- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- A-525-1851-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01732-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Pareiškėjas
- J. V. K.
- Trečiasis asmuo
- J. M., T. S., uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“, akcinei bendrovei „Lesto“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
- Advokatai
- Artūras Sebeika
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. V. K. skundą atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. M., T. S., uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“, akcinei bendrovei „Lesto“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriui ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. V. K. su patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:
1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. išduotą statybos leidimo Nr. (101)11.3-60 (toliau – ir Statybos leidimas) dalį, pagal kurią pastatytas ginčo statinys – nuotekų siurblinė NS-04 (toliau – Siurblinė);
2) panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei) Trakų rajono savivaldybėje pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. PTN-100-091231-00193 (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas) dalį, kuria Siurblinė pripažinta tinkama naudoti pagal paskirtį;
3) įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atsakovo lėšomis nugriauti Siurblinę ir sutvarkyti statybvietę.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Paaiškino, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. M. ir T. S. priklauso kitos paskirties 1,6934 ha žemės sklypas, esantis Lentvario mieste, Trakų rajono savivaldybėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), į kurį Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-502 buvo atkurtos nuosavybės teisės. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas neteisėtai išdavė Statybos leidimą, kurio pagrindu šalia pareiškėjos sklypo buvo pastatyta Siurblinė, pakloti nuotekų šalinimo vamzdynai. Nuotekų siurbliui NS-04 eksploatuoti žemės sklype reikia nustatyti servitutą. Kadangi susitarimo dėl sklypo servitutų naudojant statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu nėra, Statybos leidimas išduotas neteisėtai. UAB „Traksalis“ parengtas planas įrodo, kad atstumas nuo žemės sklypo ribos iki šulinio krašto yra 0,91 m. Tai reiškia, kad Statybos leidimas išduotas neturint teisinio pagrindo, t. y. be sklypo savininko rašytinio sutikimo statyti inžinerinį statinį mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nuotekų Siurblinės šulinys pagal projektą galėjo būti pastatytas mažesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos tik turint visų aptariamo žemės sklypo bendrasavininkių sutikimą raštu. Tačiau, kadangi statiniui eksploatuoti reikalingas servitutas žemės sklype, buvo būtinas susitarimas su sklypo savininkais dėl servituto naudojant statinį bei kompensacijų už naudojimąsi sklypu, o savininkams nesutikus tokio susitarimo pasirašyti, statinys turi būti atitrauktas nuo sklypo ribos tokiu atstumu, kad jame neatsirastų jokių servitutų ar kitų apribojimų, t. y. nesant išvardytų privalomų sutikimų ir susitarimų su sklypo savininkais Siurblinė dėl numatomo servituto turi būti statoma didesniu nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Nurodė, kad šiuo atveju nėra svarbu, kada sprendimą priėmė Nuolatinė statybos komisija, svarbus faktas, kad Statybos leidimas buvo išduotas praėjus 5 su puse mėnesio po nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi Statybos leidimas yra neteisėtas, Pripažinimo tinkamu naudoti aktas naikintinas kaip išvestinis dokumentas, neteisėtai išduoto Statybos leidimo pasekmė. Taip pat pažymėjo, jog ginčo statyba atlikta ir statinys pripažintas tinkamu naudoti neturint statybai būtinų dokumentų: Siurblinės statybos sklypo tvarkymo ir statinių konstrukcijų projekto dalies; privalomų kontrolinių geodezinių matavimų ir kontrolinių nuotraukų statiniui, jo dalims ir konstrukcijoms; statybos darbų žurnalo ir/ar įrašų, susijusių su Siurblinės statybos darbų aprašu.
Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad UAB „Ekoprojektas“ pagal 2006 m. liepos 31 d. su Trakų rajono savivaldybės administracija sudarytą sutartį parengė objekto „Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo konkurso dokumentų ir techninių specifikacijų parengimas Trakų rajono savivaldybei. Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje, 2 statybos etapas Trakų r. Lentvario m.“ projektą, kurį 2007 m. spalio 2 d. posėdyje patikrino Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija. Trakų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija pateikė išvadą, kad projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, todėl statybos leidimo išdavimui buvo pritarta. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, išduodamas Statybos leidimą, vadovavosi Trakų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos sprendimu bei pateiktais dokumentais. Pažymėjo, kad Trakų rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai 2007 m. spalio 2 d. svarstant klausimą dėl ginčijamo statybos leidimo išdavimo, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie tai, kad suprojektuoti inžineriniai tinklai bus aptariamame pareiškėjai ir kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype. Suformavus žemės sklypą ir pastebėjus, kad 2007 m. parengtame Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje II statybos etapo techniniame projekte numatytų inžinerinių tinklų dalis patenka į privačius žemės sklypus, šis projektas 2009 m. lapkričio mėnesį pakoreguotas ir pagal pakoreguotąjį projektą inžineriniai tinklai nebepatenka į minėtą žemės sklypą. Pagal pakoreguotąjį projektą pastatytas inžinerinis statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti Pripažinimo tinkamu naudoti aktu. Darė išvadą, kad nei Statybos leidimu, nei Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pareiškėjos nuosavybės teisės nėra pažeidžiamos. Inspekcija, patikrinusi visą iš Trakų rajono savivaldybės administracijos gautą projektinę dokumentaciją, nustatė, jog yra išlaikytas privalomas atstumas, t. y. 1 m nuo Siurblinės krašto iki pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribos. Siurblinės diametras yra 1,50 m. Iš pareiškėjos pateiktos geodezinės nuotraukos matyti, kad siurblinės diametras buvo ne 1,5 m, kaip turi būti pagal projektinę dokumentaciją, o 1,6 m. UAB „Traksalis“ pateiktoje geodezinėje nuotraukoje nurodoma, kad atstumas nuo Siurblinės centro iki sklypo ribos yra 1,71 m, o nuo Siurblinės krašto iki sklypo ribos – 0,91 m. Taigi, atstumas nuo Siurblinės centro iki krašto yra 0,80 m, o Siurblinės diametras – 1,6 m, nors pagal projektą turėtų būti 1,5 m. Dėl to nesutampa UAB „Traksalis“ ir UAB „Geonetas“ darytų geodezinių išpildomųjų nuotraukų atstumas nuo Siurblinės iki pareiškėjai priklausančio sklypo ribos ir pareiškėjos argumentas, kad UAB „Traksalis“ parengtas planas įrodo, kad atstumas nuo pareiškėjos sklypo ribos iki šulinio krašto yra 0,91 m, nepagrįstas. Nesutiko ir su pareiškėjos teiginiu dėl servituto, teigdamas, jog tam, kad žemės sklypui būtų nustatytas servitutas, prieš tai turi būti atlikta keletas teisės aktuose nustatytų veiksmų, be to, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Ginčo žemės sklypas iki 2008 m. birželio 15 d. nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, rengiant projektą ir svarstant projektą Nuolatinėje statybos komisijoje, nebuvo registruoto sklypo, nuo kurio ribos reikėtų išlaikyti 1 m atstumą. Kadangi šis sklypas iki 2008 m. birželio 15 d. buvo valstybės nuosavybė, nereikėjo ir žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos prašymas įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atsakovo lėšomis nugriauti Siurblinę bei įpareigoti sutvarkyti statybvietę atmestinas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsniu, tokio pobūdžio bylų nagrinėjimas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, be to, pareiškėja nenurodo į kurį iš atsakovų turėtų būti nukreiptas minėtas reikalavimas. Pažymėjo, jog nagrinėjant bylą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teisme, pareiškėja neįrodė, jog būtina nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausančiame sklype. Teikdama patikslintą skundą, servituto nustatymo būtinumą pareiškėja grindžia tapačiais abstraktaus pobūdžio teiginiais, nepateikdama naujų jos argumentus patvirtinančių įrodymų. 2013 m. balandžio 3 d. pareiškėjos atstovo pranešime nurodyta, jog pareiškėja naujų ar papildomų įrodymų neturi. Ginčo dėl to, kad pareiškėjos sklype bus nustatytas servitutas ir dėl to atsiras apribojimai, kurių anksčiau nebuvo, byloje nėra, tačiau koks konkretus servituto dydis ir turinys reikalingas ginčo objektui eksploatuoti pareiškėja nurodyti negali, nes tam reikalingos specialios techninės žinios apie ginčo objektą kurių pareiškėja neturi. Pareiškėjos argumentus, jog tarp šalių nėra ginčo dėl servituto būtinumo, paneigia ir 2013 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Trakų vandenys“ rašte „Dėl papildomų įrodymų pateikimo“ nurodytas teiginys, jog Siurblinės aptarnavimui nereikalingas servitutas, esantis pareiškėjos sklype. Patikslinto skundo teiginiai dėl servituto nustatymo pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype būtinumo atmestini, nes nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, paremti vien subjektyviu byloje esančių duomenų vertinimu. Atliktos ekspertizės išvados yra abejotinos, kadangi ekspertas rėmėsi tik šalių pateiktais matavimais, nuotraukomis ir kitais duomenimis, kurie yra skirtingi, minėtos informacijos netikrino vietoje, kurioje stovi Siurblinė.
