Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Viginto Višinskio, sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-125/2008 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui L. A. , dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarei A. K. , Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarei R. K. , Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei J. M. , Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, G. A. (po santuokos G.), E. A. , dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisės į turtą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

CPK 218 straipsnyje nustatyta, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti išdėstytas motyvuotame sprendime ar nutartyje. Iš bylos duomenų matyti, jog ekspertams nepakako medžiagos išvadai pateikti ir nebuvo galimybės gauti papildomos medžiagos, dėl šios priežasties ekspertai privalėjo besąlygiškai vykdyti Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nustatytus reikalavimus ir surašyti aktą, kuriame turėjo motyvuotai išdėstyti atsisakymo pateikti išvadą priežastis, o ne duoti eksperto išvadą, nesant pakankamai medžiagos. Todėl darytina išvada, kad ekspertų išvados negali būti teismo vertinamos kaip eksperto išvada pagal CPK 216, 218 straipsnių reikalavimus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog M. A. buvo nustatyta klinikinė diagnozė: delyras esant kraujagyslinei demencijai, lėtinė išemija galvos smegenyse. Tačiau šių svarbių bylos aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. Iš bylos medžiagos matyti, jog M. A. jau nuo 1997 metų turėjo problemų dėl galvos smegenų kraujotakos, o, nustačius jai kraujagyslinės demencijos diagnozę, buvo paskirtas ilgalaikis gydymas specifiniais psichotropiniais medikamentais ,,Buronil“ ir ,,Akatinol“. Jos būklės aprašymas neatitinka tikrovės, nes receptus ilgą laiką atsiimdavo ne ji pati, prieš tai būtinai įvertinus psichikos būklę, o jos sūnus, kuris paprastai apie motinos psichikos būklę informacijos beveik nepateikdavo. Todėl nuo 2003 metų pradžios iki 2004 m. spalio 6 d. testamento sudarymo, nėra išsamesnių duomenų apie M. A. psichinės sveikatos būklę ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad M. A. testamento sudarymo metu jau buvo pasveikusi, nes demencija (F01.0) yra nepagydomas lėtinis progresuojantis susirgimas, o diagnozavus šį susirgimą paskirtas gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą. Teismui netenkinus ieškovės prašymų dėl ekspertų apklausos, papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo, kitų liudytojų apklausos, apeliantei atsirado poreikis pateikti apeliacinės instancijos teismui A. G. teismo medicininių tyrimo biuro 2009 m. sausio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. P-KI-69-03 kaip rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 314 str.). Teismas visiškai nevertino teisiškai reikšmingų faktų dėl testamento turinio, neatsižvelgė į gerus ieškovės (nepilnametės vaikaitės) ir testatorės (močiutės) tarpusavio santykius, neatsižvelgė į tai, jog su ieškovės šeima testatorė nuolat gyveno ir jų buvo išlaikoma, ja rūpintasi. Taigi, byloje nėra nustatyta, dėl kokių priežasčių staiga turėjo pasikeisti testatorės valia ir nepagrįstai atimta iš mylimiausios vaikaitės paveldėjimo teisė. Akivaizdu, jog tai įvyko dėl testatorės sveikatos būsenos ir dėl šios priežasties susidariusių faktinių gyvenimo aplinkybių, todėl darytina išvada, jog ginčijamas testamentas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, dėl to ginčijamas testamentas pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005).

Ekspertai nedviprasmiškai nurodė, jog įrodymų, kad M. A. būtų sirgusi psichikos liga, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra. Apeliaciniame skunde reikalaujama ginčo testamentą pripažinti negaliojančiu vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nors ieškinyje jį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad jį sudariusi M. A. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pakartotinei ekspertizei nebuvus palankiai ieškovei, ieškovė bando įtikinti, kad teismas privalėjo savarankiškai spręsti testatorės veiksnumo klausimą.Teismas taip pat atsižvelgė ir į liudytojų parodymus. Pažymėtina, kad M. A. visą laiką gyveno su atsakovo šeima, niekada negyveno su ieškovės šeima, atsakovas rūpinosi tiek ja pačia, tiek jos turtu. K. A. buvo mirusio M. A. sūnaus nesantuokinė duktė, kuria po tėvo mirties motina B. G. nesirūpino. Todėl M. A. manė, kad B. G. visą turtą, kurį M. A. paliks K. A. , iššvaistys ir jis K. A. neatiteks. M. A. veiksnumas nesukėlė abejonių 2003 m. gruodžio 3 d. ir 2004 m. spalio 6 d. notarėms V. M. ir A. K. tvirtinant testamentus.Apeliantė nenurodo motyvų, kodėl A. G. teismo medicininių tyrimo biuro 2009 m. sausio 17 d. teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. P-KI-69-03 nebuvo pateikta pirmosios instancijos teisme ir neprašo jos CPK 314 straipsnio tvarka pridėti, todėl teismas ją turėtų atsisakyti priimti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši proceso teisės norma įpareigoja apeliacinės instancijos teismą absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų buvimą patikrinti ex officio.

CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu: 1) nustatomi CPK 329 straipsnio 2-3 dalyse nurodyti pagrindai; 2) neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusioji M. A. buvo sudariusi tris testamentus. 2000 m. birželio 14 d. testamentu patalpas, esančias H. Manto g. 19-4, Klaipėdoje, lygiomis dalimis paliko savo vaikaičiams K. A. ir E. A. ; pastatų ir žemės sklypo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei K. A. . Piniginius indėlius bei kompensaciją už grąžintą žemę testatorė paliko penkiems savo vaikaičiams: A. A. , D. A, G. A. , E. A. ir K. A. , lygiomis dalimis (t. 1, b. l. 7). 2003 m. gruodžio 3 d. testamentu testatorė kompensaciją už žemės sklypą paliko savo sūnui L. A. , šiame testamente taip pat nurodyta, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui (t. 1, b. l. 52). 2004 m. spalio 6 d. testamentu testatorė visą savo turtą paliko sūnui L. A. , nurodė, kad šiuo testamentu naikina visus anksčiau sudarytus testamentus (t. 1, b. l. 8).

