- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- eI2-1340-331/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03822-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. KS-230 (toliau – ir Sprendimas) pripažino, kad pareiškėja, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, UAB „BAA Training“ vardu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, pažeidė Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo (toliau – Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą ir prašo panaikinti Komisijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-230 bei priteisti teismo išlaidas.
2.1. Paaiškina, kad jos veiksmuose nebuvo lobistinės veiklos požymių, nes, pagal Įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, vykdyta veikla buvo tenkinamas viešasis interesas, jos vykdyta veikla atitiko Įstatymo 7 straipsnio 2 punktą. Nurodo, kad lobistine veikla laikomi fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai.
2.2. Mano, kad kreipimasis į valstybės instituciją savaime negali būti sulyginamas siekiui daryti įtaką, nes pateikti siūlymai dėl teisinio reguliavimo tobulinimo negali būti laikomi esminiu kriterijumi sprendžiant, ar asmens raštas (kreipimasis) laikytinas lobistinės veiklos vykdymu, siekiant daryti įtaką rašto adresatui. Pareiškėja tik siekė identifikuoti Ministerijoms esamą teisinio reguliavimo problematiką, susijusią su 2017 m. gruodžio 28 d. Vizos išdavimo tvarkos aprašo pakeitimu, dėl kurios buvimo į Ministerijas jau buvo kreipusios asociacija „Investor‘s Forum“ bei kiti rinkos dalyviai.
2.3. Pareiškėjos įsitikinimu, toks lobistinės veiklos aiškinimas, kaip ginčo sprendime teigia Komisija, nebūtų suderinamas ne tik su Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) suteiktomis asmeniui teisėmis, bet ir Įstatymo tikslais. Toks Įstatymo aiškinimas būtų nesuderinamas ir su įstatymo leidėjo tikslais reglamentuoti lobistinę veiklą: „nesiekiama riboti asmenų iniciatyvos ir teisės reikšti savo nuomonę kreipiantis į politikus ar kitus viešus asmenis ir siūlant spręsti tam tikras problemas, atkreipiant dėmesį į netinkamą teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, jei asmuo (raštu ar žodžiu) kreiptųsi į kompetentingą instituciją ar politiką ir nurodytų, kad tam tikras teisinis reguliavimas yra ydingas, todėl keistinas, toks kreipimasis nelaikytinas lobistine veikla, tačiau laikytinas fizinio ar juridinio asmens pareikšta nuomone dėl teisėkūros, todėl toks kreipimasis neturėtų būti deklaruojamas“.
2.4. Pažymi, kad jei bet koks asmens kreipimasis į valdžios instituciją būtų laikomas įtakos darymu Įstatymo prasme, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 ir 33 straipsniams, garantuojantiems asmens teisę dalyvauti valdant savo šalį bei užtikrinantiems valdžios tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimą, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 4 daliai (teisė į gerą administravimą), Europos žmogaus teisių konvencijos 10 straipsnio 1 daliai, garantuojančiai asmens saviraiškos teisę, į kurią patenka ir teisė gauti, skleisti informaciją bei idėjas, VAĮ 2 straipsnio 14 daliai, 16 straipsnio 4 daliai punktui, garantuojantiems asmens teisę kreiptis į viešojo administravimo subjektą su prašymu dėl konsultavimosi ir (ar) atlikimo kitų teisės aktuose nustatytų veiksmų.
2.5. Atkreipia dėmesį, kad lobistinės veiklos registracija bei jos deklaravimu siekiama, kad lobistinė veikla būtų vykdoma viešai, t. y. būtų deklaruota. Tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad tokia deklaracija nėra tikslinga oficialiai kreipiantis į valstybės institucijas pagal VAĮ, nes kiekvienas toks kreipimasis savaime yra institucijos nustatyta tvarka registruojamas, kaip ir institucijos atsakymas į tokį kreipimąsi. Raštu nebuvo siekiama daryti įtakos konkretiems asmenims, o buvo kreipiamasi į instituciją VAĮ nustatyta tvarka.
2.6. Pareiškėjos manymu, rašto turinys patvirtina faktą, kad juo buvo siekiama užtikrinti viešąjį interesą, susijusį su siekiu užtikrinti suaugusių asmenų neformalųjį švietimą, sudarant galimybes studentams atvykti į Lietuvą bei išvengti jų privalomo išvykimo nebaigus mokymo programos. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Pagal Švietimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, neformaliojo suaugusiųjų švietimo paskirtis – sudaryti sąlygas asmeniui mokytis visą gyvenimą, tenkinti pažinimo poreikius, tobulinti įgytą kvalifikaciją, įgyti papildomų kompetencijų. Pažymi, kad lobistinė veikla neturėtų būti siejama su organizacijos veiklos tikslu (viešasis interesas ar privatus), bet sietina su konkrečia veikla (siekiu daryti įtaką dėl teisės aktų) (OECD. Lobbyists, Governments and Public Trust. Implementing the OECD principles for transparency and integrity in lobbying, volume 3, 2014).
2.7. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Komisija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad Įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Lobistinė veikla Įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai. Lobistinė veikla nėra tik atlygintina profesinė veikla – ja užsiimantiems asmenims netaikomi specialūs išsilavinimo ar apmokestinimo reikalavimai. Specialiu įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų (per fizinius asmenis) siekis daryti įtaką teisėkūrai, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką Įstatymo 12 straipsnyje (pateikiant lobistinės veiklos deklaracijas). Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo.
3.1. Teigia, kad pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, kaip tai nustato Įstatymo 10 straipsnis, ji siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo, tai darė savo iniciatyva. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo tobulinimo, priešingai, 2019 m. vasario 5 d. rašte Nr. 1D-704 bei 2019 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 1D-4457 Ministerija Komisijai nurodė, jog UAB „BAA Training“ dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo į ją kreipėsi savo iniciatyva (2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. (25.3.1E)-3-4329 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, jog UAB „BAA Training“ dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo kreipėsi savo iniciatyva).
3.2. Pažymi, kad bendrovė „BAA Training“, atstovaujama pareiškėjos, siekė daryti įtaką dėl Bendrovės veiklai svarbaus teisės akto, todėl Įstatymo prasme pareiškėja vykdė lobistinę veiklą. Priešingu atveju kiekvienas asmuo, kreipdamasis į valstybės instituciją, o ne į konkretų asmenį, turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą, o tai prieštarautų pagrindiniam Įstatymo tikslui – užtikrinti šios veiklos viešumą ir skaidrumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
3.3. Nesutinka su pareiškėjos teiginiais dėl viešojo intereso, nes ji, atstovaudama bendrovės „BAA Training“ interesams, siekė, kad Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70 punktas būtų papildytas nacionalinės vizos išdavimo pagrindu, t. y. neabejotinai, atstovaudama Bendrovei, siekė ir savo privataus intereso.
3.4. Teismo posėdyje Komisijos atstovės prašė skundą atmesti remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl Komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo pareiškėja pripažinta pažeidusi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, bendrovės „BAA Training“ vardu Vidaus reikalų ministerijai pateikė konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad 2018 m. kovo 26 d. bendrovės „BAA Training“ vardu pareiškėja kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją su prašymu pakeisti Vizos išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330. Su analogišku 2018 m. kovo 26 d. raštu pareiškėja kreipėsi ir į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, teigdama, kad, bendrovės įsitikinimu, nacionalinės vizos (D) išdavimo problematika galėtų būti sprendžiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai inicijavus Aprašo pakeitimus. Mano esant tikslinga Aprašo 70 punktą papildyti nacionalinės vizos išdavimą, kuris nustatytų, jog nacionalinė viza (D) gali būti išduodama asmenims, kurie į Lietuvos Respubliką atvyksta mokytis į CAA patvirtintą civilinės aviacijos mokymų organizaciją, tokios organizacijos vykdomus mokymus.
5.2. Komisija gavo šių ministerijų atsakymus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 6 d. raštas Nr. 1D-4457 ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. (25.3.1E)-3-4329), kad bendrovės „BAA Training“ atstovas į šias įstaigas dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, nuostatų keitimo kreipėsi savo iniciatyva.