Atsiliepimas
Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Trakų rajono savivaldybės taryba 2005 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. S1-53 „Dėl Trakų rajono savivaldybės Lentvario m. naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialiojo plano rengimo“ leido rengti Trakų rajono savivaldybėje, Lentvario mieste, naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir esamų tinklų renovacijos specialųjį planą. Trakų rajono savivaldybės taryba 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. S1-249 patvirtino UAB „Ekoprojektas“ parengtą Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialųjį planą ir jo sprendinius. Šio projekto tekstinėje, grafinėje dalyse bei aiškinamajame rašte buvo numatyti servitutai ir žemės naudojimo apribojimai, tačiau nebuvo pridėta anksčiau paruošta servitutų plotų skaičiavimo lentelė. 2009 m. spalio 21 d. Trakų rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje buvo suderinti šių servitutų plotų skaičiavimai. Gavus patikrinimo išvadą, Trakų rajono savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymui ir nustatyti servitutus ir apsaugos zonas suprojektuotiems ir pastatytiems tinklams. Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialusis planas buvo pradėtas rengti, kai pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje buvo valstybinė žemė. Lentvario miesto gyventojai, taip pat ir pareiškėja, turėjo galimybę susipažinti su vandentiekio ir nuotekų tinklų inžineriniais planais, kuriuose yra pažymėtos šių tinklų apsaugos zonos. Vykdant Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Lentvaryje II statybos etapas“ darbo projektą ir paaiškėjus, kad Lentvario mieste, Vilniaus gatvėje, suprojektuotų inžinerinių tinklų dalis bei Siurblinės apsaugos zonos dalis su privažiavimu prie jos yra žemės sklypuose, į kuriuos buvo atkurtos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, su pareiškėja buvo pradėtos derybos dėl servitutų nustatymo kompensavimo, tačiau jos baigėsi be rezultatų. Vertino, kad pareiškėja, reikalaudama panaikinti Statybos leidimą, Pripažinimo tinkamu naudotis aktą, atsižvelgiant į objekto vertę 6 579 395,57 Lt, pasirinko netinkamą, neadekvatų ir neproporcingą savo pažeistų teisių gynimo būdą. Nurodytas projektas nėra komercinis, įgyvendinus jį, Lentvario miesto gyventojams bus užtikrintas viešai teikiamo geriamojo vandens tiekimas, o pašalinant nuotekas, bus sumažintas aplinkos užterštumas, projekto rezultatas glaudžiai susijęs su viešuoju interesu. Pareiškėjos teisės gali būti apgintos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atstumas nuo sklypo ribos iki nuotekų siurblinės šulinio krašto yra 0,91 m, o turi būti ne mažesnis kaip 1 m. 9 cm skirtumas nėra esminis, tikslus atstumo nustatymas yra ginčytinas, nes nėra aišku, kaip buvo matuotas pareiškėjos nurodomas atstumas 0,91 m iki šulinio krašto, esančio žemėje. Iš antstolio A. N. 2013 m. rugpjūčio 1 d. atliktų matavimų matyti, kad nuo ginčo sklypo ribos iki nuotekų Siurblinės dalies arčiausiai išsikišančios link sklypo, atstumas 1,02 m.
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lesto“ prašė pareiškėjos skundo netenkinti.
Paaiškino, kad pradėjus vykdyti elektros tinklų statybos darbus pagal projektą Nr. E-1260.3-00-TP-SP-10A ir Statybos leidimą, paaiškėjo, jog dalis suprojektuotų elektros tinklų patenka į pareiškėjai dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Bendrovė 2009 m. spalio 7 d. raštu Nr. 30100-1778 informavo Administraciją, kad, norint toliau vykdyti projekte numatyto objekto prijungimą prie skirstomųjų tinklų, būtina koreguoti projektą. Administracija pagal 2007 m. liepos 10 d. naujai išduotas technines sąlygas Nr. 24/7/678 parengė projekto pakeitimus. 2009 m. gruodžio 8 d. pakoreguotas projektas buvo patvirtintas Savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. AS5-435 ir 2009 m. gruodžio 24 d. išduotas statybos leidimas Nr. AS1-450 tiesti 0,4 kV kabelinę liniją. Atlikus korekciją, projekte numatyto nutiesti 0,4 kV elektros kabelio trasa pasikeitė: numatomas pakloti 0,4 kV elektros kabelis buvo suprojektuotas už pareiškėjos sklypo ribų taip, jog nei elektros kabelis, nei jo apsaugos zona nepatenka į pareiškėjos žemės sklypą. Todėl dėl projekte numatytos patiesti 0,4 kV elektros kabelių linijos pareiškėjos žemės sklypui neatsirado jokių naujų apribojimų. Projekte įvardyti 0,4 kV OL atramos įžemintuvai bei 0,4 kV viršįtampio ribotuvas buvo įrengti ant elektros oro linijos stulpo, kuris buvo pastatytas ne pagal ginčijamus statybos leidimus ir kuriam apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-501 bei apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-501 yra nustatytos elektros linijų apsaugos zonos. Elektros oro linijos stulpas, kaip ir visa elektros oro linija, yra pažymėti pareiškėjos žemės sklypo plane, todėl aplinkybės, susijusios su servitutų nustatymu elektros oro linijai, pareiškėjai turėjo būti žinomos dar prieš įgyjant žemės sklypo nuosavybės teises. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pagal išduotus ir ginčijamus statybos leidimus numatyta tiesti elektros kabelinė linija pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, teises.