūrėjus galima daryti išvadą, kad tai pakankamai senas ir pakankamai senai naudojamas mobiliojo ryšio telefonas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku sugadino nukentėjusiosios 300 Lt vertės telefoną Nokia. Kaip jau ne kartą teismas pasisakė, remtis nepatikimais nukentėjusiosios parodymais ir jais remiantis įrodinėti, kad kaltinamasis padarė kriminalinę nusikalstama veiką, nesant jokių kitų kaltinamojo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų, nėra jokio pagrindo.

Kitų įrodymų, kurie turėtų būti išanalizuoti dėl kaltinamajam pateiktų kaltinimų pagal BK 140 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d., byloje nėra. Apžiūrėtos įvykio vietos – neįrodo kaltinamajam pateiktų kaltinimų turinio, tai yra, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją ar sugadino jos mobiliojo ryšio telefoną.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriai buvo grindžiamas kaltinimas, nepakankami ir kelia teismui abejones, nepatvirtina A. T. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d., todėl A. T. pagal BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d., išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BK 303 str. 1 d. 2 p.).

Dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., prokuroras, vadovaudamasis BK 38 str. 1 d., 2010-07-09 nutarimu (I tomas, b.l.56-57) baudžiamąją bylą nutraukė A. T. ir V. T. susitaikius ir nutarimą patvirtino Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas, tai yra nenustačius, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. per vienerius metus padarė (ką galima konstatuoti tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį) naują tyčinį nusikaltimą (BK 38 str. 4 d.), nes dėl per metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. – kaltinamasis išteisintas, 2010-07-09 prokuroro nutarimas atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo įsitikinimu, lieka galioti ir šioje kaltinimo dalyje baudžiamoji byla nutrauktina vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 8 p.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys, pareikštas nukentėjusiosios V. T. (I tomas, b.l.154-155), kaltinamąjį A. T. išteisinus, atmestinas (BPK 115 str. 3 d.).

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str., 1 d. 8 p., 297, 303 straipsnio 5 dalimi, 304-307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 3 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Bylą dalyje dėl A. T. pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nutraukti ir palikti galioti 2010 m. liepos 9 d. prokuroro nutarimą remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi - V. T. ir A. T. susitaikius, atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. T. civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.