Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, teistas:

1. 2015 m. birželio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė 4 MGL (150,64 EUR) dydžio bauda;

2. 2015 m. lapkričio 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 532,00 Eur dydžio bauda.

3. 2015 m. lapkričio 3 d. Jurbarko apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės pridėta visiškai 2015 m. birželio 16 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir skirta galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. ir 4 MGL (150 Eur 64 ct) dydžio bauda. 2016 m. vasario 3 d. nutartimi 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę.

4. 2016 m. kovo 23 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

5. 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį (2 epizodai) paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti bendrauti su K. D., M. B., L. A..

6. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal VK 178 straipsnio 2 dalį, BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, automobilio vertės konfiskavimas.

7. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. R. 2021 m. kovo 21 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu gulinčiam E. A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į veidą, padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, kairio žando sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą tarp 2 ir 3 dantų, kampo srityje, tuo savo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, E. R. 2021 m. kovo 21 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau aštuonis kartus kumščiu sudavė A. T. į pakaušį, vieną kartą spyrė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame skruoste-akies vokuose-nosyje, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. Be to, E. R. 2021 m. kovo 21 d., laikotarpiu nuo 17.00 iki 17.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, gulinčiam lovoje E. A., suduodamas kumščiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į veidą, tuo padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, kairio žando sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą tarp 2 ir 3 dantų, kampo srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. A. sveikatą, po to priėjęs prie A. T., tyčia ne mažiau aštuonis kartus kumščiu jam sudavė į pakaušį, bei vieną kartą spyrė į veidą, taip padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste-akies vokuose-nosyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

4. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. R. patvirtino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu prisipažįsta visiškai, paaiškino, kad 2021 m. kovo 16 d. susitiko su draugu R. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį alkoholio. Sužinojo, kad tą dieną yra E. gimtadienis, nusipirko dar tris butelius degtinės ir nuvyko į (duomenys neskelbtini). Be pykčių, be muštynių, išgėrė didelį alkoholio kiekį, jam vienam teko kokie 2 litrai degtinės. Jis prieš tai ilgą laiko tarpą buvo negėręs alkoholio. Kaip sudavė smūgius gerai neatsimena. Jam daugiau aplinkybių papasakojo draugas R.. E. nuėjo prigulti ir kažką jam pasakė, tada jis nuėjo prie E. ir jam sudavė 4-5 kartus į veido sritį. A. grįžo iš rūsio, kažką irgi ne to pasakė, ir jam sudavė į galvos sritį porą smūgių, vieną iš kojos. R. jam pasakojo, kad bandė jį traukti nuo nukentėjusiųjų, bet buvo per vėlu, jis sunkiai vaikšto, nespėjo pribėgti, bet galiausiai R. patraukė jį į šoną. Po visko atsisėdo ant kėdės, išgėrė po porą taurelių degtinės, atvažiavo taksi ir juos išvežė. Atsimena momentą, kai pakilo nuo stalo ir dingo vaizdas, atsimena, kad sėdėjo taksi ir sakė, kad neišpurvink sėdynės, tada pamatė, kad kruvina ranka, kad reikia siūti ją. Antrą dieną vyko į greitąją, nes iš pradžių bandė pats gydytis. Jis sutinka, kad galėjo taip padaryti. Dėl ko taip padarė, neįsivaizduoja, po ilgo laiko alkoholio nevartojimo, buvo daug alkoholio išgerta. Nuo to karto negeria. R. sakė, kad nesitikėjo, jog jis galėjo taip padaryti. R. bijojo pats lįsti prie jo, bijojo, kad suduos ir jam. Mano, kad dėl jo tokio elgesio turėjo išsigąsti, turbūt buvo šokiruotas. Blaivas nebūtų taip pasielgęs, žino, ką gali padaryti, vaikystėje yra sportavęs, blaivas jėgos nenaudoja. Blaivas niekada nėra susimušęs. Alkoholis įtakoja jo elgesį. Žada atlyginti visą žalą, po teismo pasidarys dokumentus, faksu jam atsiųs darbo sutartį, tada išskris į Angliją, Anglijoje užsikoduos, ir per du mėnesius atlygins žalą. Paaiškino, kad jis yra buvęs įkalinimo įstaigoje už muštynes, po to negėrė 7 mėnesius. Priklausomybės neturi, būna šventės, išgeria. Būtų įmanoma laikytis įpareigojimo nevartoti alkoholio. Šiuo metu mokosi nuotoliniu būdu, mokykla (duomenys neskelbtini). Ir toliau mokintųsi nuotoliniu būdu, 12 klasėje grįžtų egzaminų laikyti, po to vėl važiuotų į užsienį. Žino, kokie civiliniai ieškiniai pareikšti. Sutinka su žalų dydžiais. Išvykęs į užsienį per du mėnesius padengs žalą. Turėjo išvažiuoti į užsienį kovo 25 d., tačiau dėl teismo negalėjo išvykti. Blogai vertina savo elgesį, daugiau nevartos alkoholio.