CK 5.17 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti testamento pripažinimo negaliojančiu padariniai ir nustatyta bendroji taisyklė, kad, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, nes, įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą, testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą arba pakeisti konkrečias jo dalis (CK 5.35 str. 2 d.). Minėtoje normoje numatytos tik trys išimtys, pagal kurias ankstesnis testamentas lieka galioti tais atvejais, kai vėlesnį testamentą testatorius sudarė ne laisva valia (testamentas sudarytas dėl smurto, realaus grasinimo) arba neturėdamas teisės sudaryti vėlesnio testamento (teismo sprendimu pripažintas neveiksniu arba būdamas toks, kurio veiksnumas apribotas) (CK 1.84, 1.85, 1.91 str.). Nagrinėjamoje byloje prašoma testamentą pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį kaip sandorį, sudarytą veiksnaus asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Prie CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendrosios taisyklės išimčių neįtvirtintas CK 1.89 straipsnyje nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši teisės norma yra imperatyvioji, todėl ją draudžiama aiškinti plečiamai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2007). Tačiau toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pažymima, kad suinteresuotam asmeniui neatimama teisė kreiptis į teismą su prašymu pripažinti galiojančiu prieš tai sudarytą testamentą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta, ieškiniu prašoma pripažinti M. A. 2004 m. spalio 6 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure, negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu ir pripažinti ieškovei K. A. nuosavybės teisę į 12/25 dalių gyvenamojo namo, garažą, 12/25 dalių kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), 324/580 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškinyje taip pat nurodoma, kad, pripažinus ginčijamą 2004 m. spalio 6 d. testamentą negaliojančiu, ieškovė paveldėtų pagal ankstesnį 2000 m. birželio 14 d. testamentą, o jei būtų pripažintas negaliojančiu ir šis testamentas, tuomet paveldėtų pagal įstatymą kartu su kitais pirmos arba antros eilės įpėdiniais (t. 1, b. l. 2). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje konkrečiai neprašoma pripažinti galiojančiu 2000 m. birželio 14 d. arba 2003 m. gruodžio 3 d. testamento, tačiau iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė savo teises į minėtą nekilnojamąjį turtą kildina būtent iš 2000 m. birželio 14 d. testamento turinio (ieškinio reikalavimai grindžiami gerais santykiais su mirusia senele M. A. , nenurodomas joks kitas pripažinti nuosavybės teisę į ginčo turtą pagrindas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iki sprendimo priėmimo turėjo svarstyti, kokiu pagrindu grindžiamas ieškovės reikalavimas, ir spręsti, kokią įtaką ieškovei palankus sprendimas turėtų kitiems 2000 m. birželio 14 d. testamente nurodytiems asmenims. To nepadaręs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Be to, įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą.

Šioje byloje trečiaisiais asmenimis jų pačių iniciatyva buvo įtraukti 2000 m. birželio 14 d. testamente paminėti testatorės vaikaičiai G. A. (po santuokos G.) (t. 1, b. l. 81) ir E. A. (t. 1, b. l. 92), tačiau nebuvo sprendžiamas kitų šiame testamente minimų vaikaičių A. A. ir D. A. įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimas. Nagrinėjamoje byloje pripažinus 2000 m. birželio 14 d. testamentą galiojančiu, būtų priimtas sprendimas taip pat ir dėl A. A. ir D. A. teisių į šiame testamente nurodytą turtą (piniginius indėlius bei kompensaciją už grąžintą žemę).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006). CPK 329 straipsnio 2 dalyse nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sukelia ypatingų procesinių teisinių padarinių – jie reiškia, kad tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvo.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas įtraukti naujo asmens į procesą negali, todėl teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad tokiais atvejais byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo ir kartotinas pirmosios instancijos teismo procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000, 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2002, 2003 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2003, 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2003).

Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, civilinė byla grąžintina tam pačiam apygardos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p., 327 str. 1 d. 1 p.). Kadangi civilinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo, tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentų, kuriais neigiamas skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjantis iš naujo bylą teismas turėtų atkreipti dėmesį į kai kurias aplinkybes ir dėl jų pasisakyti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas netyrė 2003 m. gruodžio 3 d. testamento sudarymo aplinkybių, taip pat iš esmės netirtos ir ginčijamo 2004 m. testamento sudarymo aplinkybės (neapklausta jį patvirtinusi notarė, nesiaiškinta, kas dalyvavo jo sudarymo metu), nepasisakyta dėl ryšio tarp šių testamentų. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį, konkretizuojant argumentus, susijusius su iki 2004 m. spalio 6 d. sudarytų testamentų galiojimu. Be to, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė apklausti ieškovo nurodytus liudytojus (taip pat ir su testatorės sveikatos būklės priežiūra susijusius gydytojus), nepasisakė dėl galimybės skirti dar vieną ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir neaptarė svarbių aplinkybių, susijusių su šeimos narių tarpusavio santykiais, t. y. nesiaiškino, su kuo gyveno mirusioji, kaip dažnai ji matydavosi su ieškove ir kitais šeimos nariais, kas dalyvaudavo šeimos ir asmeninėse šventėse, kas išlaikė testatorę arba ką išlaikė testatorė ir pan.

Perduodama bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.