Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M., (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1) 2009 m. gegužės 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 15 parų areštu;

2) 2012 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apygardos teismo (panaikinus 2012 m. vasario 8 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį) pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį – 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimu;

3) 2016 m. rugsėjo 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

4) 2018 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimu;

5) 2018 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimu;

6) 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (9 veikos), 259 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu padėti apgaule savo ir (ar) kitų naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus L. G. ir apgaule nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva vyksta „Smart-ID“ programos atnaujinimo darbai, todėl reikia suvesti slaptažodį, taip išviliojus jai išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įkalbėjus asmens autentifikavimo aplikacijoje „Smart-ID“ patvirtinti atliekamą operaciją, naudojantis mobiliojo interneto prieiga ir elektroninės bankininkystės paslauga ir taip neteisėtai prisijungus prie L. G. elektroninės bankininkystės paskyros, Ž. M. suteikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui R. Š., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią šis iš L. G. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 201 Eur. Po ko, vykdydamas iš anksto ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pažadėtą susitarimą realizuoti apgaule įgytus pinigus, Ž. M. nurodė R. Š. šiuos pinigus išgryninti ir perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šiai nesutikus, nurodė dalį pinigų - 150 Eur pervesti į jo žmonos L. B. sūnaus B. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarajai, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, šiuos pinigus išgryninti ir panaudoti tyrimo metu nenustatytoms reikmėms. R. Š. ir L. B. įvykdžius jo nurodymus (R. Š. pervedus dalį pinigų 150 Eur, L. B. 2020 m. vasario 19 d. 7.51 val., AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), juos išgryninus ir panaudojus nenustatytoms reikmėms), taip, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui suteikdamas nusikalstamos veikos padarymo priemonę - R. Š. banko sąskaitos numerį ir iš anksto pažadėjęs realizuoti iš sukčiavimo įgytus pinigus, padėjo apgaule įgyti svetimą L. G. priklausantį nedidelės vertės turtą - 201 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. G. nedidelę 201 Eur turtinę žalą.

Kaltinamasis Ž. M. kaltu prisipažino. Parodė, kad datos nepamena, pataisos įstaigoje, atlikinėdamas bausmę, vienam žmogui davė R. Š. sąskaitos numerį, suprato, kad daromas nusikaltimas. Tam žmogui paaiškino, kad pinigus nuims R.. Kai tas žmogus prašė sąskaitos numerio, jis neturėjo žmonos sąskaitos numerio, todėl ir davė R. sąskaitą. Po patikrinimo tas žmogus iš lokalinio sektoriaus nuėjo į savo būrį ir jis nežinojo, ką su pinigais daryti. Skambino iš mobilaus telefono R. Š. ir pasakė, kad pinigus pervestų į jo žmonos sąskaitą. Pripažįsta, kad padėjo pervesti pinigus. Suvokia, kad tai buvo nusikaltimas. Žalą nukentėjusiajai gali atlyginti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2020 m. vasario 18 d. vakare, būnat namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos mobiliajame telefone įsijungė „Smart-ID“ programėlė, kuri prašė įvesti slaptažodį. Ji atmetė šią „Smart-ID“ programėlės užklausą. Po to, apie 19.50 val. jai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris paaiškino, kad vyksta „Smart-ID“ programėlės atnaujinimai, todėl reikia suvesti slaptažodį. Pokalbio metu ji suvedė „Smart-ID“ slaptažodį. Po to vyriškis paklausė, ar ji turi AB „Swedbank“ banke sąskaitą, ji atsakė, kad neturi, bet turi AB „Luminor“ banke, tačiau prisijungimą prie jos užblokavusi, nes buvo blogai suvedusi slaptažodį. Taip pat vyras paklausė, ar ji gauna informacines žinutes apie nuskaičiuotus pinigus, į ką ji atsakė, kad ne. 2020 m. vasario 19 d. apie 5.00 val. patikrinusi savo banko sąskaitą pamatė, kad iš jos AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra atliktas 201 Eur pavedimas į R. Š., kurios ji nepažįsta, banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 06.15 val. ji paskambino į AB „SEB“ banką ir paprašė užblokuoti jos sąskaitą, kadangi sukčiai pasisavino 201 Eur. Apie 8 val. jai paskambino iš AB „SEB“ banko ir pranešė, kad R. Š. banko sąskaitoje yra 51 euras, kuriuos pervedė atgal į jos (L. G.) sąskaitą. 17.39 val. iš R. Š. gavo pavedimą dėl pinigų grąžinimo – 51 Eur. Taip pat bankas jai grąžino ir 150 Eur, kurie buvo pervesti iš jos sąskaitos į R. Š. sąskaitą, todėl ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 119-122, 125).