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų skyrius (toliau – ir Tarnybos Skyrius) prašė bylą išspręsti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises buvusi Vilniaus apskrities viršininko administracija nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų. Trakų rajono žemėtvarkos skyrius 2004 m. sausio 16 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė nustatyti, ar žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir grąžinama. Buvo gautas Administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. P2-52 „Dėl žemės sklypo, skirto atkurti piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą Trakų r. sav. Lentvario m., skl. Nr. 48-3“, kuriuo buvo nustatytos grąžinamo nuosavybėn žemės sklypo Nr. 48-3 ribos ir 16 934 kv. m plotas. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 2.7-79407-502 J. V. K. atkurtos nuosavybės teisės į savininko A. V. (A. V.) Lentvario mieste, Trakų rajone, turėtą žemę – 1,0828 ha žemės plotą dviejuose sklypuose: 1,6934 ha žemės sklype – 0,9035 ha su J. M. (0,7633 ha) ir T. M. (0,0266 ha); 0,3361 ha žemės sklype – 0,1793 ha su J. M. (0,1515 ha) ir T. M. (0,0053 ha). Kadangi J. V. K. iš viso priklauso atkurti nuosavybės teises į 1,695 ha, sprendime nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusią dalį, t. y. 0,264 ha, bus atkurtos vėliau, o į 0,3482 ha dalį nuosavybės teisės buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 79407-415.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – Visuomenės sveikatos centras) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Pažymėjo, kad servituto nustatymo ir naudojimo, inžinerinių tinklų įrengimo išlaikant reglamentuotus atstumus iki sklypo ribų klausimai, sklypo savininko sutikimai nėra teritorinių visuomenės sveikatos centrų kompetencija. Procedūrose, susijusiose su Statybos leidimo išdavimu ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktu, Visuomenės sveikatos centras nedalyvavo. Paaiškino, kad Statybos leidimo išdavimo metu, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr.V-586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių priedo 27 punkto reikalavimais, nuotekų siurblinėms normatyvinė sanitarinė apsaugos zona (SAZ) buvo nustatoma priklausomai nuo įrenginių našumo. Pagal projektinį Siurblinės našumą (122 kub. m/d.), jos normatyvinis SAZ plotis nustatytas 15 m. Tokį patį nuotekų siurblinės SAZ plotį reglamentavo ir Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 64 punkto nuostatos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu skundą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažino teisingais pareiškėjos argumentus dėl to, kad Statybos leidimas buvo išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nebuvo pateikti susitarimai dėl pareiškėjos sklypo laikino naudojimo bei būsimo servituto, tačiau nelaikė šių pažeidimų esminiais, dėl kurių būtų galima panaikinti Statybos leidimą. Pažymėta, kad pasikeitusi Statybos įstatymo 23 straipsnio redakcija rodo pasikeitusį įstatymų leidėjo požiūrį į statybos leidimų išdavimo reikalavimus. Tai, kad buvo atsisakyta reikalavimų dėl sutarčių dėl servitutų pateikimo, leidžia teigti, jog toks reikalavimas pripažintas pernelyg apsunkinančiu statybos vykdymą ir nebūtinu dabartinėmis sąlygomis. Susitarimo dėl laikino pareiškėjos sklypo naudojimo taip pat turėjo būti pateiktas paduodant prašymą dėl statybos leidimo išdavimo, tačiau šio reikalavimo taikymas einant penktiems metams po to, kai pareiškėjos sklypas buvo atstatytas į pirminę būklę (pareiškėjas neginčija, kad UAB „Inžineriniai tinklai“ įvykdė įpareigojimą sutvarkyti jai priklausantį sklypą iki pirminės sklypo būklės iki 2009 m. lapkričio 26 d.) būtų neteisingas ir neprotingas atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą. Turi būti įvertinta, jog šiuo metu projektas yra įgyvendintas, vandentiekio ir nuotekų tinklais naudojasi Lentvario gyventojai, kurie dėl formalaus įstatymo taikymo patirtų esminių nepatogumų.
Dėl pareiškėjos nurodytų kitų argumentų dėl Statybos leidimo neteisėtumo (atstumas nuo sklypo ribos iki nuotekų siurblinės šulinio krašto yra mažesnis nei 1 m; statybos techninio reglamento normos, nustatančios atstumus iki kaimyninių sklypų yra imperatyvaus pobūdžio, atstumai negali būti keičiami teismo sprendimu, todėl nuotekų siurblinės šulinys pagal projektą galėjo būti pastatytas mažesniu nei 1 metro atstumu nuo sklypo ribos tik turint visų žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių sutikimą raštu, tačiau tokio sutikimo nebuvo), teismas nurodė, jog siekiant teisingai išnagrinėti šią administracinę bylą, būtina išsiaiškinti, kokiu atstumu nuo pareiškėjos žemės sklypo yra pastatyta Siurblinė ir ar toks atstumas yra leistinas remiantis teisės aktais. Teismas rėmėsi eksperto D. L., vykdžiusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį dėl ekspertizės skyrimo (III t. , b. l. 1–2), atlikta teismo ekspertize, antstolio A. N. 2013 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir pripažino, kad pareiškėja įrodė, jog Siurblinė yra nutolusi nuo jos sklypo mažesniu nei 1 metro atstumu.
