Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustato:

1.1 M. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė D. S. į dešinės pusės galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam D. S. fizinį skausmą.

2.1. Kaltinamasis M. B. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2023-02-20, apie 11.30 val., būnant bute, (duomenys neskelbtini), išgirdus didelį garsą kartu su žmona R. B. nuėjo atidaryti duris. Prie durų stovėjęs D. S. įsiveržė į buto koridorių ir pradėjo aiškintis dėl namo šildymo. D. S. buvo įpykęs, sugniaužtais kumščiais. Atsistojęs tarp D. S. ir žmonos R. B. liepė D. S. išeiti iš buto, tačiau jis neklausė. Tada jis suėmė D. S. už atlapų ir norėjo jį išlydėti iš buto, bet D. S. pradėjo jį mušti, t.y. sudavė jam 3-4 smūgius kumščiu į galvos sritį. Po to į butą atėjo kaimynė R. B., kuri matė kaip D. S. stvėrė jam už kaklo, suko galvą ir jis nukrito ant žemės. Nukritus ant žemės D. S. vėl sudavė smūgius kumščiais. Pats D. S. tyčia jokių smūgių nesudavė, nebent gindamasis galėjo pataikyti.

2.2. Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiveržė D. S. be jo ir žmonos R. B. leidimo, o paprašytas išeiti, ne tik kad neišėjo, kėlė žodinį konfliktą, tačiau ir panaudojo prieš jį fizinį smurtą. Įsiveržęs į butą D. S. pradėjo žodinį konfliktą su žmona R. B. dėl šildymo sistemos, tada jam priėjus prie jo, buto koridoriuje ir paprašius jo išeiti, jis to padaryti nesutiko, tęsė konfliktą, ir tada paėmus už jo drabužių abejomis rankomis ties krūtine ir bandant jėga išstumti iš buto į laiptinę, D. S. jam vieną kartą trenkė rankos kumščiu į veidą. Tada jie susistumdė, po ko, D. S. jam abejomis rankomis sugriebęs už kaklo bei galvos, staigiai pasuko jo galvą, po ko nukrito ant žemės. Kiek tiksliai kartų jam sudavė D. S. gulinčiam ant grindų koridoriuje, pasakyti negali, bet ne mažiau kaip tris ar keturis kartus rankomis į galvos sritį. Kiek kartų jam sudavė D. S., gali pasakyti kaimynė, mačiusi konfliktą, t.y. R. B.. Kiek kartų rankomis sudavė D. S., gindamasis nuo jo užpuolimo, negali pasakyti, bet neneigia, kad galėjo suduoti jam rankos kumščiu į galvos sritį vieną kartą. Po to, kai atsikėlė nuo žemės, pasiėmė iš tamsaus kambariuko žmonos siūlų medinę lazdelę, kurios pagalba norėjo išprašyti D. S., tačiau R. B. ją iš jo paėmė ir liepė nustoti konfliktuoti. Su minėta lazdele nesudavė nei vieno smūgio D. S. (tomas 1, b.l. 76-77, 82).

2.3. Nukentėjusysis D. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-02-20, apie 11-12 val., nuėjo pas kaimynus B., gyvenančius (duomenys neskelbtini), pasiaiškinti dėl įvykusio konflikto dėl namo šildymo tarp jo mamos ir minėtų kaimynų. Stipriai pabeldė į kaimynų duris. Jas atidarė R. B.. Pradėjo su kaimynais konfliktuoti iš pradžių prie buto durų, vėliau pats įėjo į buto vidų. Ginčo metu kaimynas M. B. jam pirmas sudavė kairės rankos kumščiu į dešinės pusės smilkinį, po ko jis atgal sudavė M. B., nes buvo išprovokuotas. Tarp jo ir M. B. įvyko grumtynės ir M. B. parkritus ant žemės dar sudavė kažkiek smūgių jam į veido sritį. Ar grumtynių metu M. B. dar jam sudavė smūgių, negali pasakyti. M. B. jam už atlapų nebuvo suėmęs, iškart sudavė smūgį, dėl ko jis iš pykčio sudavė M. B. atgal.

