- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- eI-6867-402/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01279-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- MB „Sikstas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui MB „Sikstas“ dėl skolos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo MB „Sikstas“ 3046,82 Eur susidariusią skolą ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžinamos lėšos visiškai sugrąžinamos.
Prašyme nurodė, kad atsakovas 2016 m. birželio 13 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 16-1012219409-1. 2016 m. Paraiškoje buvo deklaruotas 30,87 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija). NMA skirdama išmokas paramos gavėjams, turi užtikrinti, jog parama yra skiriama teisėtai. Atsakovo 2016 m. Paraiškos administravimo metu kilus įtarimui dėl galimo neteisėto / neteisingo laukų deklaravimo 2016 m. Paraiškoje, NMA, vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu, atsakovui paštu išsiuntė pranešimą pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 28 d. pranešimas Nr. 1427893), kuriame buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos). Atsakovas nepateikė žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų dėl visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų plotų, todėl jai pritaikyta sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą. Iki 2016 m. spalio 24 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 3 046,82 Eur tiesioginių išmokų bei susietosios paramos suma, o pagal 2016 m. Paraiškos duomenis dėl nepateiktų dokumentų minėta suma neturėjo būti išmokėta. Apie NMA sprendimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. BR6-11038 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Atsakovas teikdamas paraišką įsipareigojo grąžinti NMA neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą. Pažymi, jog atsakovas savo parašu patvirtinto, kad yra išsamiai susipažinęs su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis ir įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir pervestą paramos sumą grąžinti. Teisės aktai reglamentuoja, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Pareiškėja atsižvelgdama į minėtas aplinkybes nuo 2018 m. gruodžio 9 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 3046,82 Eur sumos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovo priteisti 3046,82 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant jas skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, pagrįstumas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas 2016 m. birželio 13 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, reg. Nr. 16-1012219409-1. Pareiškėja prašyme nurodo, kad atsakovo paraiška buvo tenkinta ir iki 2016 m. spalio 24 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir išmokėta 3 046,82 Eur tiesioginių išmokų bei susietosios paramos suma.
NMA 2018 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-5519 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Sprendime teigiama, kad 2016 m. Paraiškoje buvo deklaruotas 30,87 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“. 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175 redakcija). Paramos gavėjos 2016 m. Paraiškos administravimo metu kilus įtarimui dėl galimo neteisėto / neteisingo laukų deklaravimo 2016 m. Paraiškoje, NMA, vadovaudamasi Taisyklių 78 punktu („jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris einamaisiais arba praėjusiais metais neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, arba yra gaunamas skundas, pranešimas ar kita informacija apie galbūt netiksliai ir (arba) neteisėtai pareiškėjo einamaisiais arba praėjusiais metais deklaruotą plotą, parama už šiuos plotus pareiškėjui mokama, o išmokėta parama nesusigrąžinama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus, o jei deklaruoti plotai, valdomi kelių bendraturčių (žemės sklypas valdomas pagal idealiąsias dalis) ir nėra notariškai patvirtinta ir įregistruota viešajame registre naudojimosi žemės sklypu tvarka, kartu su žemės dirbimo ir valdymo dokumentais pareiškėjas privalo pateikti rašytinius visų bendraturčių sutikimus, kur būtų aiškiai išskirta valdoma žemės sklypo dalis. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir valdymo teisės pagrindimo dokumentais, rašytiniais bendraturčių sutikimais, nustato, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos (dirbimo) faktą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype ir žemės valdymo teisę (pagal žemės valdymo teisės patvirtinimo dokumentus ir bendraturčių sutikimus, nustačius deklaravimo teisėtumą deklaruotoje žemės sklypo dalyje ar visame žemės sklype), išmokos mokamos, o išmokėta parama nesusigrąžinama. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl neteisingo deklaravimo“), Paramos gavėjai paštu išsiuntė pranešimą pateikti visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) įrodančius dokumentus su žemės sklypo (-ų) planu (-ais) (2016 m. lapkričio 28 d. pranešimas Nr. 1427893), kuriame buvo nurodyta įvardytus dokumentus pateikti per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos).
Paramos gavėjams per nustatytą terminą nepateikusiems prašomų dokumentų / pateikusiems dokumentus ne dėl visų deklaruotų plotų taikomos Taisyklėse nurodytos sankcijos dėl neteisingo deklaravimo (Taisyklių 4.20 papunktyje nustatyta, kad „Neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas“).
Taisyklių 4.22 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais, o Taisyklių 4.31 papunktyje numatyta, kad tiesioginė išmoka – pagal paraiškos duomenis ir patikrų rezultatus apskaičiuojama paramos suma, kurią gali sudaryti pagrindinė tiesioginė išmoka, žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, išmoka už pirmuosius hektarus ir susietoji parama už plotą.
Nustatyta, kad atsakovas nepateikė žemės valdymo teisę įrodančių dokumentų dėl visų 2016 m. Paraiškoje deklaruotų plotų, todėl jam pritaikyta sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.
Iki 2016 m. spalio 24 d. atsakovui buvo apskaičiuota ir perduota mokėti 3 046,82 Eur tiesioginių išmokų bei susietosios paramos suma, o pagal 2016 m. Paraiškos duomenis dėl nepateiktų dokumentų minėta suma neturėjo būti išmokėta.
Įvertinus minėtas aplinkybes atsakovas įpareigotas NMA grąžinti susidariusią paramos permokos sumą.
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 10 d. kartu su raštu Nr. BR6-11038 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ išsiuntė sprendimą ir minėtame rašte nurodė, kad jis privalo per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos padengti susidariusi įsiskolinimą 3046,82 Eur.
Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Atsakovas, 2016 m. birželio 13 d. teikdamas paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, šios paraiškos III skyriaus „ Įsipareigojimai” 1 punkte patvirtinto, kad yra susipažinęs su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo taisyklėmis. Taip pat atsakovas III skyriuje „Įsipareigojimai“ nurodė, jog jam žinoma, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į ją netekimą (13 punktas).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016 – 2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklių 95 punktas reglamentuoja, kad NMA turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Europos parlamento ir tarybos reglamento Nr. 1306/2013 „Dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008“ 54 straipsnio 1 dalis teigia, jog visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Atitinkamos sumos įregistruojamos mokėjimo agentūros skolininkų knygoje reikalavimo grąžinti sumas pateikimo metu. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad NMA turi teisę priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti dalį išmokėtos paramos sumos tada, kai paramos gavėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.
Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs NMA 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ turima informacija nustatyta, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą su skundu, kuriuo reikalaujama panaikinti pareiškėjos 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. SP1-5519 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog sprendimas yra galiojantis, neapskųstas bei atsakovui sukeliantis teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovas sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamas. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2018 m. gruodžio 9 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Kaip ir anksčiau minėta, NMA 2018 m. rugpjūčio 10 d. atsakovui išsiuntė raštą Nr. BR6-11038 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo jį informavo, kad jis turi prievolę per 60 kalendorinių dienų padengti susidariusi įsiskolinimą, todėl sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2018 m. gruodžio 9 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Priteisti pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos iš atsakovo MB „Sikstas“ 3046,82 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. gruodžio 9 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.