Iš L. G. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. į R. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 201 Eur, o 2020 m. vasario 19 d. 51 Eur grąžintas (1 t., b. l. 131).

Liudytoja R. Š. parodė, kad ji turi AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi nuolatos. Šį banko sąskaitos numerį žino jos pažįstamas Ž. M., kuris šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 18 d. 19.51 val. jai į telefono Nr. (duomenys neskelbtini) iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Ž. M., kuris pasakė, kad į jos turimą banko sąskaitą Ž. M. draugė pervedė 200 Eur, kuriuos ji turi nuimti ir perduoti kažkokiam nuo jo ateisiančiam žmogui. Ji atsisakė tai padaryti, pasakydama Ž. M., kad niekur neis ir nenuiminės jokių pinigų, jei jis nori, tai gali juos pervesti kam reikia. Dar paklausė, ar jis nesugalvojo kokių nesąmonių, ar neturės bėdų, bet Ž. M. užtikrino, kad viskas gerai. Kadangi juo pasitikėjo, sutiko jam padėti. Patikrinusi savo sąskaitą pamatė, kad iš jai nepažįstamos L. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į jos sąskaitą pervestas 201 Eur. Vėliau Ž. M. atsiuntė B. B. sąskaitos numerį, į kurią paprašė iš tų 201 Eur pervesti 150 Eur. Ji taip ir padarė. Likusius 50 Eur nurodė pervesti į tą pačią sąskaitą kitą dieną arba perduoti B. B., kurį nurodė kaip savo draugą. Kitą dieną ji norėjo atsiskaityti už paslaugas, tačiau to padaryti negalėjo, sužinojo, kad jos kortelę ir sąskaitą bankas užblokavo, nes išsiaiškino, kad su jos sąskaita buvo padarytas sukčiavimas. Ji turi draugą R. K.. Kiek jai yra žinoma, R. K. jokio automobilio iš jokios L. B. nepirko ir jokių pinigų, tame tarpe ir L. B., jie neskolingi. 150 Eur pavedimas niekaip nesusijęs su jokio automobilio pirkimu (2 t., b. l. 51-52, 57).

Iš R. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. iš L. G. į jos sąskaitą pervesta 201 Eur, iš kurių 150 Eur tą pačią dieną pervesti į B. B. sąskaitą, o likęs 51 Eur grąžintas atgal į L. G. sąskaitą (1 t., b. l. 146).

Akistatos tarp R. Š. ir Ž. M. metu, R. Š. patvirtino savo parodymus, kad 150 Eur į B. B. sąskaitą pervedė Ž. M. prašymu ir šie pinigai niekaip nesusiję su jokio automobilio pirkimu, nes jokio automobilio nei iš Ž. M., nei iš L. B. nepirko ir jokių pinigų jiems nebuvo skolingi nei ji, nei R. K.. Nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. jai paskambino Ž. M., kuris pasakė, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai. Tuo metu ji neturėjo kada kalbėti, todėl nieko neklausinėjo, padėjo ragelį. Po kurio laiko jai atėjo žinutė, kad į sąskaitą įkrito 200 Eur. Visai netrukus vėl paskambino Ž. M., kuris paprašė nuimti 200 Eur ir perduoti žmogui, kuris ateis. Ji atsisakė. Tada jis paprašė tuos pinigus pervesti į B. sąskaitą, atsiuntė sąskaitos numerį, nurodė pervesti 150 Eur, ką ji ir padarė. Kokiu būdu tie pinigai buvo gauti, neklausinėjo. Apie automobilio pirkimą ir skolą nieko nežino. L. G. nepažįsta, todėl nesupranta, už ką ji galėjo jai pervesti pinigus. Gal trys mėnesiai iki G. atsiųstų pinigų, Ž. M. paprašė, kad ji jam atsiųstų savo sąskaitos numerį, nes kažkas turėjo pervesti lygtai 20 Eur, kuriuos ji turėjo persiųsti Ž. M. į (duomenys neskelbtini). Ji taip ir padarė. Ž. M. akistatos metu parodė, kad su R. Š. parodymais nesutinka. Jis neskambino R. Š.. Nežino, kokius pinigus pervedė R. Š. jo žmonos sūnui B. B.. Apie tai, kad R. Š. pervedė pinigus L. B., jis sužinojo iš pačios L. B.. Neprisimena, ar buvo davęs jai B. B. sąskaitos numerį. Gal ir buvo davęs kada, nes D. kartu su R. K. buvo skolingi 150 Eur už automobilį. Mano, kad R. Š. pervedė B. B. skolą. D. jokių kontaktų neturi ir nežino. R. Š. sąskaitos numerio jis neturėjo, jo niekada neprašė (2 t., b. l. 60-62).

