Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. ieškinį atsakovams A. J. ir A. J., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. A.,(duomenys neskelbtini) bankui dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos priteisimo.

Iš byloje pateiktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad 2008 m. balandžio 18 d. tarp ieškovo V. V. ir atsakovo A. J. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. VB7-4106, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 320‘000,00 Lt, o atsakovas įsipareigojo gautą pinigų sumą ieškovui grąžinti iki 2008 m. liepos 18 d. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimą pagal šią sutartį įvykdė nepilnai, 2010 m. gruodžio 14 d. ieškovas ir atsakovai A. J. ir A. J. sudarė Skolos padengimo sutartį, kuria sutarė, kad pagal 2008 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį neįvykdytos prievolės dalis yra 100‘000,00 Lt ir kaip užmokestį už šios skolos padengimą perleidžia V. V. nuosavybėn žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 14 d. Patalpų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. VB7-7560 V. V. šį nekilnojamąjį turtą pardavė G. A.. 2013 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2010 m. gruodžio 14 d. Skolos padengimo sutartis ir 2011 m. spalio 4 d. Patalpų pirkimo-pardavimo sutartis pripažintos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyta restitucija. 2014 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismas minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko galioti. Grąžinus šalis į pradinę, t.y. iki minėtų sutarčių sudarymo buvusią, padėtį ieškovui išliko teisė reikalauti grąžinti negrąžintos paskolos dalį, t.y. 100‘000,00 Lt. Reikalavimas pilnai pagrįstas rašytiniais įrodymais, atsakovas A. J. pripažįsta ieškinį šioje dalyje, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 17‘917,81 Lt palūkanų. Reikalavimą ieškovas grindžia CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, kurioje, nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Todėl, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovas paskaičiavo 5 proc. dydžio palūkanas nuo 2010 m. gruodžio 14 d., t.y. nuo Skolos padengimo sutarties sudarymo dienos, iki ieškinio padavimo teismui dienos. Pažymėtina, kad šalių sudarytos paskolos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad paskola suteikiama be palūkanų – kitaip tariant susitarė, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė, todėl šiuo atveju negalima remtis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl 17‘917,81 Lt palūkanų priteisimo atmestinas.

Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovas prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, todėl tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo priteisimo.

Dėl atsakovų turtinės prievolės.

Ieškovas reikalavimą byloje reiškia solidariai atsakovams A. J. ir A. J.. Atsakovai su tuo nesutinka, abu teigia, kad skola ieškovui turėtų būti priteista tik iš atsakovo A. J.. Atsakovo A. J. motyvai yra sekantys: atsakovė A. J., sudarant 2008 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį, nebuvo įtraukta nei į derybas, nei į sutarties sudarymo procesą, o tai, kad ji sutiko padengti skolą, t.y. pasirašyti 2010 m. gruodžio 14 d. skolos padengimo sutartį, dar nereiškia, kad ji tapo bendraskole. Be to, nurodė, kad Skolos padengimo sutartį parengė notaras, jie norėjo kuo greičiau padengti skolą ir tokiu būdu pabaigti santykius su ieškovu, todėl per daug į sutarties tekstą nesigilino. Atsakovė A. J. nurodė, kad visais šeimos finansiniais reikalais rūpinosi vyras atsakovas A. J., turtas, kuriuo norėjo padengti skolą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe buvo įgytas vyro pastangomis, todėl ji jautėsi neturinti moralinės teisės nepasirašyti skolos padengimo sutarties vyrui prašant. Abu atsakovai nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta verslo reikalais, todėl prievolė laikytina atsakovo A. J. asmenine.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad prievolė kilo iš paskolos teisinių santykių. Ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinių, o reikalavimą ieškovas reiškia abiems sutuoktiniams kaip solidariems bendraskoliams. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartį ieškovas su atsakovu A. J. sudarė 2008 m. balandžio 18 d., t.y. atsakovams A. J. ir A. J. esant santuokoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta verslo tikslais. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 26 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-190-600/2013 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams A. J., A. J., V. V., V. J., T. J., UAB „Dimeina“, G. A., trečiajam asmeniui UAB „PGNT“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2010-12-14 Skolos padengimo sutartį, sudarytą tarp A. J., A. J. ir V. V.. Šioje byloje teismas nustatė, kad A. J. ir A. J. buvo UAB „PGNT“ akcininkai, A. J. buvo įmonės direktoriumi. Teismo posėdžio metu atsakovė A. J. nurodė, kad ji pati taip pat dirbo šioje įmonėje. Minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje taip pat nustatyta, kad būtent su šia įmone susijusio verslo pasekmė yra ir 2008 m. balandžio 18 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo A. J.. Atsakovė A. J., pasirašydama 2010 m. gruodžio 14 d. Skolos padengimo sutartį, kuria skolą ieškovui įsipareigojo dengti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančiu turtu, taip pat pripažino, kad skolą, pagal 2008 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį ji pripažįsta solidaria jos ir A. J. skola. Teismas kritiškai vertina atsakovo motyvą, kad buvo sudaryta tipinė notaro sutartis ir šalys pasirašė ją neskaitydamos, todėl, kad toks atsakovų elgesys nesuderinamas su atsakingo ir apdairaus verslininko elgesiu. Abu atsakovai, rūpindamiesi savo verslu ir turtu, turėjo elgtis rūpestingai ir apdairiai, juolab, kad sandoris buvo sudaromas dėl sąlyginai didelės sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad šioje byloje atsakovų atsakomybė yra solidari.

Dėl žalos atlyginimo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų jo patirtą 3420,34 Lt žalą, kurią jis patyrė dengdamas tiek savo, tiek trečiojo asmens G. A. bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje, nagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme dėl 2010 m. gruodžio 14 d. skolos padengimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovų bei 2011 m. spalio 4 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda, neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nagrinėjamoje byloje ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos žala. Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, kad šias išlaidas ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kadangi paties ieškovo nesąžiningumą sudarant Skolos padengimo sandorį nustatė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-190-600/2013, pripažinęs tiek skolos padengimo, tiek nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys pareikštas 35‘141,96 Eur/121338,15 Lt sumai, tačiau teismas ieškovo reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 28‘962,00 Eur/100‘000,00 Lt, t. y. patenkino 82,41 procento pareikštų reikalavimų. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, sumokėjo 744,32 Eur/2570 Lt žyminio mokesčio. Taigi ieškovui iš atsakovų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 613,39 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovo V. V. naudai solidariai iš atsakovų A. J. ir A. J. 28‘962,00 Eur/100‘000,00 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. liepos 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovo V. V. naudai iš atsakovų A. J. ir A. J. po 306,69 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų A. J. ir A. J. po 7,84 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.