- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- N1-9-971/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19208-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Civilinis ieškovas
- D. R.
- Kaltinamasis
- T. D.
- Civilinis atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilmai Petkienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-04-12 Telšiuose, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kur mokosi 10 klasėje, nevedęs, neteistas, Telšių rajono apylinkės teismo 2016-04-15 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis T. D. 2016-04-23, apie 12.40 val., viešoje vietoje, Telšių mieste, Dariaus ir Girėno g., ties pastatu, pažymėtu numeriu 4, kitų asmenų akivaizdoje, rodydamas aiškų asmens negerbimą, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, įžūliu elgesiu, t. y. žodžiu įžeidinėdamas D. R., t. y. pavadino „gėjumi“ ir „pyderu“, po to stikliniu buteliu vieną kartą trenkdamas jam į kairiąją veido pusę, padarė muštinę kiauryminę viršutinės lūpos žaizdą kairėje, skeveldrinį viršutinį žandikaulio kairės pusės trečio danties lūžimą su žymia išlikusių dalių dislokacija, dantenų pažeidimu, taip padarė D. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis T. D. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tai buvo 2016 m. balandžio mėn., tikslios datos ir laiko nepamena. Jis buvo susitikęs su draugais M. S. ir E. B. prie darželio, esančio Telšiuose netoli „Kosmonautų“ parduotuvės, gatvės nežino, tvoros. Kalbėjosi su draugais, M. S. buvo atsivedęs šunį. Pro šalį ėjo nukentėjusysis. E. B. prisikabino prie nukentėjusiojo, pradėjo vartoti nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, keiktis. Jis (T. D.) išėjo į priekį, į keliuką, nes ruošėsi eiti namo. Jis nukentėjusiajam nieko nesakė. Tuo tarpu nukentėjusysis sustojo, atsisuko ir kažką Ernestui pasakė. Galimai nukentėjusysis pagalvojo, kad tai jis (T. D.) jam ką sakė, ir pradėjo eiti link jo, ant jo pulti. Jis (T. D.) pamanė, kad nukentėjusysis gali jam trenkti, gynėsi ir pirmas trenkė nukentėjusiajam vieną kartą į skruostą su rankoje turėtu stikliniu limonado buteliu. Po smūgio nematė jokių sužalojimų, nes nukentėjusysis iškart apsisuko ir nubėgo. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies.
Nukentėjusysis D. R. parodė, kad tai įvyko 2016-04-23, šeštadienį, apie 12.40 val. Jis ėjo iš kirpyklos namo, link „Kosmonautų“ parduotuvės. Pro „Saulutės“ darželį eidamas praėjo tris vaikinus. Vienas iš vaikinų turėjo šunį ir pasakė: „atsargiai, šuo gali įkasti“. Tada jis paėjo dar kokius 20 žingsnių į kalną ir išgirdo jam sakant: „eik, eik, gausi į galvą, pydere“. Atsisukęs pasakė tiems vaikinams, ko šie vidury dienos prie jo kabinėjasi, kad iškvies policiją. Tada kaltinamasis pakartojo, kad jis gaus į galvą ir kad greičiau eitų. Jis pasakęs, kad „geriau nebandyk, nes iškviesiu policiją“, bet tada vaikinai priėjo prie jo arčiau. Kaltinamasis atsistojo arčiausiai, už jo stovėjo kiti. Tada kaltinamasis vėl pakartojo, kad jis gaus į galvą ir pavadino jį „gėjašu“. Jis kažką tokio pasakė, kad „geriau pieną nuo lūpų nusivalyk“. O jis (T. D.) sako „trenksiu tau iš butelio“. Buvo stiklinis butelis, etiketės nematė, bet jam atrodo, kad tai buvo degtinės butelis. Kaltinamasis iškėlė butelį virš galvos, žengė žingsnį atgal. Jis pakėlė vieną ranką, nesuprasdamas, kas vyksta, ir sakė „baik, baik, nekvailiok“ ir tada