Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-33723-1014/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-25
Bylos Nr.
e2-33723-1014/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27451-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33723-1014/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27451-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.3; 2.6.8.10; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“ (toliau – UAB „Intrum Lietuva“) pareikštu ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovo V. M. 261,56 Eur skolą, 9 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Tele2“ 2011 m. liepos 3 d. sudarė telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 1.70 67422186 807 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius įsipareigojo teikti atsakovui judriojo telefoninio ryšio paslaugas, taip pat perdavė atsakovui ryšio įrangą, o atsakovas įsipareigojo paslaugomis naudotis ir už jas bei perduotą ryšio įrangą atsiskaityti Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2012 m. sausio 31 d. atsakovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. 50390175. Ieškovės teigimu, atsakovas šios PVM sąskaitos faktūros pilnai neapmokėjo, liko skolingas 261,56 Eur.

2015 m. vasario 27 d. pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Tele2” reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. (imtinai) UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas CPK nustatyta tvarka įteikus jam ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinės prievolės, t. y. laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas ir ryšio įrangą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 261,56 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.101 straipsnio 1–2 dalys, 6.716 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal Sutarties 6.6 punktą, atsakovas, praleidęs mėnesio įmokos mokėjimo kredito pabaigos datos ar kitus Sutartyje numatytus terminus, privalo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo visų laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovė atsakovui už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 3 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d., neviršijant 180 dienų laikotarpio, paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie, pagal ieškovės paskaičiavimus sudaro 9 Eur. Kadangi atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 9 Eur delspinigių yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 270,56 Eur (261,56 Eur + 9 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 3,58 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (į. k. 304615887) iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 261,56 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro ir penkiasdešimt šešių euro centų) skolą, 9 Eur (devynių eurų) delspinigius, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 270,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 3,58 Eur (trijų eurų ir penkiasdešimt aštuonių euro centų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovui V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu.

Nurodyti sprendimo už akių viešo paskelbimo būdu datą 2019 m. spalio 25 d.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė