Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimo, kuriuo pakeistas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus R. P. 2015 m. spalio 31 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 60126484 ir R. R. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 142 str. 4 d., paskirta bauda sumažinta iki 23 eurų, kita nutarimo dalis palikta nepakeista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus R. P. 2015-10-31 nutarimu R. R. pagal ATPK 142 str. 4 d. nubaustas 28 eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. spalio 31 d., apie 13.36 val., važiavo autobusu Nr. 748 maršrutu Nr. 29 tarp stotelių Savanorių pr. – Gerosios Vilties st. be bilieto, tuo pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p., nes kontrolės metu pateikė kontrolės metu pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 116678.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. R. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai jo atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jo kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Iš R. R. 2015-10-31 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis 2015 m. spalio 31 d., apie 13.36 val., važiavo autobusu Nr. 748 maršrutu Nr. 29 tarp stotelių Savanorių pr. – Gerosios Vilties be bilieto, tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. reikalavimus, nes kontrolės metu pateikė kontrolės metu pažymėtą vienkartinį bilietą Nr. 116678, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 str. 4 d.

Sutinkamai su ATPK 142 str. 2 d. nuostatomis, keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudą nuo septyniolikos iki dvidešimt aštuonių eurų.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. numatyta, kad keleiviu laikomas asmuo, važiuojantis be bilieto arba vežantis vaiką nuo aštuonerių iki keturiolikos metų be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą, du ar daugiau kartų pažymėtą vienkartinį bilietą, ne tame autobuse/troleibuse pažymėtą vienkartinį bilietą, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą. Iš šios teisės nuostatos seka, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 142 str. 4 d. klausimą, jo veiksmuose pakanka nustatyti bent vieną iš Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. įtvirtintų alternatyvių veiksmų.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis, R. R. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. reikalavimus pateikęs keleivių kontrolei kontrolės metu pažymėtą vienkartinį bilietą. Nors R. R. savo kaltės dėl šio pažeidimo nepripažįsta, nurodydamas, kad jo bilietas buvo pažymėtas laiku, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, jo kaltę patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, kurios patikimumu abejoti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. P. parodė, kad dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriumi. 2015 m. spalio 31 d. Gerosios Vilties stotelėje buvo tikrinamas autobusas maršrutu Nr. 29, kuriuo važiavo 4-5 keleiviai. Įlipęs į autobusą, jis pastebėjo, kaip R. R. pašoko ir atžymėjo vienkartinį bilietą su 50 proc. nuolaida. Šis keleivis minėtą bilietą pažymėjo jau kontrolieriams įlipus į autobusą. Liudytojas padarė kontrolinę atžymą bei priėjo prie keleivio R. R.. Šią kontrolinę atžymą, kurioje nurodytas autobuso garažinis numeris, data bei maršrutas, yra daroma tam, kad šiuos duomenis sutikrinti su keleivio bilieto padaryta žyma. R. R. paaiškino, kad bilietą jis žymisi ne laiku, taip pažeisdamas viešojo transporto taisyklių 22 p. reikalavimą, kad bilietas turėjo būti pažymėtas įlipus keleiviui į viešą transportą nedelsiant, toje pačioje stotelėje.

Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir liudytoju apklaustas kontrolierius A. S., kuris paaiškino, kad 2015 m. spalio 31 d. su kolega R. P. Gerosios Vilties stotelėje tikrino viešuoju transportu važiavusius keleivius. Jis įlipo į atvažiavusį autobusą maršrutu Nr. 29 bei keleiviams balsu pranešė, kad vyks keleivių patikrinimas. Keleivių autobuse buvo nedaug. Liudytojas matė, kaip R. R. kontrolės metu pažymėjo savo vienkartinį bilietą. Pasak liudytojo, minėtas keleivis su kontrolieriais Gerosios Vilties stotelėje neįlipo į atvažiavusį autobusą Nr. 29, todėl jis viešuoju transportu važiavo mažiausiai nuo Savanorių pr. stotelės. Pasak liudytojo, važiuojančių tam tikrais maršrutais autobusai gali kiek neatitinki viešai skelbiamų maršrutų tvarkaraščio duomenų.

Vertinant šių asmenų parodymus matyti, kad abu SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai patvirtino betarpiškai matę, kaip R. R. vienkartinį viešojo transporto bilietą pažymėjo jau pradėjus vykdyti keleivių kontrolę, kas neabejotinai laikytina Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 p. reikalavimų pažeidimu ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142 str. 4 d., objektyviuosius sudėties požymius. Netikėti šių asmenų parodymais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Jie buvo nuoseklūs, neprieštaringi, sutapo tarpusavyje, juos patvirtina rašytinė bylos medžiaga.

Iš byloje esančio R. R. vienkartinio bilieto Nr. 116678 (b. l. 3) bei kontrolieriaus padarytos kontrolės atžymos matyti (b. l. 4), kad juose sutampa autobuso maršruto numeris, transporto priemonės garažinis numeris, data ir laikas. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti R. R. kalte dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nėra teisinio pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad R. R. veika kvalifikuota tinkamai, jam paskirta administracinė nuobauda atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo reikalavimus, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-22 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nutarimą nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.