kaltinamasis jam trenkė į kairįjį skruostą. Jis nuo smūgio persisuko, susiėmė už burnos, po to atsidengęs pamatė danties gabaliuką savo rankoje ir pradėjo eiti link namų. Tada kažkuris iš jų, atrodo, kad ne kaltinamasis pasakė „tu jam dantis išdaužei“, o dar kažkuris sakė, kad „reikėjo dar šunį užleisti“. Eidamas pamatė ateinant pažįstamą Vandą, bet su ja prasilenkė ir nuėjo namo. Grįžęs į namus, iškvietė policiją. Pirmas jį užkabino ne kaltinamasis, o kažkuris iš vaikinų, buvusių kartu su juo, tačiau, kai jis paėjo toliau, grasinimas, kad gaus į galvą, ir įžeidžiantys žodžiai „pydere“, „gėjaše“ pasigirdo iš kaltinamojo. Dėl šio įvykio patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
Liudytojas M. S. parodė, kad su T. D. susitiko prie parduotuvės, nusipirko atsigerti ir einant sutiko E. B.. Persimetė keliais žodžiais. Pro šalį ėjo vyriškis (nukentėjusysis), ir Ernestas jam pasakė: „atsargiai, gali įkąsti šuo“. Vyriškis numojo ranka, pasakė, kad nieko tokio ir nuėjo. Ernestas pradėjo vyriškį pravardžiuoti, ką sakė T. D., neatsimena. Tada tas vyriškis pasakęs: „ateikit, jeigu norite“. Nukentėjusysis artėjo prie jų, o Tomas su Ernestu ėjo link nukentėjusiojo, jis pasiliko stovėti. T. D. rankose turėjo mažą stiklinį limonado buteliuką. T. D. priėjo arčiau ir iš butelio trenkė nukentėjusiajam į šoną ir į veidą. Ernestas stovėjo šalia. Nukentėjusysis niekam nesudavė. Nukentėjusiojo elgesys neatrodė agresyvus. Tuo konfliktas ir baigėsi, tas vyriškis nuėjo. Konfliktas vyko prie darželio „Saulutė“.
Liudytoja V. G. parodė, kad tikslios datos nepamena, apie 12-13 val., išėjo pavedžioti savo šuniuką. Pro savo namo kampą pamatė trijų ar keturių jaunuolių grupę, jie turėjo tokį baltą šunį, didesnį nei jos šuniukas. Savo šuniuką vedžioja palaidą, tačiau bijodama, kad jų šuo neįkąstų, pasilenkė prisisegti šuniuką prie pavadėlio. Kai atsitiesė, pamatė, kad vienas iš jaunuolių atbula ranka su buteliu trenkė kitam jaunuoliui. Tada jaunuolis, kuriam buvo suduota (prasilenkiant atpažino, kad tai D. R.), užsiėmęs už burnos nuėjo toliau, o ji vedina šuniuku nedrąsiai, net nežiūrėdama į likusius stovėti jaunuolius, bijodama, kad ir pati negautų kokio smūgio, nuėjo toliau.
Liudytojas E. B. parodė, kad, kada buvo tas įvykis, datos nepamena, ėjo iš parduotuvės, prie Dariaus ir Girėno g., netoli 10 namo, susitiko su T. D. ir M. S.. Pro šalį ėjo nukentėjusysis D. R.. Mindaugas turėjo šunį, šuo buvo piktas, todėl jis pasakė Donatui: „atsargiai, šuo įkąs“. Donatas atsakė, kad nebijo, po to dar kažką pasakė. Tada T. D. pasakė Donatui: „eik, jeigu eini“, o Donatas atsakęs: „ateik, ateik“. Tomas nuėjo prie Donato su rankoje turėtu stikliniu mineralinio vandens buteliu. Donatas norėjo kažką padaryti, trenkti norėjo Tomui, užsimojo, tačiau Tomas trenkė jam iš butelio pirmas, po ko jie abu nukrito. K. T. pataikė, nematė, tik matė, kad Donatui kraujas pradėjo bėgti iš veido, todėl, mano, kad galėjo pataikyti į veidą. Tarp Tomo ir Donato buvo apsižodžiavimas, T. D. sakė Donatui „asilas tu, pydere tu, gaidys“, Donatas kažką atsakė. Tada visi išsiskirstė. T. D. iš viso sudavė du smūgius nukentėjusiajam: kai priėjo, iš karto spyrė Donatui į koją, tada Donatas bandė suduoti, o Dimičiukas trenkė Donatui iš butelio į veidą.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra teritorija ties pastatu, esančiu Dariaus ir Girėno g. 4, Telšių m. (b.l. 5-8).