6. Ginčo klausimą reglamentuoja Įstatymas. Juo siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Lobistinė veikla Įstatyme apibrėžta kaip fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai (2 straipsnio 3 dalis). Šiuo specialiu įstatymu apibrėžta veiklos rūšis – fizinių ir juridinių asmenų (per fizinius asmenis) siekis daryti įtaką teisėkūrai, už kurią įstatymų leidėjas nustatė pareigą viešai atsiskaityti (deklaruoti) visuomenei, tam nustatęs specialią tvarką Įstatymo 12 straipsnyje. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Taigi, pagrindiniai šio įstatymo tikslai yra du, t. y. kad lobistinę veiklą vykdytų į lobistų sąrašą įrašyti asmenys ir kad vykdomą lobistinę veiklą šie asmenys deklaruotų Įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad lobistinės veiklos vykdymo priežastys ar argumentai, kodėl siekiama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų, nėra lobistinės veiklos reguliavimo dalykas, vienintelis šio reguliavimo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą.
7. Pareiškėjos teigimu, ji nevykdė lobistinės veiklos, neturėjo pareigos būti įrašyta į lobistų sąrašą ir šią veiklą viešai deklaruoti (pateikti deklaracija), ji tik gynė viešąjį interesą, susijusį su vizų išdavimu.
9. Teismas palaiko atsakovės poziciją, nes byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2018 m. kovo 26 d. raštais savo iniciatyva kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir Užsienių reikalų ministeriją su prašymais pakeisti Aprašo nuostatas, savo veiksmais siekė pakeisti Aprašo nuostatas dėl nacionalinių vizų (D) išdavimo ne Europos Sąjungos asmenims, veikė bendrovės vardu ir interesais, t. y. vykdė lobistinę veiklą, nes raštais darė įtaką valstybės politikams, pareigūnams, kad jos vadovaujamos bendrovės interesais būtų pakeistas Vizų išdavimo tvarkos aprašas. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, todėl nagrinėjamu atveju Įstatymas jai yra taikomas.
9.1. Komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą nustato Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas (toliau – ir Komisijos įstatymas). Komisijos įgaliojimus apibrėžia minėto Įstatymo 17 straipsnis. Pagal nurodyto straipsnio 1 punktą, Komisija prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti Komisijos kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais, o pagal 2 punktą – tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. To paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įvardyti sprendimai, kuriuos atlikusi tyrimą gali priimti Komisija. Šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Komisija, atlikusi tyrimą, gali priimti sprendimą pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas.
9.2. Lobistinės veiklos įstatymu siekiama užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Lobistinė veikla – fizinio asmens veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims (t. y. valstybės politikams, pareigūnams ir kt.), kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai, administraciniai sprendimai (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas ir valstybės rinkliavos už įrašymą į lobistų sąrašą sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikęs asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, pateikia Komisijai jos nustatytos formos prašymą įrašyti į lobistų sąrašą. Jeigu lobistinę veiklą ketina vykdyti fizinis asmuo, kuriam vykdyti lobistinę veiklą kaip savo dalyviui, valdymo organo nariui ar darbuotojui pavedė arba nurodė vykdyti juridinis asmuo, prašymą Komisijai pateikia juridinis asmuo (Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).
10. Byloje surinkta medžiaga aiškiai patvirtina, kad pareiškėja nebuvo registruota lobistų sąraše, kaip tai nustato Įstatymo 10 straipsnis, siekė daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo (kreipimosi tikslas – pakeisti Vizos išdavimo tvarkos aprašą, tai darė savo iniciatyva (nebuvo išimčių, nustatytų Įstatymo 7 straipsnio 2 punkte). Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija būtų prašiusi pareiškėjos pateikti konkrečius siūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo tobulinimo. Priešingai, tiek Vidaus reikalų ministerija, tiek Užsienio reikalų ministerija raštuose nurodė, jog bendrovė „BAA Training“ dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatų keitimo į ministerijas kreipėsi savo iniciatyva.