5. Be kaltinamojo E. R. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:

5.1. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. A. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. ryte jis atėjo pas kaimyną E. B. į namus atšvęsti savo gimtadienio. Jie su E. B. gėrė alų. Vėliau atėjo dar vienas jų kaimynas A. T.. Po pietų paskambino R. R., klausė, ar negalėtų su draugu atvažiuoti išgerti alkoholio. Jis R. R. pasakė E. B. gyvenamojo namo adresą ir netrukus R. R. taksi automobiliu atvažiavo. Kartu su juo atvažiavo jam iš matymo pažįstamas E. R.. Jiems atvažiavus, prisimena, kad visi sėdėjo prie stalo, gėrė alkoholį ir kalbėjosi. Po to kažkuriuo momentu jis prisigėrė. Jis dėl didelio kiekio išgerto alkoholio, neatsimena, kas po to vyko. Jis prisimena tik, kad prabudo nuo smūgių į veidą. E. R. jam gulinčiam lovoje kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į veidą. Jis po sumušimo dar kurį laiką gulėjo lovoje. Jautė, kaip kraujas jam bėga iš burnos ir nosies, kairė veido pusė akimirksniu sutino į didelį guzą. Dėl mušimo į galvą jautėsi kurį laiką apsvaigęs. Atsistojęs nuėjo į kambarį, kur jie prieš tai visi gėrė, pamatė išsigandusį E. B. ir A. T.. Matė A. T. kruviną veidą. A. pasakė, kad E. R. taip pat jam „davė“. Jis neklausė, kiek kartų ir kaip mušė. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatė žandikaulio apatinės dalies kairės pusės lūžį. Jis patyrė didelius fizinius skausmus, iki šiol jaučia didelį diskomfortą dėl lūžusio žandikaulio, kuris šiuo metu yra sutvirtintas vieliniais įtvarais. Kalbant kaskart jaučia skausmą. Valgyti gali tik skystą maistą per šiaudelį. Ir tai truks mažiausiai mėnesį laiko. Vieną dėl mušimo pažeistą dantį pašalino (1 t., b. l. 107-110).

5.2. Papildomos apklausos metu E. A. parodė, kad dėl sužalojimų, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimo jam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. R. jo atsiprašė, jie sutarė, kad jam atlygins nusikaltimu padarytą žalą. Pažadėjo, kad pinigus jam perves į sąskaitą šių metų gegužės mėnesio pradžioje. Šiuo nusikaltimu padaryta tik neturtinė žala. Jis dėl E. R. sumušimo patyrė didelius fizinius skausmus, iki šiol jaučia didelį diskomfortą dėl lūžusio žandikaulio, nes ir dabar žandikaulis sutvirtintas vieliniais įtvarais, valgyti gali tiks skystą maistą, kaskart kalbant ar valgant jaučia skausmą. Gydytojas sakė, kad pasekmės dėl lūžusio žandikaulio jaus visą likusį gyvenimą. Moralinę žalą vertina 4 000,00 Eur, tokio dydžio sumai ir reiškia civilinį ieškinį (1 t., b. l. 113-116).