2.4. Nukentėjusysis D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022-02-20 d., apie 11 val. 20 min., atvyko pas savo mamą A. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Prieš atvykstant pas mamą žinojo, kad tarp mamos ir jos kaimynų buvo kilęs žodinis konfliktas dėl namo šildymo. Atvykęs pas mamą nusprendė nueiti pas kaimynus, su kuriais mama konfliktavo, pasiaiškinti, kokia yra situacija ir dėl ko kilo konfliktas. Nuėjo pas kaimynus iš (duomenys neskelbtini) buto, ten gyvena M. ir R. B.. Priėjęs prie durų, į jas stipriai pabeldė. Po keleto sekundžių duris atidarė R. B., už jos stovėjo M. B.. Jis pasisveikino ir paklausė, kodėl minėti asmenys konfliktuoja su mama. Iš pradžių buvusį konfliktą su mama asmenys neigė, vėliau asmenys pradėjo sakyti, kad mama vagia jų pinigus dėl šildymo sąskaitų, priekaištavo, kad mama laiko pravirus buto langus, pradėjo visokiais žodžiais, tokiais kaip „vagis, kūrva“, vadinti jo mamą. Kadangi konfliktas buvo kilęs dėl šildymo sistemos, jis jiems norėjo paaiškinti kokiu principu vyksta namo šildymas, vandens cirkuliacija, termostatų veikimas, bet jie nesileido į kalbas ir jo nesiklausė, jį koliojo, keikė necenzūriniais žodžiais (tokiais kaip „durnius, banditas, debilas“). Tada jis jiems pasakė, kad jo bute visada buvo ir bus šilta, nes butas suremontuotas pagal naujausias technologijas, tačiau jie nesiklausė ir jį apkaltino šilumos vagyste. Žodinio konflikto metu, M. B. užsimojo ir vieną kartą, kairės rankos kumščiu jam trenkė į dešinės pusės galvos sritį. Tada jis apimtas pykčio atsakė tuo pačiu, dešinės rankos kumščiu galėjo paleisti jam kokius 4-5 smūgius, į krūtinės ir veido sritis. Po jo smūgių, M. B. parkrito ant žemės. Tada R. B. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, jis jai atsakė, taip teisingai, kviesk. Tuo metu, kai M. B. kėlėsi nuo žemės, atėjo kaimynė R. B. iš 12 buto. Tolimesnį žodinį konfliktą R. B. galėjo matyti. Atsikėlęs nuo žemės M. B., atsidarė tamsiojo kambariuko duris, pasiėmė lazdą ar tai pagalį, tiksliai negali pasakyti, tas daiktas (lazda/pagalys) buvo apie 180 cm ilgio, ir M. B. pradėjo tuo daiktu (pagaliu/lazda) mojuoti, įvertinus visą esamą situaciją, galvojo, kad M. B. jam nori trenkti tuo daiktu (lazda/pagaliu). Nieko negalvodamas, puolė prie M. B. ir tą daiktą atėmė (pagalį/ lazdą). Tą pagalį/lazdą jis po to pastatė prie sienos ar spintos, tiksliai neatsimena. Toliau vis dar tęsėsi žodinis konfliktas, iki kol atvyko policijos pareigūnai. Iki atvykstant pareigūnams, būnant M. ir R. B. bute, R. B. pasakė, kad užrakinkime duris, tam, kad manęs neišleistų iš buto, kokiu pagrindu, nežino, ar primušti jį norėjo, ar sulaukti policijos pareigūnų. Iš įvykio vietos pasišalinti ar pabėgti jis neketino. Atvykus policijos pareigūnams, tiek jis, tiek kaimynai pasakė apie įvykusį konfliktą. Iškart po konflikto neketino rašyti pareiškimo dėl jam sukelto fizinio skausmo, vėliau apsigalvojęs atvyko į Molėtų r. PK ir pareiškimą visgi parašė. Kadangi jam yra nustatyta galvos trauma, jį gydantis gydytojas informavo, kad galvą turi saugoti, nesusitrenkti, nesusimušti, nes gali kilti komplikacijų ir pradėti kauptis kraujas galvoje, dėl ko gali kilti rimtų sveikatos problemų. Į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė. Papildomos apklausos metu D. S. nurodė, jog konflikto metu M. B. galėjo jam dar suduoti kelis smūgius iš kairės rankos kumščio, tačiau galėjo nepataikyti ir šie smūgiai jam nesukėlė fizinio skausmo (tomas 1, b.l. 11-12, 14-15).