Priimdamas sprendimą dėl statybos pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, teismas, remdamasis protingumo kriterijumi, darė išvadą, kad esminės reikšmės pareiškėjos teisių apimčiai aplinkybė, ar Siurblinė yra nutolusi 1 m, ar 80 cm, nuo jos sklypo ribos, neturi. Išorėje esanti Siurblinės dalis yra nutolusi daugiau nei 1 m, todėl vizualinės taršos požiūriu atstumo nesilaikymas nėra aktualus. Atstumas nuo inžinerinių tinklų iki gretimo sklypo teisės aktuose nėra nustatytas imperatyviai, jis gali būti keičiamas šalių susitarimu. Tokios nuostatos rodo, kad kitos vertybės – visuomenės sauga, gamtosauga ar panašios, atstumą nustatančia teisės norma nėra ginamos. Tokiu reguliavimu siekiama apriboti gretimų sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimo galimybę. Atsižvelgęs į projekto apimtį, didelę kainą – 6 579 395,57 Lt, visuomeninę svarbą ir reikalingumą Lentvario miesto gyventojams (įgyvendinus projektą Lentvario gyventojams teikiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos), teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nuosavybės teisės šioje situacijoje turi būti ginamos ne panaikinant administracinius sprendimus, bet suteikiant kompensaciją už jos teisių pažeidimus. Pažymėta, kad esant viešajam interesui valdžios institucijos turi teisę naudotis privačia nuosavybe, tame tarpe ir išpirkti turtą visuomenės poreikiams, teisingai už tai atlygindamos. Nurodė, kad Inspekcijos atsiliepime (I t., b. l. 46-48) pažymėta, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. P2-826 „Dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtros ir renovacijos Lentvaryje specialiojo plano papildymo“ bus nagrinėjama situacija, susidariusi dėl projektui reikalingų servitutų nustatymo. Šios procedūros eigoje arba atskiros kitos procedūros eigoje turės būti išspręstas ir pareiškėjos sklypo naudojimo viešam interesui tenkinti bei atlyginimo už naudojimąsi klausimas.
Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad nors pareiškėjos prašomi panaikinti administraciniai teisės aktai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo šiuos sprendimus panaikinti. Pareiškėjos nuosavybės teisės pažeidimas, kuris kilo dėl įvykdytos statybos palyginus su Lentvario gyventojų interesu gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas, turi būti ginamas nė apribojant Lentvario gyventojų galimybes realizuoti esminę teisę į gyvybiškai reikalingus išteklius, o kompensuojant kitu būdu. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą). Tuo remdamasis teismas pareiškėjos skundą atmetė.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti pilnai.
Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:
1) Priimdamas sprendimą, teismas pirmumą teikė ne įstatymui, teisingumo vykdymui, o ekonominiams vertinimams, nors tai prieštarauja ABTĮ 3 straipsnio 2 daliai.
2) Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009, nustačius teisės aktų reikalavimų neatitikimą, Statybos techniniu reglamentu nustatyto atstumo nuo sklypo ribos nesilaikymą, yra pagrindas naikinti ginčijamą statybos leidimą. Tuo tarpu teismas, vadovaudamasis ekonominiu interesu, pažeidė teisės aktų imperatyvus, paneigė formuojamą teismų praktiką, vieną viešą interesą priešpriešino kitam. Iš ne teisės negali kilti teisė.
3) Teismo išvados, kad esant viešajam interesui valdžios institucijos turi teisę naudotis privačia nuosavybe, taip pat ir išpirkti turtą visuomenės poreikiams, nagrinėjamu atveju prieštarauja materialinės teisės normoms – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45–48 straipsniuose įtvirtintai visuomenės poreikio pripažinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarkai. Kol minėtuose straipsniuose nustatytos procedūros neatliktos, kalbėti apie teisę naudotis privačia žeme visuomenės intereso labui nėra teisinio pagrindo.
4) Argumentas, kad pareiškėjos teisės gali būti ginamos ne naikinant viešojo administravimo aktus, bet suteikiant kompensaciją už jos teisių pažeidimus, prieštarauja nuostatai ir teismų praktikai, kad Statybos techninio reglamento reikalavimai dėl minimalaus atstumo nuo sklypo ribos yra imperatyvaus pobūdžio ir nustatyti turint tam tikrus viešuosius tikslus. Tokiu būdu pareiškėja faktiškai verčiama pradėti naują bylą, nors jai nebuvo kompensuotos šio proceso, trukusio 5 metus, bylinėjimosi išlaidos, nepaisant to, kad jos reikalavimai pripažinti įrodytais ir pagrįstais.
5) Pažymi, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis suteikia teismui diskrecijos teisę poveikio priemones neteisėtos statybos atžvilgiu taikyti pasirinktinai. Šiuo atveju yra galimybė atitraukti statinį nuo ginčo žemės sklypo ribos, taip būtų užtikrintas ir viešasis interesas.
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
1) Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad neprivalo įrodyti subjektinių teisių pažeidimo, statybos neteisėtumą ginčija teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu. Nenustačius, kokia pareiškėjos teisė ar teisėtas interesas pažeistas, nebus galimybės jos apginti administraciniu procesu.
2) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje byloje 2013 m. vasario 18 d. priimtoje nutartyje Nr. A520-139/2013, pažymėjo, kad byloje nėra išsamiai išnagrinėtos aplinkybės, susijusios su servituto nustatymu, tad dalyvaujantiems byloje asmenims siūlytina pateikti papildomus įrodymus, susijusius su servituto nustatymu. Pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja neįrodė, jog būtina nustatyti servitutą jai nuosavybės teise priklausančiame sklype, tad teismas pagrįsti atmetė pareiškėjos patikslinto skundo teiginius dėl servituto nustatymo.