Iš specialisto išvados Nr. G 859/2016 (03) matyti, kad D. R. nustatyti šie sužalojimai: muštinė kiauryminė viršutinės lūpos žaizda kairėje, skeveldrinis viršutinio žandikaulio kairės pusės 3-čio danties lūžimas su žymia išlikusių dalių dislokacija, dantenų pažeidimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b.l. 51-52).
LR BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje.
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. D. 2016-04-23, apie 12.40 val., viešoje vietoje, Telšių mieste, Dariaus ir Girėno g., ties pastatu, pažymėtu numeriu 4, kitų asmenų akivaizdoje, žodžiu įžeidinėdamas D. R., po to stikliniu buteliu vieną kartą trenkdamas jam į kairiąją veido pusę, padarė nukentėjusiajam sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad konflikto iniciatorius buvo E. B., o jis smūgį nukentėjusiajam sudavė gindamasis, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, juos paneigia nuoseklūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo D. R. parodymai, kad nors pirmas jį užkabino ne kaltinamasis, tačiau jam atsisukus būtent kaltinamasis jam grasino suduoti į galvą, vadino įžeidžiančiais žodžiais ir priėjęs prie jo trenkė su rankoje laikytu stikliniu buteliu į veidą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos V. G. parodymai, kad ji matė stovinčius jaunuolius ir iš pradžių jokio konflikto tarp jų nepastebėjusi, kai staiga atsitiesusi pamatė, kaip vienas iš jaunuolių sudavė atbula ranka su buteliu nukentėjusiajam į veidą. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo ir minėtos liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo. Juos iš dalies patvirtina nepilnamečių liudytojų M. S. ir E. B. parodymai teisme, kurie nors ir nebuvo visiškai nuoseklūs bei kiek skyrėsi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau abu liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis priėjęs prie nukentėjusiojo iš karto sudavė jam. M. S. teigė neatsimenantis, ką T. D. sakė nukentėjusiajam, tačiau E. B. patvirtino, kad kaltinamasis išsakė nukentėjusiojo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius. Liudytojai M. S. ir E. B. nurodė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam du smūgius – į veidą ir į šoną (koją), pats nukentėjusysis atsimena tik vieną smūgį, liudytoja V. G. teigė taip pat mačiusi vieną smūgį, todėl aplinkybė dėl antrojo smūgio sudavimo nukentėjusiajam bylos duomenimis nėra vienareikšmiškai nustatyta ir kaltinamajam pagrįstai nėra inkriminuota. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam su alaus buteliu, kadangi bylos duomenimis nustatyta tik tai, kad suduota buvo su stikliniu buteliu, tačiau kokio konkrečiai – alkoholinio ar nealkoholinio – gėrimo butelis tai buvo, duomenys byloje yra prieštaringi ir šio prieštaravimo teisminio nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti. Pažymėtina, kad šios aplinkybės pašalinimas iš kaltinimo įtakos veikos kvalifikacijai neturi ir kaltinamojo padėties nesunkina. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuoti D. R. padaryti sužalojimai.
Pagal teismų praktiką viešąja laikoma tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų gali patirti nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Įvykis vyko dieną, apie 12.40 val., Telšių mieste, prie vaikų darželio Dariaus ir Girėno g., kur įvykį ne tik galėjo, bet realiai matė pašaliniai asmenys – liudytoja V. G., vedžiojusi savo šunį, taigi įvykis neabejotinai vyko viešoje vietoje.
Kaltinamojo veiksmai – kibimas prie pro šalį einančio nukentėjusiojo, įžeidžiančių ir necenzūrinių žodžių vartojimas, po to priėjus ir netikėtai suduodant smūgį iš stiklinio butelio nukentėjusiajam į veidą, traktuotini kaip akivaizdus visuotinai priimtinų moralės, elgesio normų nepaisymas, visiškai nepagrįstas, be esminės, suprantamos ar nors kuria dalimi pateisinamos dingsties. Toks kaltinamojo elgesys šokiravo aplinkinius, ką patvirtino liudytoja V. G., nurodžiusi ir tai, kad ji pasijuto nesaugiai. Objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad smūgį nukentėjusiajam jis sudavė gindamasis, byloje nėra. Liudytojas M. S. patvirtino, kad nukentėjusiojo elgesys nebuvo agresyvus, o T. D. neatrodė išsigandęs. Nors E. B. nurodė, kad nukentėjusysis lyg ir norėjo kažką padaryti kaltinamajam, tačiau tai jis nurodė tik apklausiamas teisme, be to, dėl savo amžiaus būdamas neįspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir patvirtindamas, kad yra draugai su kaltinamuoju. Dėl šių priežasčių šie liudytojo E. B. parodymai vertintini kritiškai. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmus sąlygojo jo paties neadekvatus situacijos vertinimas.