2.5. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-02-20, apie 12 val., būnant bute, (duomenys neskelbtini), išgirdo laiptinėje trenksmą. Atidariusi buto duris pamatė kaimynės sūnų D. S., kuris buvo įpykęs, sugniaužtais kumščiais. Jis nekviestas įėjo į butą ir pradėjo ją kaltinti užsipuolus jo motiną. Tada vyras M. B. atsistojo tarp jos ir D. S., liepė jam išeiti iš buto, norėjo pastumti iš buto, abu susistumdė ir matė, kaip D. S. užsimojo suduoti smūgį. Nematė, ar D. S. tuo kartu pataikė vyrui, nes iškart išėjo į kitą kambarį kviesti policijos. Kai grįžo į koridorių matė, kaip vyras kėlėsi nuo žemės, jam prie akies buvo nubrozdinimas, bėgo kraujas. Tuo metu taip pat į butą buvo atėjusi kaimynė R. B..

2.6. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad kartu su savo vyru M. B. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023-02-17 pas savo kaimynę Z. K. sutiko A. S. ir pasiteiravo, kodėl ji nuolatos laiko pravirus buto langus ir tokiu būdu išleidžia į lauką šilumą, ko pasėkoje visi namo gyventojai gauna padidintas šildymo sąskaitas, taip pat priekaištavo dėl savavališkai nuimtų termostatų. Tada ji jai pasakė, kad pas ją penktame aukšte turi būti šilčiau nei kituose aukštuose. Kadangi suprato, kad jų pokalbis netenka prasmės, todėl atsisveikino su kaimynėmis ir išėjo namo. Jokių necenzūrinių žodžių, keiksmažodžių ar kitokių nepagarbių dalykų A. nesakė. 2023 m. vasario 20 d., apie 11.30 val., jai būnant namuose kartu su vyru M. B., išgirdo didelį triukšmą laiptinėje. Pribėgusi prie lauko durų, jas atrakino ir atidarė. Jos vyras tuo metu stovėjo koridoriuje, netoli virtuvės durų. Jai atidarius duris, pamatė kaimynės A. S. sūnų D. S., kuris kaire savo ranka nustūmė ją į šoną ir įėjo į koridorių, neturėdamas tam leidimo ir priekaištavo dėl to, jog ji užsipuolė A. S.. Tada vyras priėjo prie D. ir švelniai ranka stumdamas jį į krūtinę pasakė: „eik, eik iš čia, niekas tavęs nekvietė“. Tada D. pastūmė abejomis rankomis jos vyrą ir abu susistumdė. Kuria ranka sudavė D. vyrui į veidą, negali pasakyti, neprisimena, nes tuo metu dėl įsiveržusio nekviesto žmogaus elgesio ją ištiko nervinis šokas, todėl iš karto puolė į svetainės kambarį pasiimti savo mobilaus ryšio telefono, kad paskambintų policijai. Tuo metu D. ir M. liko konfliktuoti koridoriuje, todėl nieko nematė, kas ir kam kiek kartų dar sudavė ir trenkė. Jai grįžus su telefonu rankose į koridorių, pamatė atbėgusią namo komendantę R. B., kuri jai liepė iš karto skambinti policijai, o ji tuo tarpu pradėjo juos skirti. Tuo tarpu pati išėjo į balkoną paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Po skambučio, jai grįžus į koridorių, vyras kėlėsi nuo žemės. Kaip jis nugriuvo, nematė. Prisimena, kad jai grįžus į koridorių po skambučio, R. paėmė iš M. rankų medinę lazdelę, ant kurios džiovina siūlus. R. tuo metu šaukė vyrams: „baikit, užtenka, gana čia, prisimušit vienas kitą dar“. D. S. įsiveržė į jos su vyru namus, jis išprovokavo konfliktą, jis pirmas sudavė jos vyrui ranka, o jeigu jos vyras ir sudavė jam, tai tik gindamasis, tačiau to fakto nematė, nes kaip ir minėjo, tuo metu išėjo ieškoti telefono ir skambino policijos pareigūnams (tomas 1, b.l.56-57).

2.7. Liudytoja R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2023-02-20, apie 20 val., išgirdo laiptinėje triukšmą. Atidariusi duris pamatė kaimynų B. buto duris praviras, o koridoriuje stovėjo M. B. ir D. S., tarpusavyje mosikavosi rankomis, tačiau ar pataikė vienas kitam, nematė. Priėjusi prie D. S. paėmė jam už rankos ir liepė ramintis. D. S. buvo įpykęs, jo kumščiai buvo sugniaužti ir pasakęs, jog jo mamos niekas neįžeidinės, ranka paėmė M. B. už sprando, jį parvertė ant žemės ir pradėjo kumščiuoti jam į galvą ir petį. Puolė skirti D. S. nuo M. B.. M. B. atsikėlė nuo žemės perbalęs, apsvaigęs, po dešine akimi matėsi kraujas ir nuėjęs į sandėliuką pasiėmė pagalį. Gal norėjo juo suduoti, tačiau ji iš M. B. atėmė šį pagalį. Kaip suprato konfliktas kilo dėl namo šildymo.