Iš B. B. AB „Swedbank“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. į jo sąskaitą R. Š. pervedė 150 Eur, kurie 2020 m. vasario 19 d. nuimti grynais (1 t., b. l. 173).

Nepilnametis liudytojas B. B. parodė, kad jis savo vardu turi atidarytą banko sąskaitą. Kokiame banke, nežino. Sąskaita buvo atidaryta dėl to, kad jo tėvai yra išsiskyrę, ir tėtis D. B. siunčia pinigus jo išlaikymui. Banko sąskaitos numerio nežino. Sąskaita naudojasi mama L. B., jis prisijungimų prie banko sąskaitos elektroninės bankininkystės neturi, nežino kortelės PIN kodo. Ž. M. yra mamos draugas, kur jis šiuo metu yra, nežino. Apie R. Š. pinigų pervedimą į jo sąskaitą nieko nežino, tokios moters nepažįsta (2 t., b. l. 7)

Liudytoja L. B. parodė, kad ji turi sūnų B. B., kurio vardu yra atidaryta AB „Swedbank“ banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi ji, nes į minėtą banko sąskaitą yra pervedami alimentai sūnui. Ji turi banko mokėjimo kortelės PIN kodą ir prisijungimo kodus prie elektroninės bankininkystės. Ž. M. yra jos vyras, kuris šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 18 d. į B. B. banko sąskaitą R. Š. pervedė 150 Eur. Prieš gaunant šį pavedimą, jai į telefono numerį, šiuo metu nežino į kokį, nes turi ne vieną, paskambino Ž. M., kuris pasakė, kad į B. B. banko sąskaitą R. Š. perves 150 Eur, kuri buvo skolinga jai už iš jos įsigytą automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį pirko R. Š. sugyventinis R. K., pravarde „R.“. Kokiomis aplinkybėmis ji davė Ž. M. sūnaus sąskaitos numerį, nepamena. Pinigus ji išgrynino bankomate ir juos panaudojo asmeninėms reikmėms. Papildomai parodė, kad automobilį pirko Ž. M. nurodytas asmuo vardu D., kuris buvo R. K. draugas. Sandorį įformino kito asmens vardu. D. liko jai skolingas 150 Eur (2 t., b. l. 23-24, 33-34).

Liudytojas R. K. parodė, kad Ž. M. pažįsta iš matymo, jis anksčiau draugavo su jo dabartine drauge R. Š.. Žino, kad Ž. M. šiuo metu atlikinėja bausmę, turi kažkokią moterį. Tą moterį pažįsta tik iš matymo, su ja bendrauti neteko. Būdamas pas R. Š. sužinojo, kad Ž. M. į jos sąskaitą pervedė 200 Eur, liepė juos nuimti ir kažkam perduoti. Jis iš karto jai pasakė, kad tie pinigai greičiausiai bus neaišku iš kur ir kokiu būdu gauti. Tuomet R. Š. atsisakė perduoti kažkam pinigus, tada Ž. M. paprašė 150 Eur pervesti į kažkieno sąskaitą, ką ji ir padarė. Kiek jam yra žinoma, R. Š. su Ž. M. bendravo telefonu, bet ar skambučiais, ar žinutėmis, nežino. Prie jo R. Š. su Ž. M. nekalbėjo, nesusirašinėjo. Iš kur Ž. M. turėjo R. Š. sąskaitos numerį, nežino. Jis ir R. Š. nei iš Ž. M., nei iš jo žmonos ar draugės jokio automobilio niekada nepirko. Automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam nežinomas. Jis ir R. Š. neskolingi nei Ž. M., nei jo žmonai (2 t., b. l. 67-68). Liudytojas R. K. papildomos apklausos metu parodė, kad savo ankstesnėje apklausoje jis nepasakė, kad D. pirko iš L. B. automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pasakė, kad nieko nežino apie šį automobilį, nes nenorėjo kišti D.. D. pažįsta seniai, jo pavardės nežino. Jie kartu dėjo trinkeles. Matė, kad D. važinėja automobiliu „VW Golf“. Iš kur jis žino, kad D. pirko tą automobilį iš L. B., neprisimena. Nepamena, kad būtų buvęs kartu su D. pas L. B., kai šis tarėsi dėl automobilio pirkimo. Jis iš jos asmeniškai jokio automobilio nepirko, jokių pinigų nei jis, nei R. Š. L. B. skolingi nebuvo. D. automobiliu „VW Golf“ važinėjo, nes D. dažnai išgerdavo ir jis jį nuveždavo, kur reikia. Mano, kad L. B. klaidingai susidarė nuomonė, kad jie kartu pirko tą automobilį, nes jie dažnai būdavo kartu (2 t., b. l. 75-76).

