Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1996-06-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 148 str. 1 d. (1961 m. LR BK redakcija), septynerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 1995-12-21 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmė sumažinta 1 metais ir 6 mėnesiais. 1996-11-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1996-06-14 nuosprendis ir pritaikius Įstatymą „Dėl amnestijos“ paskirta galutinė trijų metų aštuonių mėnesių ir dešimties dienų laisvės atėmimo bausmė.

2. 2001-02-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) dviejų metų laisvės atėmimo bausme su 1/10 turto konfiskavimu.

3. 2003-04-01 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. penkių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme su ½ turto konfiskavimu. Vadovaujantis 2002-11-07 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str. neatlikta bausmė sumažinta 1/6. 2003-06-24 Vilniaus apygardos teismo nutartimi apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta trijų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius Įstatymą dėl amnestijos sumažinta 1/6.

4. 2007-03-13 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., 302 str. 1 d. dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2007-11-12 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, lygtinai, neatlikus 9 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmės paleistas iš pataisos namų. 2008-11-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti 9 mėnesių ir 10 dienų neatliktos laisvės atėmimo bausmės.

5. 2009-04-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d. 64 str. 1 d., 3 d., galutine dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2011-01-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, lygtinai, neatlikus 29 dienų laisvės atėmimo bausmės, paleistas iš pataisos namų.

6. 2011-07-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 2 d. dvidešimties parų arešto bausme ją atliekant poilsio dienomis. 2012-01-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi 2011-07-18 teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, atliekant ją poilsio dienomis, pakeista į įprastinę tvarka atliekamą arešto bausmę, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M., 2011-05-09 apie 13.00 val. Švitrigailos g. 10, Vilniuje, esančioje troleibuso stotelėje pagrobė J. A. K. rankinę 50 litų vertės, kurioje buvo piniginė – 20 litų vertės, 50 litų grynais pinigais, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ 100 litų vertės, bendrai padarydamas J. A. K. 220 litų žalą.

Be to S. M., 2011-05-09 apie 13.00 val. Švitrigailos g. 10, Vilniuje pagrobė J. A. K. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.

Be to S. M., 2011-05-09 apie 13.29 val. Švitrigailos g. 11, Vilniuje, turėdamas tikslą išgryninti bankomate pinigus, neteisingai surinkdamas PIN kodą panaudojo J. A. K. vardu išduotą „SEB“ banko mokėjimo kortelę „VISA“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu neteisėtai iniciavo finansinę operaciją jam nepriklausančia mokėjimo kortele.

Apklaustas teisme kaltinamasis S. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytu laiku, Švitrigailos gatvėje, Vilniuje, esančioje visuomeninio transporto sustojimo stotelėje pastebėjo ant žemės, po suoliuku, juodos spalvos rankinę. Visuomeninio transporto sustojimo stotelėje buvę asmenys į rankinę nekreipė dėmesio, todėl ją paėmė ir apžiūrėjo. Rankinės viduje surado raktus, tuščia piniginę, „SEB“ banko mokėjimo kortelę, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, tapatybės kortelę ir kitas smulkmenas. Jis nusprendė pasiimti neveikiantį mobiliojo ryšio telefoną ir „SEB“ banko kortelę. Likusius daiktus paliko rankinėje ir ją išmetė. Netoliese pamatęs „SEB“ banko bankomatą nutarė patikrinti iš rankinės pagrobtą banko mokėjimo kortelę. Įkišęs į bankomatą suvedė atsitiktinį PIN kodą, bet jis netiko. Antrą kartą suvedus atsitiktinį PIN kodą ir nepavykus išgryninti pinigų, banko kortelę išmetė į šalia stovinčią šiukšliadėžę. Po poros dienų, būdamas Vilniaus Kalvarijų turguje, pagrobtą telefoną „NOKIA“ už 15 litų pardavė sendaikčius pardavinėjantiems žmonėms. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes rankinės negrobė, o surado numestą ant žemės. Dėl svetimos mokėjimo kortelės paėmimo ir jos panaudojimo kaltu prisipažįsta, nes žinojo ir suprato kad jos naudojimas yra nusikalstamas. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus S. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 54-60).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. K. paaiškino, kad 2011-05-09 iš taisyklos atsiėmė mobilaus ryšio telefoną ir ketindama grįžti į namus, apie 13.00 val. atsisėdo ant suoliuko, esančio visuomeninio transporto sustojime, Švitrigailos g., Vilniuje. Ji laukė 17 maršruto troleibuso ir savo juodos spalvos rankinę pasidėjo prie savęs. Tuo metu, šalia jos, ant suoliuko sėdėjo du nepažįstami vaikinai. Nukritus ant žemės lazdai, ji pasilenkė jos pasiimti ir atsitiesusi pamatė, kad ant suolo nebėra rankinės bei vieno, iš šalia jos sėdėjusio vaikinų Ji visur apžiūrėjo, tačiau dingusios rankinės niekur nerado ir nuvažiavo pas anūkę. Rankinėje, kurios vertė 50 litų, buvo jos asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 50 litų, juodos spalvos piniginė, 20 litų vertės, kurioje buvo 50 litų kupiūra, „SEB“ banko mokėjimo kortelė – 30 litų vertės. Rankinėje buvo įvairios nuolaidų kortelės, namų raktai bei mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ su dokumentais, į kurį buvo įdėta 100 litų vertės SIM kortelė. Iš viso jai buvo padaryta 300 turtinė žala. Apie pagrobtą rankinę ji pranešė anūkei, R. V., kuri paskambino į banką ir paprašė užblokuoti pagrobtą mokėjimo kortelę. Banko darbuotojai jai pasakė, kad jos kortele bandyta pasinaudoti bankomate, tačiau pinigų nuimti nepavyko. Vėliau policijos pareigūnai ją informavo, kad rasta jos rankinė, tuščia piniginė ir banko mokėjimo kortelė. Migracijos tarnybos pareigūnai ją informavo, kad surasta ir jos asmens tapatybės kortelė. Šis dokumentas jai nebuvo grąžintas, nes kortelė buvo užblokuota. Banko darbuotojai informavo, kad surado ir jos mokėjimo kortelę (b. l. 6, 7, 10, 35).