5.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. T. parodė, kad 2021 m. kovo 21 d. apie pietus jis atėjo pas savo kaimyną E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kuriam yra lūžusios abi kojos, pakurti krosnies. Pakūręs krosnį katilinėje, nuėjo į E. B. kambarį apie tai pasakyti ir jo kambaryje pamatė du nepažįstamus vyriškius. Staiga tatuiruotas vyriškis R., be jokios priežasties, jam nieko nepasakęs, priėjęs prie jo, pradėjo jį mušti. Jis jam kumščiu ne mažiau aštuonis kartus sudavė į galvą, daugiausia kliuvo į pakaušį, vieną kartą spyrė į veidą, pataikė į dešinę akį. Dėl tokių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Nesupranta, dėl kokios priežasties R. jį mušė, kadangi jis jam nieko nepasakė ir nepadarė. Sumušęs jį, R. pasiėmė du degtinės butelius ir išėjo. Tada jis nuėjęs už spintos, pamatė, kad kambaryje yra dar jo kaimynas E. A.. Jis už spintos gulėjo lovoje, jo veidas buvo stipriai sumuštas ir kruvinas. Matė didelį iššokusį guzą vienoje veido pusėje. Jis suprato, kad E. A. turbūt sumušė tas pats R. kaip ir jį. Nes matė jo ranką, kuri buvo subintuota ir kruvina. Jis šiuo nusikaltimu patyrė fizinį skausmą, turtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (1 t., b. l. 97-100).

5.4. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. B. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. ryte į namus atėjo kaimynas E. A., kurio tądien buvo gimtadienis, su juo gėrė alų. Maždaug apie 13 val., atėjo A. T., tada visi trys gėrė alų. Maždaug apie 15 val. atvažiavo R. R. su E. R.. Jie atsivežė du ar tris degtinės butelius. Begeriant, E. R. gyrėsi, kad prieš dvi savaites parėjo iš kalėjimo, rodė savo tatuiruotas abi rankas. Prisimena, kad E. R. per mobilaus ryšio telefoną besiklausant rusiškos muzikos, E. tai nepatiko, kadangi dainos buvo apie kalėjimo gyvenimą. Dar prisimena, kad E. A. buvo labai girtas, visad kalbėjo ir norėjo eiti miegot į lovą už spintos. Jis dėl girtumo neprisimena, kaip kilo konfliktas tarp E. ir E.. Jam atrodo, kad E. A. dėl girtumo nuėjo miegoti į lovą už spintos. Tada po kelių minučių E. pakilęs nuo stalo, nuėjo pas E. už spintos. Nuėjus E. už spintos, jis girdėjo daug smūgių garsų. Suprato, kad E. yra mušamas E.. Tada R. R. nuėjo taip pat už spintos ir turbūt atplėšė E. nuo E., nes iš karto jį parvedė atgal į kambarį. Kaip tik tuo metu iš rūsio, pakūręs krosnį, į kambarį parėjo A. T.. Tada E. R. A. T. sudavė kumščiu per veidą. A. T. iškart po sumušimo iš nosies pradėjo stipriai bėgti kraujas. Tada E. su R., pasiėmę savo degtinės butelius, išėjo į lauką ir išvažiavo. Jis labai išsigando tokio neprognozuojamo ir neadekvataus elgesio jo namuose, kuomet buvo staiga užpulti ir sumušti E. A., A. T.. Pastarieji jam nieko nepadarė, o taip žiauriai buvo sumušti. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė tik moralinę žalą, turtinės žalos nepatyrė ir civilio ieškinio byloje nereikš (1 t., b. l. 87-90).