Akistatos tarp R. K. ir L. B. protokole nurodyta, kad R. K. patvirtino savo parodymus ir paaiškino, jog važinėjo D. automobiliu „VW Golf“, bet kokiomis aplinkybėmis jis buvo pirktas, nežino. Asmeniškai iš L. B. to automobilio nepirko nei jis, nei jo draugė R. Š.. Neprisimena, kad jis būtų pas L. B. su D. taręsi dėl to automobilio pirkimo. L. B. meluoja, sakydama, kad ir jis su D. pirko tą automobilį. Neprisimena, kad prie jo už automobilį būtų perduoti 100 Eur. L. B. taip pat patvirtino savo parodymus, nurodė, kad automobilį „VW Golf“ pirko D. kartu su R. K.. Jie buvo pas ją namuose. Sakė, kad rado darbą, dės trinkeles ir jiems reikalingas automobilis. Matydavo, kaip tuo automobiliu važinėjo R. K.. Pirmus 100 Eur už automobilį padavė D., R. K. buvo kartu, matė kaip D. jai perdavė pinigus. Koks tarp jų buvo susitarimas dėl pinigų, ji nežino (2 t., b. l. 71-72).

Iš vyresniosios tyrėjos J. S. tarnybinio pranešimo ir telefono abonento Nr. 8-622-64720 išklotinės matyti, kad 2020 m. vasario 18 d. apie 19.50 val., apgaulės būdu, per „Smart-ID“ programą, prisijungus prie L. G. SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš šios sąskaitos buvo padarytas 201 Eur pavedimas į R. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš atliekant operaciją L. G., telefonu (duomenys neskelbtini), paskambino vyras, kuris prisistatė banko darbuotoju, ir nurodė sutrikimams pašalinti per „Smart-ID“ programėlę suvesti PIN1 ir PIN2 kodus. Vyras su L. G. bendravo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad telefonas (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini), kaip išankstinio apmokėjimo paslauga. Išanalizavus mobiliojo ryšio telefono abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) išklotinę nustatyta, kad šis mobiliojo ryšio telefono abonentinis numeris veikė nuo 2020 m. vasario 9 d. 11.42.10 val. iki 2020 m. vasario 19 d. 00.24.19 val. UAB „Telia“ operatoriaus tinkle, bokšte esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 113-135, 3 t., b. l. 42-44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas yra, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio sumos.

Byloje nustatyta, kad Ž. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tikslu padėti apgaule savo ir (ar) kitų naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, 2020 m. vasario 18 d. 19.50 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinus L. G. ir apgaule nurodžius žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva vyksta „Smart-ID“ programos atnaujinimo darbai, todėl reikia suvesti slaptažodį, taip išviliojus jai išduotus elektroninės bankininkystės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, įkalbėjus asmens autentifikavimo aplikacijoje „Smart-ID“ patvirtinti atliekamą operaciją, naudojantis mobiliojo interneto prieiga ir elektroninės bankininkystės paslauga ir taip neteisėtai prisijungus prie L. G. elektroninės bankininkystės paskyros, Ž. M. suteikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui R. Š., nežinojusios apie daromą nusikalstamą veiką, AB „Swedbank“ sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), į kurią šis iš L. G. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 201 Eur. Po ko, vykdydamas iš anksto ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pažadėtą susitarimą realizuoti apgaule įgytus pinigus, Ž. M. nurodė R. Š. šiuos pinigus išgryninti ir perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šiai nesutikus, nurodė dalį pinigų - 150 Eur pervesti į jo žmonos L. B. sūnaus B. B. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarajai, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, šiuos pinigus išgryninti ir panaudoti tyrimo metu nenustatytoms reikmėms. R. Š. ir L. B. įvykdžius jo nurodymus (R. Š. pervedus dalį pinigų 150 Eur, L. B. 2020 m. vasario 19 d. 7.51 val., AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), juos išgryninus ir panaudojus nenustatytoms reikmėms), taip, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui suteikdamas nusikalstamos veikos padarymo priemonę - R. Š. banko sąskaitos numerį ir iš anksto pažadėjęs realizuoti iš sukčiavimo įgytus pinigus, padėjo apgaule įgyti svetimą L. G. priklausantį nedidelės vertės turtą - 201 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. G. nedidelę 201 Eur turtinę žalą.

