Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. A. A. A. ir jo advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. A. A. A. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Centras nustatė, kad Užsienietis atvyko į Šengeno erdvę turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2021 m. sausio 3 d. ir galiojantį iki 2027 m. sausio 3 d., ir Lietuvos Respublikos išduotą D tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. sausio 31 d., išduotą studijų (duomenys neskelbtini) pagrindu. VSAT 2026 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą panaikinti Užsieniečiui Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

4. Centras iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) Studentų registro duomenų nustatė, kad nėra duomenų, jog Užsienietis studijavo, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šengeno informacinėje sistemoje įrašų nėra, įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį Užsieniečiui, nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje įrašų, kad Užsienietis dirbo, nėra. Užsienietis taip nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre įrašų nėra. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

5. Centras paaiškino, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, nes jis neturi teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, todėl artimiausiu metu Centras imsis procesinių veiksmų dėl Užsieniečio išsiuntimo. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, tačiau paso jis neturi, todėl artimiausiu metu bus kreiptasi į Jemeno Respublikos ambasadą Užsieniečio kelionės dokumento išdavimui. Užsienietis apgaulės būdu patekto į Europos Sąjungą ir iš anksto žinodamas, kad pažeis migracinius įstatymus, siekė jų nesilaikyti, teikdamas prioritetą savo asmeniniais interesams, išvyko į Norvegijos Karalystę.

6. Centras pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos įstatymų bei šiurkščiai juos pažeidžia, yra linkęs nevykdyti savo, kaip užsieniečio, pareigų, tikėtina, jog siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ar pasislėpti, taip apsunkindamas tiek Lietuvos tiek kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas sprendžiančias užsieniečio teisinę padėtį. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti, dėl to prašoma Užsienietį sulaikyti.

II.

10. VSAT 2026 m. sausio 20 d. priėmė sprendimą panaikinti Užsieniečiui Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.

11. Teismas akcentavo, kad Studentų registre nėra duomenų, jog Užsienietis studijavo, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Šengeno informacinėje sistemoje įrašų nėra, įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį Užsieniečiui, nėra. Valstybinėje darbo inspekcijos sistemoje įrašų, kad užsienietis dirbo, nėra. Užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje, jis neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinių nusižengimų registre įrašų nėra. Užsienietis nėra pateikęs prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimą ir paskirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Užsienietis akcentuoja, jog asmens teisė į laisvę yra saugoma ir ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas, taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodo, kad užsieniečių sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir turi būti taikoma griežtai laikantis įstatymo nuostatų, reguliuojančių sulaikymą.

17. Užsienietis pažymi, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas be teisės palikti apgyvendinimo vietą negavus vadovo ar įgalioto asmens leidimo, iš esmės nepasikeitė, pasikeitė apgyvendinimo centrų pavadinimai ir institucija, kurios priežiūroje yra centrai. Tačiau taikomos priemonės esmė liko ta pati. Užsienietis gyventų tame pačiame Centre (duomenys neskelbtini), toje pačioje teritorijoje, jis negalėtų išvykti iš Centro teritorijos negavęs vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo ir be palydos.

18. Užsienietis atkreipia dėmesį, jog į Šengeno erdvę jis atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2021 m. sausio 3 d. ir galiojantį iki 2027 m. sausio 3 d., ir Lietuvos Respublikos išduotą D tipo vizą, yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Šengeno informacinėje sistemoje įrašų apie Užsienietį nėra, todėl nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad jis gali pasislėpti.

19. Užsieniečio nuomone, būtų proporcinga jam skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21. Centras, pakartodamas aktualias faktines Užsieniečio sulaikymo aplinkybes, nurodo, kad Užsienietis apgaulės būdu, siekdamas patekti į Europos Sąjungos teritoriją, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie atvykimo tikslą ir pažeidė vizos Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygas ir kitus įstatymus. Lietuvos Respublika jam išdavė D tipo vizą studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete Lietuvoje, bet jis neinformavęs universiteto, išvyko į Norvegijos Karalystę, kur 2025 m. lapkričio 14 d. pateikė prieglobsčio prašymą. Todėl Užsieniečio nebendradarbiavimą vertina kaip nenorą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos. Užsienietis nėra pateikęs jo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto.

