Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Marijaus Kursevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, paskiriant jam arešto bausmę 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. P. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skiriant jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, ir D. P. paskirta subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų. Į arešto bausmę nuspręsta įskaityti atliktą bausmę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 6 ir 7 punktais, D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimus visą bausmės atidėjimo laikotarpį: dirbti arba mokytis, arba registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo narkomanijos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuspręsta bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintina.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar dėl jų skundas gautas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu skirti D. P. arešto bausmę ir jos vykdymą atidėti, nes, prokurorės teigimu, toks sprendimas priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam skirti laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti. Pats nuteistasis apeliacine tvarka apkaltinamojo nuosprendžio neskundžia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina dėl nuteistajam D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo teisėtumo bei pagrįstumo.

7. Prokurorė apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad D. P. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausmė buvo paskirta ne pirmą kartą, todėl jos vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu negalėjo būti atidėtas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. P. buvo nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, paskiriant arešto bausmę keturiasdešimčiai parų, ir nors šią bausmę yra atlikęs, tačiau apeliantės teigimu, D. P. teistumas nėra išnykęs ar nustatyta tvarka panaikintas. Šios aplinkybės neginčija ir pats nuteistasis, o iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvų duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2024 m. rugsėjo 3 d., D. P. buvo skirta arešto bausmė (1 t., b. l. 112–128).

8. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad prokurorės apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamas nuteistojo D. P. neišnykęs ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas teistumas, nes skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog D. P. nusikalstamą veiką atliko būdamas neteistas: nusikalstama veika nagrinėjamoje byloje buvo padaryta 2024 m. gegužės 23 d., o minėtasis 2024 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 3 d., t. y. jau po nusikalstamos veikos padarymo, vadinasi, tik tuomet D. P. atsirado teistumas, kuris nagrinėjamoje byloje neturi įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendžiamam klausimui, nes esminė prokurorės akcentuojama aplinkybė yra ta, jog ne pirmą kartą arešto bausme teisiamam asmeniui jos vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėjo būti atidėtas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė laikėsi pozicijos, kad skundžiamas nuosprendis ne visiškai pagrįstas, nes D. P. buvo ne pirmą kartą teisiamas arešto bausme, todėl toks atidėjimas tuo metu buvo negalimas.

9. Nagrinėjamoje byloje svarbu pabrėžti, kad tiek priimant skundžiamą nuosprendį, tiek prokurorei teikiant apeliacinį skundą galiojo iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusiosios Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos. Tuo tarpu nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 37 straipsniu buvo pakeistos BK 75 straipsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatas, išskyrus taisyklę, nustatytą šio straipsnio 3 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 37 straipsnyje.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) buvo numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadinasi, baudžiamajame įstatyme buvo eksplicitiškai nustatyta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik asmeniui, kuris tokia bausme nuteisiamas pirmą kartą. Kaip jau minėta, D. P. skundžiamu nusprendžiu arešto bausmė skirta ne pirmą kartą, tai prokurorė pagrįstai nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Kita vertus, pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Iš šios baudžiamojo įstatymo nuostatos matyti, kad nebeliko apribojimo dėl arešto bausmės paskyrimo pirmą kartą. Vadinasi, naujai įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija laikytina lengvinančia nuteistojo D. P. teisinę padėtį, todėl taikytina šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ir būtent naująja minėto straipsnio redakcija turi būti vadovaujamasi priimant sprendimą dėl prokurorės apeliacinio skundo.

11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai motyvuotas ne tik sprendimas skirti D. P. arešto bausmę, tačiau ir sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis BK 41, 54, 61,63 straipsnių nuostatomis, įvertinęs, kad D. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo ankstesnis teistumas išnykęs, žala jo veiksmais nebuvo padaryta, taip pat nuteistasis siekė sumokėti administracine tvarka paskirtas baudas, nors informacijos apie dalies baudų apmokėjimą nėra (1 t., b. l. 129–137), be to, asmuo įsidarbino, pagrįstai sprendė, kad D. P. skirtina būtent BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Be to, pažymėtina ir tai, kad prokurorės skunde iš esmės nepateikiama argumentų, kuriais būtų siekiama apskritai paneigti arešto bausmės skyrimo nuteistajam pagrįstumą. Pagrindo išvadai, kad D. P. turėtų būti skiriama griežtesnė nei arešto bausmė nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Prokurorės skundo turinys leidžia matyti, kad jame teikiamas prašymas skirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę yra suponuotas aptarto iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusio ribojimo dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo, nes paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą prokurorė taip pat prašo atidėti. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl nuteistajam D. P. paskirtos bausmės rūšies ir trukmės nepasisako, nesant dėl to skundžiamą nuosprendį ginčijančių apeliacinio skundo argumentų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal prokurorės apeliacinį skundą, anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad pagal skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią baudžiamojo įstatymo redakciją nuteistajam D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimu metu galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija tokią galimybę numato. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti, tačiau patikslinti jo rezoliucinę dalį, nurodant, kad sprendimas dėl nuteistajam D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo priimamas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 6 ir 7 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo

13. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir nuteistojo D. P. gynėja paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos ir jos priedo matyti, kad iš nuteistojo valstybės naudai prašoma išieškoti 133,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

14. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Gynėjo dalyvavimas nagrinėjamu atveju buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta ne pagal nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorės paduotas apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teismo sprendimu nėra tenkinamas, be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta per vieną posėdį, kurio metu nuteistojo gynėja paskirta advokatė prašė iš nuteistojo šių išlaidų nepriteisti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese iš nuteistojo D. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Valentinos Strokinienės apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad D. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 6 ir 7 punktais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija).

Neišieškoti iš nuteistojo D. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliaciniame procese.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.