3) Teismas pasisakydamas dėl teisės aktuose nustatyto atstumo nuo gretimo sklypo ribos, nesant gretimo sklypo savininko sutikimo raštu, konkrečiai nurodė ir aptarė visus byloje surinktus įrodymus, pateikė kiekvieno jų vertinimą, kaip minėtoje nutartyje buvo nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog tai, kad Siurblinė, kai kurios jos dalys, yra nutolusios mažesniu atstumu, daro esminės reikšmės Statybos leidimo teisėtumui. Atstumas nuo inžinerinių tinklų iki gretimo sklypo ribos teisės aktuose nėra formaliai nustatytas, o sprendžiant ginčą dėl jau pastatytų vandens ir nuotekų tinklų, skirtų Lentvario gyventojų būtiniesiems poreikiams, funkcionavimo galimybės, teismas vertino bylos aplinkybes remdamasis interesų pusiausvyros principu. Nustatęs, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo ir griauti Siurblinę, nes toks reikalavimas neproporcingas ir pažeistų viso Lentvario miesto nuotekų tinklų vartotojų interesus, teismas pagrįstai skundą atmetė. Teismas ginčą vertino ne formaliai, bet remiantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, o apeliaciniu skundu siekiama ginti vieno asmens privatų interesą, nenurodant jokio subjektinių teisių pažeidimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą.
Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1) Teismas teisingai konstatavo, kad aptariamas didelės vertės projektas turi visuomeninę svarbą ir reikalingumą Lentvario miesto gyventojams. Įgyvendinus projektą, Lentvario miesto gyventojams užtikrintas viešai teikiamo geriamo vandens tiekimas, pašalinus nuotėkas, sumažintas aplinkos užterštumas, tad projekto rezultatai glaudžiai susiję su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, t. y. viešuoju interesu, o duodama nauda naudojasi visi Lentvario miesto ir aplinkiniai gyventojai, pati pareiškėja. Įgyvendinus apeliantės interesus nukentėtų dauguma Lentvario gyventojų, tad viešasis interesas yra esminis faktorius, kodėl skundas negali būti tenkinamas.
2) Teiginiai apie atstumų neatitiktis neatitinka tikrovės, nes teismas nekonstatavo apeliantės teiginių kaip faktinių įrodymų, padarydamas išvadą, kad aplinkybė, ar Siurblinė nuo pareiškėjos žemės sklypo nutolusi 1 m, ar 80 cm, neturi esminės reikšmės jos teisių apimčiai. Kaip teismo posėdyje nurodė UAB „Trakų vandenys“, atstumas žemės paviršiuje nuo Siurblinės iki sklypo ribos išlaikė imperatyvius atstumus. Pabrėžia, kad nors pagal projektinę dokumentaciją atstumai nebuvo išlaikyti, apatinė dalis, esanti po Siurbline, nebuvo iškasta, todėl realūs atstumai nebuvo išmatuoti. Pareiškėja nepateikė nenuginčijamų įrodymų, tad savo teiginių neįrodė. Teismas pagrįstai jų nevertino, nurodydamas, kad ši aplinkybė pareiškėjos teisių apimčiai įtakos neturi.
3) Faktinė situacija, į kurią apeliuoja apeliantė susidarė dėl jos pačios veiksmų – ji nesidomėjo viešai svarstomu projektu, susijusiu su jos sklypu, nepriėmė Administracijos siūlomų sąlygų dėl servituto nustatymo, didino reikalavimus, siekė iš Administracijos gauti naudos.
4) Teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad pareiškėja turi teisę kreiptis dėl kompensacijų. Statybos leidimo ginčijamas ir siekis jį panaikinti tuo pagrindu, kad jos, kaip sklypo savininkės teisės buvo apribotos, nes leidimas išduotas neturint pareiškėjos ir statytojo (užsakovo) sutarties dėl laikino sklypo naudojimo statybos metu, dėl servitutų nustatymo, kompensacijos už naudojimąsi žemės sklypu ir dėl žalos atlyginimo, nesudaro pagrindo naikinti nei Statybos leidimo, nei Pripažinimo tinkamu naudoti akto, jų dalių. Tai reikalavimai dėl kompensacijų už skunde nurodytus veiksmus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, kurių pagrindu pareiškėjos skundas buvo atmestas, mano, kad teismas tinkamai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylą ir joje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnybos Skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad sutinka su teismo išvadomis, mano, kad jos prieitos vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas, joms neprieštarauja, yra teisingos bei atitinkančios viešąjį interesą. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra svarių argumentų, kurie galėtų paneigti teismo sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Visuomenės sveikatos centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą spręsti teismo nuožiūra, nes jokio suinteresuotumo šioje byloje neturi ir pasisakyti dėl skunde nurodytų teiginių negali, kadangi nevykdo jokių su statybos legalumo nustatymu susijusių funkcijų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Statybos leidimo (I t., b. l. 53-54) dalies, pagal kurią pastatytas ginčo statinys – nuotekų siurblinė, ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto (I t., b. l. 85-88) dalies, kuria Siurblinė pripažinta tinkama naudoti pagal paskirtį, teisėtumo. Paaiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. savo lėšomis nugriauti Siurblinę ir sutvarkyti statybvietę.
Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažinęs, kad pareiškėjos prašomi panaikinti administraciniai teisės aktai buvo priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vertino, jog šie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo šiuos sprendimus panaikinti. Kartu teismas pažymėjo, jog pareiškėjos nuosavybės teisės pažeidimas, kuris kilo dėl įvykdytos statybos palyginus su Lentvario gyventojų interesu gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas, turi būti ginamas ne apribojant Lentvario gyventojų galimybes realizuoti esminę teisę į gyvybiškai reikalingus išteklius, o kompensuojant kitu būdu.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokiomis išvadomis sutinka tik iš dalies.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai kartu su trečiaisiais asmenimis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, besiribojantis su žemės sklypu, kuriame pastatyta Siurblinė.
Pareiškėja skundžiamų aktų neteisėtumą grindžia iš esmės dviem argumentais – pirma, Statybos leidimas buvo išduotas nesant pagal tuo metu galiojusią Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto redakciją sutarties su žemės sklypo savininku dėl žemės sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Antra, atstumas nuo pareiškėjos sklypo ribos iki Siurblinės šulinio krašto yra mažesnis nei 1 m, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.2 ir 3 punktus, pagal kuriuos statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų teisėti interesai. Ne visuomeninės paskirties inžinerinių statinių, esančių sklype, atstumas – ne mažesnis kaip 1,0 m nuo statinio iki gretimo sklypo ribos. Šis atstumas gali būti sumažintas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Šie atstumai nuo statinių taikomi ir bet kurioms pastatų bei inžinerinių statinių išsikišančioms konstrukcijoms.
Pasisakydamas dėl pirmojo iš aptartų argumentų, pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais pareiškėjos argumentus, dėl to, jog Statybos leidimas buvo išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punkto reikalavimų, nes nebuvo pateikti susitarimai dėl pareiškėjos sklypo laikino naudojimo bei būsimo servituto.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su šia išvada sutinka. Ją patvirtina bylos medžiaga, ginčo dėl to iš esmės taip pat nėra.
Antrasis iš aptariamų administracinių aktų neteisėtumo aspektas, tai, kad nėra išlaikytas 1 m atstumas nuo pareiškėjos sklypo ribos iki Siurblinės šulinio krašto, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pripažintas pagrįstu, nurodant, jog pareiškėja įrodė, kad Siurblinė yra nutolusi nuo jos sklypo mažesniu nei 1 metro atstumu. Šią išvadą teismas priėjo atsižvelgdamas į eksperto D. L. ekspertizės, atliktos vadovaujantis 2011 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi dėl ekspertizės skyrimo, aktą (III t., b. l. 160-175) ir antstolio A. N. 2013 m. rugpjūčio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 157-13-84 (IV t., b. l. 98-100).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, pritaria išvadai, kad reikalaujamas minimalus 1 metro atstumas, nuo Siurblinės išsikišančios dalies (remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 3 punktu, skaičiuojamas nuo Siurblinės sienelės, ne dangčio), nėra išlaikytas.
Konstatavus, jog pareiškėjos pateikti argumentai dėl skundžiamų aktų neteisėtumo pagrįsti, spręstinas klausimas dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsižvelgiant į projekto apimtį, didelę kainą – 6 579 395,57 Lt, visuomeninę svarbą ir reikalingumą Lentvario miesto gyventojams (įgyvendinus projektą Lentvario gyventojams teikiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos), pareiškėjos nuosavybės teisės šioje situacijoje turi būti ginamos ne panaikinant administracinius sprendimus, bet suteikiant kompensaciją už jos teisių pažeidimus; jog pareiškėjos nuosavybės teisės pažeidimas, kuris kilo dėl įvykdytos statybos palyginus su Lentvario gyventojų interesu gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas, turi būti ginamas ne apribojant Lentvario gyventojų galimybes realizuoti esminę teisę į gyvybiškai reikalingus išteklius, o kompensuojant kitu būdu. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą).
Visų pirma pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Remdamasi pacituota teisės norma, teisėjų kolegija atmeta pirmosios instancijos teismo argumentą dėl pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimų atsižvelgiant į projekto, kurio dalis yra ginčo Siurblinė, vertę.
Antra, Statybos leidimas buvo išduotas statybos objektui E-1260 Nemuno aukštupio baseino I investicijų paketo konkurso techninis projektas Trakų rajono savivaldybei statiniui E-1260.3 Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir renovacija Lentvaryje. II-as statybos etapas. Statinio techniniai rodikliai yra tokie: tiesinio (vandentiekio tinklų) bendras ilgis 3,93 km, tiesinio (nuotekų tinklų) bendras ilgis – 5,48 km (savitakinių nuotekų tinklų – 5,18 km), (slėginių nuotekų tinklų – 0,30 km), 3 siublinės.
Pripažinimo tinkamu naudoti aktas taip pat išduotas statiniui kurio pagrindiniai techniniai rodikliai yra 5 079,58 m savitakinių nuotekų tinklų, 288,6 m slėginių nuotekų tinklų, 3 872,77 m vandentiekio tinklų bei 3 nuotekų siurblinės.
