- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-244/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Čaika (pirm.), Aloyzas Marčiulionis (pran.), Bronius Pupkovas
- Pareiškėjas
- AB ,,Hansabankas”
- Kategorijos
- 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Čaikos (teisėjų kolegijos pirmininkas), Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas) ir Broniaus Pupkovo,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB ,,Hansabankas” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria bankrutuojančios UAB ,,Strauja” atskirojo skundo trūkumų pašalinimo klausimas perduotas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui, peržiūrėjimo atsakovo bankrutuojančios UAB ,,Strauja” bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Skundo esmė
Pareiškėjas AB „Hansabankas” pateikė teismui skundą dėl bankrutuojančios UAB „Strauja” kreditorių komiteto 2005 m. vasario 23 d. nutarimo 5 punkto pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad bankrutuojančios UAB „Strauja” kreditorių komitetas 2005 m. vasario 23 d. nutarimu, pažeisdamas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalies nuostatas, nepagrįstai atsisakė patvirtinti neparduoto įkeisto turto, kuris perduotas hipotekos kreditoriui, administravimo sąmatą ir tuo pačiu pažeidė banko kaip hipotekos kreditoriaus interesus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartimi skundą tenkino ir panaikino bankrutuojančios UAB „Strauja” kreditorių komiteto 2005 m. vasario 23 d. nutarimo 5 punktą, kuriuo buvo atmestas AB ,,Hansabankas” prašymas dėl įkeisto turto administravimo sąmatos sudarymo. Teismas vadovavosi Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad administratoriui perduodant neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, šis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, patvirtintas kreditorių susirinkime administravimo išlaidų sąmatoje. Dėl to įkeisto turto administravimui turėjo būti sudaryta atskira sąmata. Tik padengus įkaito turėtojo kreditorinius reikalavimus ir įkeisto turto administravimo išlaidas kitos lėšos kreditorių nutarimu gali būti skiriamos kitų kreditorių reikalavimams tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas bankrutuojanti UAB „Strauja” 2005 m. spalio 25 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuriame nurodė, kad teismo nutartį gavo 2005 m. spalio 12 d. Apygardos teismo teisėjas 2005 m. lapkričio 2 d. rezoliucija priėmė atskirąjį skundą, kurį su byla išsiuntė į Lietuvos apeliacinį teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi grąžino Kauno apygardos teismui civilinę bylą kartu su bankrutuojančios UAB „Strauja” atskiruoju skundu dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties ir pareiškimu dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo išspręsti atsakovo bankrutuojančios UAB „Strauja” atskirojo skundo trūkumų, susijusių su praleisto skundo padavimo terminu, pašalinimo klausimą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad atskirasis skundas dėl rašytinio proceso tvarka priimtos Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties turėjo būti paduotas per septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo jos nuorašo įteikimo dienos, kuris nustatytas įstatymo (CPK 335 straipsnis), todėl termino trukmės nustatymo ar skaičiavimo negali pakeisti klaidinga teismo nuoroda apie keturiolikos dienų skundo padavimo terminą, įrašyta teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Atskirųjų skundų priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 307, 334-335, 338, 315-316 straipsnių nuostatomis, išspręsdamas procesinius klausimus, susijusius su atskirojo skundo padavimo terminu, tarpe jų, patikrindamas, ar atskirasis skundas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino, ar nėra prašymo atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis, 315 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). Kadangi bankrutuojančios UAB „Strauja” atskirasis skundas paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą, o prašymas dėl termino jam paduoti atnaujinimo spręstinas pirmosios instancijos teisme, todėl civilinė byla kartu su atskiruoju skundu ir pareiškimu dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo grąžintina tam pačiam apygardos teismo teisėjui spręsti klausimą dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo (CPK 338 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas procesinių terminų praleidimo priežasčių svarbą, ex officio turėtų būti atidus tais atvejais, kai aplinkybės, lėmusios terminų praleidimo priežastis, atsirado ir dėl teismo veiksmų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas AB „Hansabankas” kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį ir apeliacinį procesą pagal bankrutuojančios UAB „Strauja” atskirąjį skundą nutraukti. Kasatoriaus prašymas grindžiamas tokiais argumentais:
1. CPK 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti ir neprašoma šio termino atnaujinti. Atsakovas bankrutuojanti UAB „Strauja” atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kurią gavo 2005 m. spalio 12 d., pateikė tik 2005 m. spalio 25 d., t. y. praleidęs CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. CPK 315 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
2. CPK 78 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą, kartu atliekant patį procesinį veiksmą, šiuo konkrečiu atveju bankrutuojančiai UAB ,,Strauja” paduodant atskirąjį skundą. Bankrutuojanti UAB ,,Strauja”, paduodama atskirąjį skundą nenurodė, kad ji yra praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo apeliantas pareiškė apeliacinės instancijos teismui tik po to, kai byla jau buvo apeliacinės instancijos teisme ir AB ,,Hansabankas” buvo pateikęs atsiliepimą su prašymu apeliacinį procesą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliacinis skundas yra su trūkumais ir netinkamai pritaikė įstatymą, t. y. vietoj CPK 315 straipsnio 5 dalies vadovavosi CPK 316 straipsniu.
3. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas procesinių terminų praleidimo svarbą ex officio turėtų būti atidus tais atvejais, kai aplinkybės, lėmusios terminų praleidimo priežastis, atsirado ir dėl teismo veiksmų, netiesiogiai nurodė, kaip turėtų pasielgti pirmosios instancijos teismas, vertindamas termino praleidimo priežastis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo AB „Hansabankas” kasacinį skundą atsakovas bankrutuojanti UAB ,,Strauja” prašo palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį. Atsakovas sutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Kadangi apeliantas padavė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo nepažeisdamas CPK 307 straipsnio 3 dalyje nustatyto 6 mėnesių naikinamojo termino, tai apeliacinės instancijos teismas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstai perdavė spręsti pirmosios instancijos teismui CPK 307 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio 3 dalies pagrindu. Perduodamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo spręsti pirmosios instancijos teismui, teismas vadovavosi CPK 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintais proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo bei kooperacijos principais. Jeigu apeliacinės instancijos teismas būtų nutraukęs apeliacinį procesą, tai neužkirstų apeliantui teisės kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl praleisto termino atnaujinimo, ir apeliacinis procesas užsitęstų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Byloje nustatytos aplinkybės
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutartyje buvo nurodyta teisė byloje suinteresuotiems asmenims atskiruoju skundu skųsti šią nutartį ne per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo, kaip tai nustatyta CPK 335 straipsnyje, o per keturiolika dienų. Šią nutartį atsakovas bankrutuojanti UAB ,,Strauja” gavo 2005 m. spalio 12 d., atskirąjį skundą pateikė 2005 m. spalio 25 d., taigi apeliantas vadovavosi teismo paskirtuoju apskundimo terminu. Šį atskirąjį skundą Kauno apygardos teismas priėmė ir kartu su byla persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinės instancijos teismui 2005 m. lapkričio 30 d. pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AB ,,Hansabankas” paprašė nutraukti apeliacinį procesą, nes atskirasis skundas paduotas praleidus septynių dienų terminą. 2005 m. gruodžio 1 d. apeliantas pateikė prašymą dėl praleisto septynių dienų apskundimo termino atnaujinimo Lietuvos apeliaciniam teismui.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą pirmosios instancijos teismą, kurio rašytinio proceso tvarka priimta nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Kasacinis teismas konstatuoja, kad byloje egzistuojanti aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priimtoje nutartyje klaidingai nurodė jos apskundimo terminą, o dėl tos nutarties atskirąjį skundą padavė suinteresuotas asmuo per nutartyje nurodytą terminą ir praleido procesiniame įstatyme nustatytą terminą, gali būti pagrindas spręsti praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, esant apelianto prašymui dėl termino atnaujinimo.
Kadangi atsakovas bankrutuojanti UAB ,,Strauja” pateikė atskirąjį skundą dėl skundžiamos Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 5 d. nutarties per joje nurodytą keturiolikos dienų terminą, tai apeliantas neturėjo pagrindo manyti, kad praleido šį terminą, ir teikti prašymą dėl termino atnaujinimo pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliantas dėl termino atskirajam skundui paduoti trukmės buvo suklaidintas, nes tikrasis CPK 335 straipsnyje nustatytas terminas yra septynios dienos. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjui iškėlus abejones dėl termino praleidimo, apeliantas pateikė prašymą atnaujinti terminą. Apeliantas galėjo pagrįstai tikėtis, kad apskundimo termino nepraleido, o šiai aplinkybei (dėl įstatyme nustatyto termino praleidimo) išryškėjus tik apeliacinės instancijos teisme, pateiktas apeliacinės instancijos teismui prašymas atnaujinti praleistą terminą ir jame nurodytos termino praleidimo priežastys turėtų būti įvertinamos pirmosios instancijos teisme, kuris turi iš naujo išspręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai perdavė Kauno apygardos teismui iš naujo spręsti atskirojo skundo priėmimo klausimą ir įvertinti termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbą. Be to, tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 18 d. nutarties (G. S. v. R. V., Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešoji policija, civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2004) išaiškinimai, kad kai terminą atskirajam skundui paduoti asmuo praleidžia dėl pirmosios instancijos teismo padaryto civilinio proceso teisės normos pažeidimo, t. y. dėl teismo kaltės, ir dėl to asmuo prarado galimybę tinkamai įgyvendinti apeliacijos teisę, tokia priežastis ne tik turėtų būti vertinama iš esmės, bet ir pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 8 d. nutartimi tinkamai taikė procesines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą grąžinti pirmosios instancijos teismui išspręsti pareiškimo dėl praleisto termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirojo skundo priėmimo klausimą. Todėl ši kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.