Tokiu būdu, išanalizavus ir įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, konstatuotina, jog kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kadangi T. D., veikdamas tiesiogine tyčia, nežymiai sužalojo nukentėjusiojo D. R. sveikatą ir tokiu būdu savo priešingais įstatymui veiksmais, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgia į BK 91 str. nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis T. D. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas nepilnametis. Jis anksčiau neteistas, tačiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi galiojančią nuobaudą už nedidelį chuliganizmą ir girto pasirodymą viešoje vietoje (ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 174 str. ir 178 str. 1 d.) (b.l. 73-79, 80-81), ankstesnės mokymo įstaigos charakterizuojamas neigiamai (b.l. 84), šiuo metu gyvena ir mokosi Vėliučionių vaikų socializacijos centre, žalos nukentėjusiajam neatlygino, tačiau teisme jo atsiprašė, nurodė, kad gailisi ir padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus mažesnę už vidurkį laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 949,48 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 20-24, 134-135). Patirtą turtinę žalą sudaro procedūrų, kurios jam buvo atliktos: suskaldyto danties ištraukimo, implanto įdėjimo, gydymo, danties vainikėlio, kaina (b.l. 25-34, 136, 156-157, 179-180). Neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė skausmą ir sutriko gyvenimo ritmas: turėjo gerti vaistus, šventėse negalėjo normaliai jaustis ir šypsotis, negalėjo važiuoti atostogauti, nes turėjo atsidėti pinigų visom procedūroms. Pakartotinai teko dėti danties implantą. Dirba Užsienio reikalų ministerijoje, yra priverstas atsiprašinėti iš darbo, eiti pas gydytoją. Jo darbo pobūdis – bendrauti su užsienio diplomatais ir kitais svarbiais žmonėmis, o jis negali gerai jaustis, nes negali šypsotis - neturi iltinio danties. Net barzdą užsiaugino, nes veide liko randas.
Nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas ir teisėtas. Su nurodytu žalos dydžiu sutiko tiek kaltinamasis, tiek civilinė atsakovė, dalis nukentėjusiojo turėtų išlaidų yra pagrįstos objektyviais į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Ginčo dėl turtinės žalos atlyginimo nėra, todėl nukentėjusiojo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, 949,48 Eur turtinę žalą priteisiant iš kaltinamojo, o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai priteisiant iš jo įstatyminės atstovės J. K. (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str.).
Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nesunkios nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. R. padarytas sužalojimas, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Tai neabejotinai sukėlė jam neigiamas pasekmes – fizinį skausmą ir nepatogumus. Nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas LR CK 6.283 str. 1 d., objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Dėl patirto sužalojimo nukentėjusiajam teko patirti skausmą, kreiptis į gydymo įstaigą, keisti darbo ir atostogų planus, nepaisant to, smurto pasekmės nėra labai sunkios. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl žalos atlyginimo nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį (yra nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi) bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.) ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina, o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai priteistina iš jo įstatyminės atstovės J. K. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti (LR BPK 115 str. 1 d., LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.276 str.). Kitoje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Byloje buvo pareikštas Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 24,26 Eur žalos atlyginimo (b.l. 56-60). Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė J. K. atlygino padarytą žalą (b.l. 62), Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareikšto ieškinio atsisakė (b.l. 127), todėl procesas dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.
Nukentėjusiajam D. R. iš teismo lėšų apmokėtos kelionės išlaidos – iš viso 85,58 Eur ir šios išlaidos pripažintos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 104 str.). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes dėl kaltinamojo turtinės padėties (nepilnametis, savarankiškų pajamų neturi, gyvena socializacijos centre), šios išlaidos valstybei iš kaltinamojo neišieškotinos (BPK 105 str.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas
nusprendė:
T. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose, šiuo metu gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), nuo 21 val. iki 6 val. ir mokytis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.
Kaltinamajam T. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš kaltinamojo T. D., o iki jis taps pilnamečiu arba įgis turto ar uždarbio, subsidiariai iš jo įstatyminės atstovės J. K. priteisti nukentėjusiajam D. R. 949,48 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priimti Šiaulių teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.