Pareiškėja reikalauja panaikinti ne visą Statybos leidimą ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktą, o tik atitinkamas jų dalis, susijusias su ginčo Siubline, t. y. viena viso statinio, kuriam buvo išduotas Statybos leidimas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, dalimi, kurios (Siurblinės) vertė, be kita ko, yra kur kas mažesnė nei teismo nurodyta viso projekto vertė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog statybos leidimas gali būti naikinamas iš dalies. Administracinių bylų teisenos įstatymas tokią teisę teismui suteikia. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju priimant sprendimą dėl statybos leidimas panaikinimo iš dalies būtina nustatyti, ar toks teismo sprendimas yra įmanomas, t. y. būtina įvertinti ar statybos leidime nurodytas statybos objektas gali būti atribotas, išskirtas į dalis, kurių atžvilgiu statybos leidimas naikintinas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-1313/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, galimybė atriboti ginčo Siurblinę nuo viso aptariamo inžinerinio statinio yra. Atitinkamos Statybos leidimo dalies panaikinimas nepažeistų Lentvario gyventojų intereso gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas taip ženkliai ir neproporcingai, kad vien atsižvelgiant į tai visuomenės interesas būtų priešpastatomas ir ginamas privataus intereso atžvilgiu.
Šiuo aspektu primintina, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali būti priešpriešinamos ir šioje srityje būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, panaikinus šio statinio statybos leidimą ir su juo susijusį detalųjį planą, iš esmės gali būti naikinamas, nes jo neteisėtumas pats savaime kyla iš pagrindą (prielaidas) jį priimti sudariusių administracinių aktų neteisėtumo (iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex injuria jus non oritur) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-648/2010; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2083/2012; 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1313/2009).
Nagrinėjamu atveju joks teritorijų planavimo dokumentas nebuvo ginčijamas ar panaikintas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pripažinus, kad neteisėtu ir naikintinu yra Statybos leidimas, Pripažinimo tinkamu naudoti aktas naikintinas kaip išvestinis neteisėtas administracinis aktas, Statybos leidimo panaikinimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti Pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti atitinkamas Statybos leidimo ir Pripažinimo tinkamu naudoti akto dalis atmestas, keistinas, šiuos reikalavimus pripažįstant pagrįstais ir tenkintinais.
Trečiasis pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. atsakovo lėšomis nugriauti Siurblinę ir sutvarkyti statybvietę.
Pasisakant dėl šio reikalavimo, pažymėtina, jog šiuo metu galiojančios Statybos įstatymo redakcijos 28¹ straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu teismas savo sprendimu panaikina statybą leidžiančio dokumento galiojimą, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą), jeigu jo nėra, – statinio ar jo dalies savininką, valdytoją, naudotoją, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininką, valdytoją ar naudotoją per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šios dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo pripažintų kaltais asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), kurį (kurią) nugriovus (išardžius) buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia šios dalies 1 punkte nurodytam asmeniui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šios dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų planų ar žemės valdos projektų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų planų ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų (28¹ str. 2 d.). Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertina turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (28¹ str. 3 d.). Priimdamas vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad, jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas neįvykdomas, statinys ar jo dalis, pastatytas (pastatyta) pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nugriaunamas (nugriaunama), išardomas (išardoma) ar atstatomas (atstatoma) (atkuriamas (atkuriama) statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis (28¹ str. 4 d.).
Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus dėl projekto svarbos ir įtakos Lentvario gyventojams, jų gyvybiškai svarbiam interesui gauti geriamą vandenį ir šalinti nuotekas, darytina išvada, jog šiuo atveju tikslinga priimti Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą sprendimą, t. y. leisti statytojui trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Trakų vandenys“ per 6 mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti ginčo Siurblinę. Kolegijos nuomone tinkamu projektinės dokumentacijos pertvarkymu galima būtų pripažinti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo „Statinių išdėstymo sklype reikalavimai“ 1.2 punkto reikalavimų įvykdymą, kas eliminuotų būtinumą perstatyti ar pertvarkyti ginčo Siurblinę.
Teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimas užtikrina ne tik tinkamą pažeistų pareiškėjos teisių gynybą, tačiau ir privataus ir viešojo intereso suderinimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjos J. V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti, rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Pareiškėjos J. V. K. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. lapkričio 27 d. statybos leidimo Nr. (101)11.3-60 dalį, pagal kurią leista statyti ginčo statinį – nuotekų siurblinę NS-04.
Panaikinti 2009 m. gruodžio 31 d. linijinio inžinerinio statinio „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra ir rekonstrukcija Lentvaryje, II statybos etapas“ (Nemuno Aukštupio baseino I investicijų paketas Trakų rajono savivaldybei) Trakų rajono savivaldybėje pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. PTN-100-091231-00193 dalį, kuria ginčo statinys – nuotekų siurblinė NS-04 pripažinta tinkama naudoti pagal paskirtį.
Leisti statytojui trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Trakų vandenys“ per 6 mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti ginčo siurblinę.“.
Nutartis neskundžiama.