Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. M. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui B. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Kadangi pareiškėja su šeima visuomet gyveno kartu su mama M. R., padėjo mamai tvarkyti jos nekilnojamąjį turtą, 2009 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu mama M. R. padovanojo pareiškėjai 0,1500 ha žemės sklypą su jame esančiais pastatais. Padovanojusi pareiškėjai gyvenamąjį namą ir namų valdą, mama M. R. liko gyventi pas mane iki savo mirties. Pareiškėja ją slaugė ir prižiūrėjo iki pareiškėjos mamos mirties 2016 m. vasario 3 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Pagal mamos M. R. mirties metu galiojusio CK 5.50 straipsnio 1 dalį, palikimą pagal įstatymą, kaip pirmos eilės įpėdinė, pareiškėja galėjo priimti per tris mėnesius, paduodama pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu pat būdu palikimą galėjo priimti ir pareiškėjos brolis B. R.. Pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nė vienas ir paveldėjimo byla po mamos M. R. mirties yra neužvesta. Taip atsitiko todėl, kad žemės sklypas po gyvenamuoju namu, gyvenamasis namas ir ūkinės paskirties pastatai buvo pareiškėjai padovanoti, o apie kitą nekilnojamąjį turtą pareiškėja nepagalvojo.

5. Po mamos M. R. mirties (taip, kaip ir jai esant gyvai), pareiškėja valdė mamai priklausiusius žemės sklypus, juos dirbo, prižiūrėjo ir juos dirba bei naudoja iki šiol. Jai liko visas mamai M. R. priklausęs kilnojamasis turtas, buities reikmenys, šeimos relikvijos. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad mamos vardu yra registruotas 0,4300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 110/525 dalys žemės sklypo, susidedančio iš 5,2500 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

6. Šiuo metu pareiškėja nori susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, bet yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o kitokiu būdu negali gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis), kaip tik kreipiantis į teismą. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

7. Suinteresuotas asmuo B. R. atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

8. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. R., dukra. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjos mamos vardu yra likęs registruotas 0,4300 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 110/525 dalys žemės sklypo, susidedančio iš 5,2500 ha, esančio (duomenys neskelbtini).

9. Nei pareiškėja, nei kiti suinteresuoti asmenys dėl palikimo atsiradusio po M. R. mirties, priėmimo į notarą nesikreipė. Tai patvirtina ir 2024 m. birželio 3 d. VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašas bei (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės A. B. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Pagal M. R. mirties dieną galiojusį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – CK) dėl palikimo priėmimo į notarą privaloma buvo kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

12. Nors pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notarą laiku nesikreipė, tačiau rašytine bylos medžiaga bei rašytiniais pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad mirus M. R., pareiškėja toliau nepertraukiamai mamos užgyventą turtą valdė ir prižiūrėjo ir prižiūri paveldimą turtą iki šiol. Pareiškėja su savo šeima ir murusia mama gyveno viename name, jai liko mamos kilnojamasis turtas, buities reikmenys, šeimos relikvijos. Taip pat, pareiškėja dirba ir prižiūri 0,4300 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 110/525 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 5,2500 ha, esančio (duomenys neskelbtini) registruotų pareiškėjos mamos vardu.

13. Suinteresuotas asmuo B. R. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

14. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.