Byloje yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens surasta ir į policijos komisariatą atneštą nukentėjusiajai priklausantį rankinė, kurios viduje buvo tuščia piniginė ir „SEB“ banko mokėjimo kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktai buvo apžiūrėti ir grąžinti J. A. K. (b. l. 14-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. paaiškino, kad 2011-05-09 atvažiavo močiutė J. A. K. ir pasakė, kad autobusų stotelėje, prarado savo rankinę, kurioje buvo „SEB“ banko kortelė. Ji paskambino į banką ir kortelę užblokavo. Jai bendraujant su banko operatore, pastaroji informavo, kad buvo bandyta pasinaudoti močiutės banko kartele, tačiau PIN kodas buvo suvestas klaidingai. Apie rankinės dingimą informavo policiją (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. įrodyta.

Teismas netiki S. M. parodymais, jog visuomeninio transporto sustojimo stotelėje pamatęs ant žemės gulinčią nukentėjusiosios rankinę nusprendė, jog tai bešeimininkis turtas ir nutarė ją pasiimti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 Nr. 52 nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ pažymėta, kad vagystės dalykas yra svetimas turtas. Tai daiktai, kurie grobimo ar vagystės momentu priklauso ne kaltinamajam, o kitam asmeniui. Akivaizdu, kad nukentėjusiosios rankinė S. M. nepriklausė ir jis neturėjo jokių teisių į ją bei joje esantį turtą. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, jo ankstesnius teistumus, teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymais, kad laukdama atvykstančio troleibuso, sėdėjo ant suoliuko, o rankinę pasidėjo šalia savęs. Nukentėjusioji kategoriškai tvirtino, jog būtų pastebėjusi, jei rankinė būtų nukritusi ant žemės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sėdėdama ant suoliuko J. A. K. pastebėjo šalia jos sėdėjusius du vaikinus. Iš kurių vienas dingo tuo pačiu metu, kai ji neberado ant suoliuko, šalia savęs padėtos rankinės. Kadangi nukentėjusioji ranka nebuvo prispaudusi rankinės, teismas mano, jog tam tikru metu (ant žemės nukritus jos lazdai), J. A. K. dėmesys buvo nukreiptas į kitą objektą ir tuo metu buvo pagrobta jos rankinė. Įvertinus rankinės bei joje buvusių daiktų vertę, teismas mano, kad S. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 str. 4 d. kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas. Kaltinamasis pilnai disponavo pagrobta rankinė ir joje buvusiais daiktais, todėl jo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas. Iš S. M. pateikto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 4 d. teismas šalina jam inkriminuota aplinkybę, kad jis pagrobė 30 litų vertės SEB mokėjimo kortelę, nes kortelės neteisėtas įgijimas jam inkriminuotas LR BK 214 str. 1 d., todėl ši faktinė aplinkybė minėtame kaltinime yra perteklinė. Teismas iš S. M. kaltinimo šalina jam inkriminuota faktinę aplinkybė, kad pagrobė nukentėjusiosios rankinėje buvusią jos asmens tapatybės kortelę, įvertintą 50 litų sumai. Teismas mano, kad minėtas asmens dokumentas negali turėti materialios vertės ir jo praradimo atveju atsiradusi turtinė žala, gali būti siejama tik minėto dokumento pagaminimo išlaidomis ir gali atsispindėti nukentėjusiosios pateiktame civiliniame ieškinyje, tačiau J. A. K. nepateikė teismui duomenų, jog naujos asmens tapatybės kortelės pagaminimas jai kainavo 50 litų. Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodekse numatyta speciali sudėtis – LR BK 302 str., numatanti baudžiamąją atsakomybę už asmens dokumento pagrobimą, tačiau minėtas straipsnis S. M. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo inkriminuotas.