5.5. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, kad 2021 m. kovo 20 d. apie 11 val. (duomenys neskelbtini) jis susitiko su savo draugu E. R., gėrė su juo alkoholį. Tada nusipirko dar du degtinės butelius 1 litro talpos. Paskambino savo draugui E. A. ir paklausė, ar galėtų pas jį išgerti. E. A. pasakė, kad yra pas kaimyną E. ir švenčia savo gimtadienį. Jis kartu su E. R. taksi automobiliu nuvažiavo pas E. B.. Dėl girtumo jis neprisimena tikslių įvykio aplinkybių ir eigos. Prisimena, kad visi buvo kambaryje ir gėrė degtinę. Neprisimena, dėl ko sukonfliktavo E. A. su E. R.. E. yra neseniai parėjęs iš kalėjimo, galbūt per jautriai sureagavo į E. pasakytą kokią repliką, gal E. pasiuntė jį keiksmažodžiu. Kaip ir sakė, jis nematė ir negirdėjo, dėl ko jie sukonfliktavo. Tik staiga pamatė, kaip E. R. su E. A. pradėjo stumdytis kambaryje. E. R. vieną kartą kumščiu sudavė E. A. į veidą. Tada abudu stumdydamiesi nuvirto ant lovos, kuri buvo už sienos pertvaros. Supranta, kad tuomet E. mušė E.. Matė kaip abu gulėjo vienas ant kito, o E. buvo apsikabinęs ir prie savo kūno prispaudęs E., kad šis turbūt jo nemuštų. Jis atplėšė E. R. nuo E.. Atplėšiant, E. dar paskutinį kartą kumščiu sudavė E. A. į veidą. Matė kruviną E. A. veidą. Tada jis pasiėmė nuo stalo savo du degtinės butelius, kuriuos atsivežė ir E. pasakė, kad taksi jų jau laukia lauke. Kaip tik staiga į kambarį įėjo A.. Tada matė, kaip E. praeidamas A. vieną kartą, jam keliu spyrė į veidą (1 t., b. l. 126-129).

5.6. 2021 m. kovo 22 d. Įvykio vietos apžiūros protokole Nr. IBPS-V-699794-21 ir jo priede fotolentelėje Nr. 1 užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu įvykio vietoje matomas geltonos spalvos medinis namas, nuo gatvės pusės įėjimas į namą. Į namą patenkama pro medines rudos spalvos duris. Už durų patenkame į prieangį, jame matome baltas medines duris. Pro jas patenkama į kambarį, dešinėje kambario pusėje matoma ruda sekcija. Ja atskirtas kambarys į dvi dalis. Už jos matomos dvi lovos, bei veidrodis ant spintelės. Ant žemės matomos dvi raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Apžiūrint prie sienos esančią lovą, ant jos matoma antklodė, ant kurios dvi raudonos-rudos spalvos galimai kraujo dėmės. Patraukus antklodę, ant čiužinio taip pat matoma viena raudonos-rudos spalvos, galimai kraujo dėmė (1 t., b. l. 31-40).

5.7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G98/2021(10) nurodyta, kad E. A. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, kairio žando sumušimas, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimai tarp 2-3 dantų, kampo srityje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodytu ar jam artimu būdų, laiku. Sužalojimai būdingesni smūgių sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimų sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1t., b. l. 50-51).

5.8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje Nr. G96/2021(10) nurodyta, kad A. T. nustatyta poodinė kraujosruva dešiniame skruoste-akies vokuose-nosyje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje. Sužalojimai būdingi smūgio sudavimui. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (1 t., b. l. 55).