11. Taigi teismas daro išvadą, kad pareiškėja, siekdama daryti įtaką dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimo, turėjo arba registruotis į lobistų sąrašą ir Įstatymo nustatyta tvarka tokią veiklą deklaruoti, arba kreiptis į atitinkamą šiame sąraše registruotą asmenį, taip pat svarbu, kad vykdoma konkreti lobistinė veikla būtų atskleista visuomenei (pateikta deklaracija). Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad jei lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo, tai laikytina neteisėta lobistine veikla.
12. Pareiškėjos teigimu, į Vidaus reikalų ministeriją kreipėsi gindama viešąjį interesą, Komisija kituose sprendimuose skirtingai interpretuoja viešąjį interesą. Tačiau pagal pareiškėjos bendrovės „BAA Training“ įstatus, jų 3.1 punktą, bendrovės veiklos tikslas – siekti pelno efektyviai ir produktyviai vykdant ūkinę komercinę veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Pagal galiojančius teisės aktus, viešąjį interesą turi teisę ginti specialios viešojo administravimo institucijos, prokuratūra bei teismai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje viešuoju interesu pripažįstama tik pamatinės visuomenės vertybės, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
12.1 Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, kaip bendrovės „BAA Training“ vadovė, veikdama bendrovės vardu ir interesais, t. y. siekdama Vizų aprašo 70 punkto pakeitimo, kad nacionalinė viza būtų išduodama asmenims, kurie į Lietuvos Respubliką atvyksta mokytis į Civilinės aviacijos administracijos patvirtintą civilinės aviacijos mokymų organizavimą, norėjo daryti įtaką dėl bendrovės veiklai svarbaus teisės akto, vadinasi, gynė ne viešąjį, o privatų bendrovės interesą. Priešingu atveju įvairios tam tikslui įsteigtos bendrovės turėtų galimybę vykdyti neskaidrią lobistinę veiklą, o tai prieštarautų pagrindiniam Įstatymo tikslui – užtikrinti šios veiklos viešumą ir skaidrumą (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
12.2. Pareiškėjos teigimu, raštus ministerijoms teikė vadovaudamasi VAĮ nuostatomis. Teismas pažymi, VAĮ nuostatos nėra taikomos norminių teisės aktų pakeitimams, o šioje byloje akivaizdu, kad pareiškėja siekė pakeisti norminį teisės aktą (Vizų išdavimo tvarkos aprašą). Pareiškėjos skundo argumentai negali paneigti Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto specialaus teisinio reguliavimo.
12.3. Teismas nevertina pareiškėjos pateiktų Komisijos sprendimų dėl kitų asmenų, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, gali skirtis aplinkybės dėl viešojo intereso gynimo.
13. Taigi lobistas Komisijos nustatyta tvarka elektroninėmis priemonėmis privalo deklaruoti lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto ar administracinio sprendimo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios arba dėl teisės akto projekto ar administracinio sprendimo nuostatų aptarimo su asmeniu, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos vykdyta veikla (atstovavimas Bendrovės interesams siekiant daryti įtaką dėl teisės akto pakeitimo) atitinka lobistinės veiklos sampratą, todėl Įstatymo nuostatos neriboja asmenų teisės kreiptis (daryti įtaką) į valstybės politikus, valstybės pareigūnus, valstybės tarnautojus, kurie pagal suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus. Taigi tokią veiklą vykdantis asmuo, šiuo atveju pareiškėja, privalėjo registruotis kaip lobistė, už tokią veiklą privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka atsiskaityti visuomenei (pateikti deklaraciją dėl vykdomos veiklos).
14. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ) 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Vadinasi, akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (LVAT sprendimai administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
15. Taigi, Komisija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pripažino, kad pareiškėja, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, UAB „BAA Training“ vardu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pateikusi konkrečius pasiūlymus dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas.
16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, proceso šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, taigi Sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo jo naikinti remiantis skunde išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
17. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Teismui atmetus Pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.