LR BK 214 straipsnio dispozicijoje numatytais veiksmais (pagrobimas, kitoks neteisėtas įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas), atliekamas su svetimu mokėjimo instrumentu, kėsinamasi į finansų sistemą. LR BK 214 str. numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra mokėjimo instrumentų, skirtų atsiskaityti ne grynais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka. Taigi pagal šį straipsnį kvalifikuojama veika, kai kaltinamasis pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). LR BK 214 str. dispozicijoje nurodyta, kad pagal šį baudžiamąjį įstatymą atsako asmuo, kuris neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų mokėjimo instrumentų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia ir būtina sąlyga, jog asmuo žinotų, jog neteisėtai įgijo ar laiko mokėjimo instrumentą.

2005-12-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimu Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 4 p. išaiškinta, kad paprastai mokėjimo instrumentas (pvz., banko mokėjimo kortelė) nuosavybės teise priklauso mokėjimo instrumentą išdavusiai institucijai, kuri pagal mokėjimo instrumento naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo instrumentu, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui jis yra svetimas LR BK 214 straipsnio prasme“. Šio nutarimo 5 p. numatyta, kad „neteisėtas svetimo mokėjimo instrumento įgijimas – tai jo įgijimas prievartaujant turtą, apgaule ar kitokiu neteisėtu būdu“ „Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kt.“.

S. M. pripažino, kad nukentėjusiosios rankinėje suradęs svetimą, jam nepriklausantį mokėjimo instrumentą, banko mokėjimo kortelę, ją panaudojo norėdamas bankomate išgryninti pinigus, tačiau tai padaryti jam nepavyko, nes nežinojo kortelės PIN kodo. Tokiu būdu nusikalstama S. M. veika pasireiškė neteisėtu svetimo mokėjimo instrumento įsigijimu, o vėliau ir neteisėtu jo panaudojimu finansinei operacijai inicijuoti, kas atitinka LR BK 214 str. 1 d. bei LR BK 215 str. 1 d. dispoziciją.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas S. M. bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

S. M. anksčiau 6 kartus teistas už tyčines ir savanaudiškas nusikalstamas veikas (b. l. 74-78), turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, įvykdė baudžiamąjį nusižengimą bei dvi apysunkes nusikalstamas veikas. Kaltinamasis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l 79-90), nedirba ir neturi legalaus pagyvenimo šaltinio, neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos.

Teismas nenustatė S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme, S. M. nepripažino įvykdęs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 4 d. Įvertinus kaltinamojo parodymus, teismas mano, kad LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta lengvinanti aplinkybė jam netaikytina. Kaltinamasis savo noru neatvyko į policijos įstaigą ir nepripažino įvykdęs nusikalstamas veikas. Jo įvykdyti nusikaltimai buvo išaiškinti prie bankomato esančios vaizdo kameros užfiksuoto įrašo dėka (b. l. 34).

Atsižvelgdamas į LR BK 56 str. nuostatas, teismas daro išvadą, kad S. M. už įvykdytas apysunkes nusikalstamas veikas baustinas laisvės atėmimo bausmėmis, o už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausme.

Šiuo nuosprendžiu S. M. paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, nes jo įvykdytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms (apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. 9 d. S. M. šiuo nuosprendžiu paskirta ir subendrinta bausmė bendrintina su 2011-07-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta dvidešimties parų arešto bausme ją atliekant poilsio dienomis, kurios vykdymas pakeistas 2012-01-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi į įprastinę tvarka atliekamą arešto bausmę.

Nukentėjusiosios 170 litų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Nukentėjusioji tvirtino, kad jai negrąžintas iš rankinės pagrobtas mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, kurį įvertino 100 litų bei iš piniginės pagrobti 50 litų, todėl iš kaltinamojoje priteistina 150 litų suma. Teismo nuomone, ši suma reali J. A. K. padarytos turtinės žalos dydžiui. Kaltinamasis sutiko su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu ir jos dydžio neginčijo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vokas su CD paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-140-369/12.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 4 d. ir nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 214 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 215 str. 1 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 2 p., 65 str. 1 d., 1 p. a) S. M. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą ir subendrintą bausmę subendrinti su 2011-07-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė, kurios vykdymas pakeistas 2012-01-12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi ir S. M. paskirti galutinę ir subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką S. M. įskaityti jam taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2011-09-05 iki 2011-09-06, nuo 2012-01-27 iki 2012-01-29 ir kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2012-01-29 iki 2012-03-15.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. M. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiosios J. A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. M. jai priteisti 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) litų.

Palikti laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. M. pinigams – 30,29 litų sumai, kol bus atlygintas nukentėjusiajai J. A. K. priteistas civilinis ieškinys ir ši priemonė taps nebereikalinga (LR BPK 151 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus voką su CD palikti saugoti baudžiamojoje bylos Nr. 1-140-369/12.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.