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

6. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam neatsirado BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

7. Iš byloje esančių įrodymų: paties kaltinamojo prisipažinimu, liudytojų parodymais, eksperto išvadomis, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. R. 2021 m. kovo 21 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė kumščiu gulinčiam E. A. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į veidą, padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, kairio žando sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą tarp 2 ir 3 dantų, kampo srityje. Taip pat tą pačią dieną, toje pačioje vietoje apie 17.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ne mažiau aštuonis kartus kumščiu sudavė A. T. į pakaušį, vieną kartą spyrė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame skruoste-akies vokuose-nosyje. Šiais veiksmais E. R. nukentėjusiesiems sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

8. BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.), t. y. turi kilti realūs padariniai - būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaip matyti, dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

9. Kaltinamojo parodymais bei liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad nesunkų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis sukėlė gyvenamajame name, kuriame gyvena E. A.. Nusikalstamų veikų padarymo metu šiuose namuose vyko šventė, į namą skirtingu laiku rinkosi ne šių namų gyventojai, viso – penki žmonės, kurių kai kurie tarpusavyje nebuvo pažįstami. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarytos viešoje vietoje, kurioje jų padarymo metu turėjo teisę lankytis kiti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje, parodė, kad po įvykio R. R. jam pasakojo, kad nesitikėjo, jog jis galėjo taip padaryti, kad bijojo pats lįsti prie kaltinamojo, bijojo, kad suduos ir jam. Liudytojas E. B. apklausos metu nurodė, kad jis labai išsigando tokio neprognozuojamo ir neadekvataus E. R. elgesio jo namuose, kuomet dėl nieko, staiga buvo užpulti ir žiauriai sumušti E. A. ir A. T.. Kaltinamasis nurodė, kad „blaivus nebūtų taip pasielgęs, žino, ką gali padaryti, vaikystėje yra sportavęs, blaivas jėgos nenaudoja“, kad jau buvo teistas už smurtą. Pažymėtina ir tai, kad praėjus vos 5 minutėms po E. A. sumušimo, jis sumušė kitą tik ką į kambarį įėjusį A. T.. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. R. suvokė alkoholio keliamą grėsmę pasireikšti agresijai, suvokė savo jėgos pranašumą dėl užsiimtos sportinės veiklos, pabaigęs vieną nusikaltimą, netrukus naudojo smurtą kito asmens atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad E. R., panaudodamas smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, agresyviais, moralės požiūriu nepriimtinais, įžūliais veiksmais, esant tiesioginiai tyčiai, šokiravo nusikaltimų padarymo metu kartu buvusius kitus asmenis, t. y. E. B. ir R. R..

10. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų, liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad eksperto išvadomis, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 21 d. laikotarpiu nuo 17.00 iki 17.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pašalinių asmenų akivaizdoje, gulinčiam lovoje E. A., suduodamas kumščiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų į veidą, tuo padarydamas daugybinius odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas veide, kairio žando sumušimą, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą tarp 2 ir 3 dantų, kampo srityje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė E. A. sveikatą, po to priėjęs prie A. T., tyčia ne mažiau aštuonis kartus kumščiu jam sudavė į pakaušį, bei vieną kartą spyrė į veidą, taip padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą dešiniame skruoste-akies vokuose-nosyje, nosies kaulų lūžimą, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė A. T. sveikatą, savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

11. Kaltinamojo E. R. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.

12. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

14. BK 138 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų, BK 284 straipsnio - viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

15. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje (du epizodai), padarė būdamas neblaivus, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

16. Skirdamas E. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, padarė tris tyčinius, nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už smurtinius bei kitus nusikaltimus (2 t., b. l. 42-53), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 67), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (2 t., b. l. 69), niekur nedirba (2 t., b. l. 70), kaip nurodė, šiuo metu nuotoliniu būdu mokosi, ketina įsidarbinti. Iš nuteistojo turimų teistumų, darytina išvada, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, ydingas požiūris į tokias vertybes kaip kito asmens sveikata. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje (2 epizodus) ir BK 284 straipsnyje, padarymą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose numatytas jų dydžio vidurkis. Atsižvelgiantį padarytų nusikaltimų mąstą kiekvieno nukentėjusiojo atžvilgiu, už nusikaltimą E. A. atžvilgiu skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. T. atžvilgiu – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrintina su už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta bausme.

18. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

19. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 23 d., 10.30 val., iki 2021 m. kovo 24 d., 10.30 val. (2 t., b. l. 5,6, 16-18) – viena para.

20. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimas taikomas, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, mokosi 11 klasėje, ketina įsidarbinti ir padengti nukentėjusiajam padarytą žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl padaryto gailisi, savo elgesį vertina neigiamai, nurodo, kad suvokia savo elgesio ydingumą, tokio elgesio priežastis, ieško sprendimo būdų, į tai, kad padaryti nesunkūs nusikaltimai, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo norą keistis, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, gyventi visavertį gyvenimą, pradėti dirbti, atlyginti padarytą žalą civiliniams ieškovams, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskiriant teismo įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių

22. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

23. Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 667,37 Eur žalos atlyginimo – nukentėjusiųjų E. A. ir A. T. gydymo išlaidų, priteisimo (1 t., b. l. 69-71). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas dokumentais, žala atsirado dėl neteisėtų E. R. veiksmų ir iki šiol nėra atlyginta, kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, todėl šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnis).

24. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 121). Nurodė, kad jis dėl E. R. sumušimo patyrė didelius fizinius skausmus, iki šiol jaučia didelį diskomfortą dėl lūžusio žandikaulio, nes ir dabar žandikaulis sutvirtintas vieliniais įtvarais, valgyti gali tik skystą maistą, parodymų metu paaiškino, kad kaskart kalbant ar valgant jaučia skausmą. Gydytojas jam sakė, kad pasekmės dėl lūžusio žandikaulio jaus visą likusį gyvenimą.

25. Kaltinamasis E. R. sutiko, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. A. dėl jo veiksmų patyrė neigiamas pasekmes, sutinka jam atlyginti padarytą žalą, sutinka su neturtinės žalos dydžiu.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

27. Įvertinus aplinkybių visumą, teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo E. R. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (daugybiniai odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos veide, kairio žando sumušimas, apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimai tarp 2-3 dantų, kampo srityje) dėl ko valgant, kalbant jaučia skausmą, todėl atsiradusios pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai sudaro pagrindą konstatuoti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis sutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, yra nusistatęs žalos atlyginimo terminą, nukentėjusiojo E. A. civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

29. E. R. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 28-30), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. l. 31-33), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintinos.

30. Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas kaltinamojo nuosavybės teisių apribojimas – paliktinas galioti iki visiško turtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams, apribojimų metu leidžiant atsiskaityti su civiliais ieškovais, o atlyginus žalą, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (E. A. atžvilgiu) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (A. T. atžvilgiu) ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (du epizodus) paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti ir paskirti subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, subendrintą bausmę subendrinti su pagal BK 284 straipsnį paskirta bausme apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti E. R. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į E. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 23 d., 10.30 val. iki 2021 m. kovo 24 d., 10.30 val. (vieną parą), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad E. R. yra atlikęs vienos dienos laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 5, 6 punktu, 6 dalimi, E. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginti turtinę žalą.

Priteisti iš E. R. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 667,37 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 37 centus) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, AB „Swedbank“.

Priteisti iš E. R. civiliniam ieškovui E. A. 4 000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 0 centų) neturtinės žalos.

Kaltinamajam E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Kaltinamajam E. R. taikytą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės nutarimu kaltinamojo turtui – piniginėms lėšoms iki 667,37, esančioms AB „Swedbank“, Nr.: (duomenys neskelbtini), AB Revolut Payments, Nr.: LT (duomenys neskelbtini), bei Luminor Bank AS Lietuvos skyrius LT Nr.: (duomenys neskelbtini) bankų sąskaitose, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti galioti iki visiško turtinės žalos civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai atlyginimo, apribojimo metu leidžiant iš šių bankų sąskaitų pervesti žalos atlyginimą civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai, o atlyginus žalą, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiesiems, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.