2.8. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2023-02-20, apie 12 val., būdama savo namuose išgirdo dundesį, po to, vyrų balsus, jų rėkavimus laiptinėje. Išėjusi į laiptinę pamatė atidarytas kaimynų B. buto duris. Buto koridoriuje pamatė kaip M. B. ir D. S. mušasi. Ji priėjo prie D. S. ir pradėjo jį raminti, tačiau jis įpykęs paėmė M. B. už sprando ir parvertė ant žemės. Parvertęs ant žemės dar kelis kartus kumščiais sudavė M. B. į galvos sritį. Ji bandė dar kartą D. nuraminti ir jis po kurio laiko aprimo. Po to M. B. atsistojo ir iš sandėliuko išsitraukė lazdą, norėjo pulti D. S., tačiau ji spėjo iš kito galo pagriebti lazdą ir jam sutrukdyti ją panaudoti. Po to, D. S. pagrasino M. B., kad jis dar sugrįš su pagalba ir grasino problemomis. Maždaug tuo pačiu metu atvažiavo policijos pareigūnai ir konfliktas buvo nutrauktas. Papildomos apklausos metu liudytoja nurodė, jog matė kaip M. B. su D. S. kumščiais trankė vienas kitam į veido sritį, jie susikabinę nebuvo, kiek smūgių M. B. trenkė D. S. į veidą, ji nežino, bet tikrai daugiau kaip tris kartus. Daugiau papildyti nieko neturi (tomas 1, b.l. 46, 51).

2.9. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu parodė, jog atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. Tikslių M. B. parodymų nepamena, tačiau tyrimo metu jis neneigė, jog sudavė smūgį D. S.. M. B. susipažinęs su savo apklausos protokolu jokių pastabų neišsakė. Pati pasiūlė proceso dalyviams užbaigti ikiteisminį tyrimą atleidžiant M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padėjo surašyti prašymą.

2.10. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2023-02-20, apie 14 val. 30 min., į Molėtų r. PK., kreipėsi D. S. dėl tą pačią dieną, ankščiau įvykusio konflikto ROIK - 012000096109. Asmuo paaiškino, kad įvykio vietoje, iš karto po konflikto, nepageidavo rašyti pareiškimo, tačiau vėliau apsigalvojo ir dėl to savarankiškai atvyko į Molėtų r. PK. Iš asmens priimtas pareiškimas, atlikta asmens apklausa, asmuo nufotografuotas, apžiūrint D. S. ant asmens veido bei galvos nebuvo matyti jokių sužalojimų. Prie medžiagos pridedamos D. S. (veido ir galvos srities) fotonuotraukos. Filmuota Body Cam Nr.: 733883, 735388. (tomas 1, b.l.28).

Motyvuojamoji dalis

2.11. Iš fotonuotraukų bei vaizdinės medžiagos matyti, jog sužalojimų ant D. S. veido neužfiksuota (tomas, b.l. 29-30).

2.12. Iš akistatos protokolo matyti, jog prieštaravimai tarp D. S. ir M. B. parodymų dėl pirmojo smūgio sudavimo nepašalinti. M. B. akistatos metu nurodė, jog D. S. pradžioje buvo bandomas išprašyti iš buto žodiniu prašymu, į kurį D. S. nereagavo. Tuomet, jis sugriebė D. S. už rūbų ties krūtinės sritimi už atlapų, bandydamas jį išstumti iš koridoriaus jėga, tačiau sulaukė smūgių iš D. S. (tomas 1, b.l. 87-88).

