Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2015-01-26 · Byla Nr. A2.6.-14-633/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-26
Bylos Nr.
A2.6.-14-633/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
I. M.
Administracinė byla Nr. A2.6-14-633/2015Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00898-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos – 45.4.3; 52.3 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASSKIRTI ADMINISTRACINĘ NUOBAUDĄ
2015-01-26,Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui I. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. administracinės teisės pažeidimų bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. M. 2014-11-26 apie 11.15 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau, - VSAT) Pagėgių rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto (toliau, - PKP) ribose vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki vidutinio 2,19 prom. girtumo, ir nepateikė įgaliotam tikrinti policijos pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.

Tokiais savo veiksmais I. M. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 7 d. ir 126 str. 4 d.

Traukiama atsakomybėn I. M. teisme kalta neprisipažino, neigė vairavusi (važiavusi) po to, kai pavartojo alkoholio, t.y. neblaivi. I. M. pripažino, kad konkrečiu automobiliu viena vyko į Rusijos Federaciją, kad po paskutinio VSAT patikrinimo laukė 5-ąja (prieš J. K. automobilio pašalinimą, - 6-ąja) automobilių eilėje leidimo įvažiuoti į Rusijos teritoriją, grupėje buvo paskutinė. Kadangi be sekančios dienos ryto nesitikėjo būti įleista, viena savo automobilyje išgėrė alkoholio (į postą atvykusi blaivi). Ji po išgertuvių sėdėjo automobilyje, variklio užvedusi nebuvo ir nė kiek nevažiavo, - VSAT pareigūnai meluojantys.

Nors I. M. teisme neigė po išgertuvių automobiliu nors kiek tai važiavusi, t.y. automobilį vairavusi neblaivi, tačiau pastarieji jos paaiškinimai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma visų kitų faktinių bylos duomenų, dalis kurių yra visiškai objektyvaus pobūdžio, todėl kur kas patikimesnių, šiais duomenimis yra visiškai nuneigti, todėl teismas šią dalį I. M. paaiškinimų atmeta kaip neatitinkančią tikrovės ir vertina siekiu išvengti jai gresiančios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

I. M. kaltė byloje yra pakankamai ir patikimai įrodyta liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A., parodymais teisme (taip pat šių asmenų rašytiniais paaiškinimais jų iš karto po įvykio surašytuose tarnybiniuose pranešimuose – b. l. 5, 6), 2014-11-26 policijos pareigūno A. B. tarnybiniu pranešimu (b . l. 3), patikros alkotesteriu testu Nr. 2249 (b. l. 7), 2014-11-26 pranešimu apie I. M. nušalinimą nuo vairavimo (b. l. 9), taip pat VSAT Lazdijų rinktinės Kybartų kelio pasienio kontrolės punkto vaizdo stebėjimo kamerų įrašais (b . l. 26-27).

Liudytojai S. K. ir T. A. teismui iš esmės vienodai paaiškino, kad poste prie paskutinės patikros vietos išvykimo į RF laukiant 4-5 lengviesiems automobiliams, jie pamatė, kad Rusijos pareigūnai kviečia įvažiuoti į jų kontrolės zoną eilėje laukiančius išvykimui iš LR automobilius. Eilėje pirmuoju stovėjusio automobilio vairuotojas kažko sudelsė pradėti važiuoti, kaip tik tuo momentu paskui jį 2-uoju stovėjęs J. K. automobiliu „Ford“ bandė šį apvažiuoti iš dešinės pusės ir vos neatsitrenkė į kitą automobilį, dėl ko jie abu pribėgo ir balsu bei rankų gestais J. K. sustabdė. Šis buvo aiškiai girtas, nesiorientavo aplinkoje, svirduliavo. Jie paėmė dokumentus, automobilį nustūmė į aikštelę, o J. K. sulaikė iki policijos atvykimo. Sulaikę pastarąjį, nutarė patikrinti dokumentus ir būklę ir kitų išvykimo eilėje laukiančiųjų vairuotojų. Kai iš eilės išvažiavo J. K., visi be išimties paskui stovėję automobiliai pasislinko (pavažiavo) ta pačia eile į priekį bei vienas ar du dar privažiavo į eilės galą nuo aikštelės prie bemuitės parduotuvės, įveikdami apie 30-100 m. atstumą, kaip tik tarp jų ir buvo I. M., kurią dar ir dabar atsimenantys iš veido bruožų. Tarp jų patikrintų bei laikinai sulaikytų iki policijos atvykimo buvo ir I. M., ji buvo taip pat aiškiai neblaivi, nors pati ir neigė gėrusi. Kai tik ji privažiavo prie priekyje buvusios automobilių grupės, jie, VSAT pareigūnai, iš karto priėjo patikrinti, todėl I. M. turėjo prisigerti iki šio pavažiavimo, kadangi po pastarojo tiesiog nebuvę tam laiko.