22. Centras atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. sausio 27 d. priėmus nagrinėti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvoje, jo teisinis statusas Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir jis tapo prieglobsčio prašytoju. Pažymi, kad Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik po to, kai VSAT jį sulaikė ir sprendė klausimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu Užsienietis siekė sutrukdyti priimti ir įvykdyti išsiuntimo sprendimą, todėl jo veiksmus vertina kaip nenorą būti grąžintam į savo kilmės šalį ir siekimą bet kokiais būdais to išvengti.

23. Centro vertinimu, nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip sutrukdyti Migracijos departamentui išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, todėl jam taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti. Išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas ir jis apgaulės būdu gavęs vizą gyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje iškart išvyko į Norvegijos Karalystę, kur pateikė prieglobsčio prašymą. Užsienietis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, jis nesieks nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, bet prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką. Todėl Užsieniečiui taikomas judėjimo laisvės apribojimas yra būtina priemonė.

24. Centras pažymi, jog laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos (neribotai naudotis telefonu, teisine, medicinine, socialine, psichologine pagalba), reikalingos jo poreikiams patenkinti, jo judėjimo laisvė nėra absoliučiai apribota tik apgyvendinimo teritorijoje, nes esant poreikiui, jis, apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu, gali išvykti už apgyvendinimo teritorijos ribų. Centras duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nepagrįstai nebūtų duotas, neturi. Priešingai, Užsieniečiui sudarytos visos sąlygos, jis teikė prašymus ir jie buvo tenkinti.

25. Centras akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai ir visapusiškai įvertintos faktinės aplinkybės ir priimtas teisiškai pagrįstas sprendimas, naujų esminių aplinkybių byloje nėra, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš šiai vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2026 m. balandžio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos bei lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų apie tai, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prieglobsčio prašymas pateiktas teismo posėdžio metu), prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

28. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

30. Bylos duomenimis, Užsienietis į Šengeno erdvę atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2021 m. sausio 3 d. ir galiojantį iki 2027 m. sausio 3 d., ir Lietuvos Respublikos išduotą D tipo vizą, galiojančią nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2026 m. sausio 31 d., studijų (duomenys neskelbtini) universitete pagrindu. Užsienietis, 2026 m. sausio 19 d. grąžintas pagal Dublino III reglamentą iš Norvegijos Karalystės, tą pačią dieną VSAT sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val., o jam išduota viza 2026 m. sausio 20 d. VSAT sprendimu buvo panaikinta motyvuojant tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje Migracijos departamento sprendimu yra priimtas nagrinėti.

31. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad į Šengeno erdvę jis atvyko turėdamas (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, išduotą 2021 m. sausio 3 d. ir galiojantį iki 2027 m. sausio 3 d., ir Lietuvos Respublikos išduotą D tipo vizą, jis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie jo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui, jis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, Šengeno informacinėje sistemoje įrašų apie jį nėra, todėl nėra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad jis gali pasislėpti todėl jam taikytina švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

32. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

33. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

34. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.).

35. Pažymėtina, kad Užsienietis, apeliaciniame skunde prašydamas skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę nei jam skirta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės neginčija esant jo sulaikymo pagrindą, numatytą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje 2 punkte.

36. Įstatymo 115 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvių sulaikymui priemonių rūšis ir taikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

37. Teisėjų kolegija, ginčui taikytino teisinio reguliavimo kontekste įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad nors skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvo pagrindas taikyti Įstatymo115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą priemonę tam, kad užtikrinti motyvų, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, išsiaiškinimą, tokios priemonės, kuri reikšmingai riboja asmens judėjimo laisvę, taikymo terminas nustatytas nepagrįstai ilgas, šiuo metu tokios priemonės taikymas objektyviai yra nereikalingas ir neproporcingas siekiant Įstatyme nustatytų tikslų.

38. Siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

39. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindai pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, Užsieniečiui skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. K. A. A. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. sausio 21 d. sprendimą.

(duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. A. A. A. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų – iki 2026 m. balandžio 19 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.