Teismas, įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visetą, daro pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo Ž. M. parodymai, jog jis nežinojo apie kito asmens daromą nusikaltimą yra tik jo gynybinio pobūdžio versija, kurią paneigia byloje surinkti įrodymai. Kaltinamasis yra susijęs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kaltinamasis Ž. M. suprato, kad bendrauja su asmeniu, kuris ir įvykio metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, ten pat atliko bausmę ir Ž. M.. Nors pinigų pervedinėti ir nuiminėti nuo asmens sąskaitos įstatymas nedraudžia, tačiau aplinkybės, kad Ž. M. nurodė R. Š. gautus į jos sąskaitą pinigus, kuo greičiau nuimti pinigus nuo sąskaitos, ir perduoti kitam kažkokiam nuo jo ateisiančiam asmeniui. Akivaizdu, kad kaltinamasis pilnai suvokė, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje ir suprato savo veiksmų neteisėtumą, tokiu būdu veikė sąmoningai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje (BK 24 str. 1 – 3 d.). Nustatyta, kad Ž. M. su kitu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, veikdami bendrininkų grupėje apgaulės būdu užvaldė nukentėjusiosios turtą.

Kaltinamasis Ž. M. patvirtino, kad jis suteikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui R. Š. banko sąskaitos, į kurią šis iš L. G. AB „SEB“ banko sąskaitos pervedė 201 Eur. Po ko, Ž. M. nurodė R. Š. šiuos pinigus išgryninti ir perduoti tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Šiai nesutikus, nurodė dalį pinigų - 150 Eur pervesti į jo žmonos L. B. sūnaus B. B. sąskaitą, o pastarajai, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, šiuos pinigus išgryninti ir panaudoti tyrimo metu nenustatytoms reikmėms. R. Š. ir L. B. įvykdžius jo nurodymus (R. Š. pervedus dalį pinigų 150 Eur, L. B. 2020 m. vasario 19 d. 7.51 val., AB „Swedbank“ bankomate (duomenys neskelbtini), juos išgryninus ir panaudojus nenustatytoms reikmėms), taip, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam bendrininkui suteikė nusikalstamos veikos padarymo priemonę - R. Š. banko sąskaitos numerį ir iš anksto pažadėjęs realizuoti iš sukčiavimo įgytus pinigus, padėjo apgaule įgyti svetimą nedidelės vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad sukčiavimas įvykdytas kelių asmenų bendromis pastangomis, todėl kaltinamajam teisingai inkriminuotas bendrininkavimas. Sprendžiama, kad subjektyviai kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir jų pasekmes, jų siekė, taigi veikė tiesiogine tyčia iš savanaudiškų tikslų. Atsižvelgiant į užvaldyto turto vertę, konstatuotina, kad kaltinamojo Ž. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstama veika baigta (BK 12 straipsnis). Jis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, baustas už administracinius nusižengimus, duomenų apie registraciją psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų bausmės dydį (BK 49 straipsnis). Skirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, įvertinus jo polinkį nusikalsti, nenorą taisytis ir negebėjimą daryti išvadų iš ankstesnių teistumų, nėra jokio pagrindo, nes nebus pasiekti bausmės tikslai.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Ž. M. šią nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (bausmės pabaiga 2021-10-02), prie 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskiriant galutinę bausmę.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė jam nepaskirta.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei telefonų numerių išklotinėmis, saugomas byloje, paliktinas saugoti byloje.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį Ž. M. yra 169,56 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Raimundas Gargasas, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (4 t., b. l. 72). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,79 Eur, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti Ž. M. sumažintą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2019 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. gegužės 24 d.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei telefonų numerių išklotinėmis, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Proceso išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.