2.13. Nagrinėjamoje byloje M. B. buvo kaltinamas tuo, jog konflikto metu vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė D. S. į dešinės pusės galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. Tačiau kaltinamasis M. B. savo kaltės nepripažino, nurodė, jog pirmas D. S. smūgio nesudavė, vėliau su juo susigrūmė. Jo teigimu, jei ir sudavė D. S. grumtynių metu, tai tik gindamasis. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. B. nurodė, jog kaltu prisipažįsta, tačiau iš esmės jo parodymai buvo tokie patys, t.y. jog gindamasis nuo užpuolimo galėjo suduoti D. S. rankos kumščiu į galvos sritį vieną kartą, tačiau pirmas smūgio D. S. nesudavė. Konflikto metu pašalinių asmenų, kurie būtų matę įvyko pradžią, nebuvo. Kaltinamojo sutuoktinė R. B. patvirtino sutuoktinio M. B. parodymus, jog vyras bandė išprašyti D. S. iš buto, jį stūmė, tačiau jokio smūgio pirmas D. S. nesudavė. Vėliau R. B. išėjo į kitą kambarį pasiimti telefono, kad iškviestų policiją ir tolimesnio įvykio aplinkybių papasakoti negali, nes nematė. Akistatos metu pašalinti prieštaravimus dėl pirmo smūgio sudavimo nepavyko, nukentėjusysis D. S. ir toliau laikėsi pozicijos, jog M. B. jam pirmas sudavė vieną smūgį į dešinės pusės smilkinį, po ko jis jam atgal sudavė smūgius, o M. B. neigė pirmas sudavęs smūgį. Iš kaltinamojo akto nėra aišku, dėl kurio smūgio M. B. yra pateiktas kaltinimas, t.y. ar dėl D. S. nurodyto pirmo smūgio konflikto pradžioje ar dėl galimai suduoto smūgio D. S. konflikto eigoje, nors apie tokio smūgio sudavimą pats D. S. nenurodo. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu paaiškino, jog jei M. B. konflikto eigoje ir sudavė jam smūgius, tai šie smūgiai jam fizinio skausmo nesukėlė, t.y. tokių smūgių sudavimas nesukėlė BK 140 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų padarinių. Byloje svarbu tai, jog nukentėjusysis D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė vienintelį jam suduotą smūgį, t.y., jog M. B. jam sudavė smūgį pirmas konflikto pradžioje, dėl ko jis nesusivaldęs atgal sudavė M. B. į veido sritį bei pargriovus ant žemės dar sudavė keletą smūgių. Byloje apklausta liudytoja R. B. konfliktą matė ne nuo pradžių, išėjusi į laiptinę matė praviras kaimynų duris ir koridoriuje besimosikuojančius rankomis kaimynus M. B. ir D. S.. Liudytojos teigimu, kaimynai tuo metu vienas kitam bandė suduoti, tačiau ar smūgiai pasiekė savo tikslą, ar pataikė vienas kitam, negalėjo pasakyti. Tik priėjus arčiau ir bandant raminti kaimynus, aiškiai matė, kaip D. S. paėmęs už sprando M. B. pravertė ant žemės ir sudavė keletą kartų kumščiu jam į veido sritį ir į petį. Pažymėtina ir tai, jog į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams D. S. nerašė pareiškimo dėl jam sukelto fizinio skausmo, ant jo veido policijos pareigūnai jokių sužalojimų ar paraudimų nematė. Nukentėjusysis vėliau atvyko pats į komisariatą ir pateikė pareiškimą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, jau po to, kai M. B. buvo parašęs pareiškimą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos.

2.14. Nagrinėjamoje byloje M. B. kaltinimas grindžiamas vien nukentėjusiojo D. S. parodymais. Nukentėjusysis nurodo vienintelį jam suduotą smūgį konflikto pradžioje, kurio kaltinamasis nepripažįsta. Kaltinamojo sutuoktinė R. B. nematė, jog vyras būtų pirmas sudavęs smūgį D. S., kitų asmenų įvykio vietoje konflikto pradžioje nebuvo, byloje taip pat nėra kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių nukentėjusiojo nurodytą smūgio sudavimą. Esant šioms aplinkybėmis, M. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3.1. D. S. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš M. B. priteisti 1000 Eur neturtinės žalos ir 386,18 Eur turtinės žalos (tomas13, b.l. 139-157).

3.2. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

3.3. Kadangi M. B. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

4.1. D. S. teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti 871,20 Eur atstovavimo išlaidų (tomas 1, b.l. 184-191).

4.2. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

4.3. Nagrinėjamoje byloje M. B. išteisintas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl prašymas priteisti turėtas išlaidas nukentėjusiojo advokato paslaugoms apmokėti, atmestinas.

5.1. CD laikmena su vaizdo ir garso įrašu (vokas) , paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

M. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

D. S. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

D. S. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

CD laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.