Administracinės teisės pažeidimo protokolą byloje surašęs policijos patrulis A. B. 2014-11-26 tarnybiniame pranešime nurodęs, kad su juo bendravusi I. M. pripažino su automobiliu stovėdama aikštelėje dar prie bemuitės parduotuvės sušalusi, todėl išgėrusi „Starkos“ bei, pajudėjus priekyje automobilių eilei, pavažiavusi automobiliu nuo aikštelės prie išvykimo laukiančių grupės (b. l. 3).

Bylos duomenimis visi trys pareigūnai su I. M. iki įvykio nebuvo pažįstami, jokių asmeninio pobūdžio tarpusavio santykių neturėję, todėl teismas sprendžia, kad byloje nesama jokių, net netiesioginio pobūdžio, aplinkybių abejoti šių liudytojų parodymų teisingumu ir patikimumu.

Teismo reikalavimu prie bylos prijungti ir ištirti Kybartų kelio PKP teritorijos dviejų stebėjimo kamerų įrašai visiškai patvirtino liudytojų – VSAT pareigūnų S. K. ir T. A. teismui nurodytą įvykių eigą, įrašuose akivaizdžiai matoma, kad J. K., eilėje stovėdamas antras su vieninteliu tokio Miniveno kėbulo tipo automobiliu, priekyje jo stovinčiam raudonos spalvos automobiliui „VW Passat“ stovint vietoje, tuo momentu, kai prie pastarojo prieina liudytojas S. K. ir kažką sako per langą vairuotojui, netikėtai jis (J. K.) įjungia avarinio sustojimo signalą ir pradeda apvažiuoti priekyje stovintį „VW Passat“ iš dešinės, tačiau jį užkliudo ir netgi šiek tiek pastumia jį į priekį, juda toliau į priekį (RF link) autobusams skirta juosta, po ko abu pareigūnai S. K. ir T. A. bėga prie jo, mojuoja rankomis, automobiliams daugmaž susilyginus priekiais, J. K. sustoja, pareigūnų išlaipinamas. Jam išvažiavus iš eilės, visi kiti paskui stovėję automobiliai pavažiuoja į priekį iki pirmuoju stovėjusio raudonos spalvos „VW Passat“, tuo pačiu metu nuo bemuitės parduotuvės aikštelės pusės į eilės galą privažiuoja baltos spalvos I. M. vairuotas automobilis „VW Passat Caravan“. Iš karto po to prie automobilių prieina VSAT pareigūnai ir kalbina vairuotojus.

Visi aukščiau aptarti duomenys teismo yra pripažįstami įrodymais, jų visuma yra visiškai pakankama patikimai konstatuoti, kad įvykio metu traukiamas atsakomybėn asmuo I. M. jau būdama vidutiniškai girta (po jos pačios pripažįstamų išgertuvių) vairavo automobilį ir visiškai pagrįstai yra tuo apkaltinta.

Traukiamos atsakomybėn I. M. veika byloje pagal LR ATPK 126 str. 4 d. bei 124-1 str. 7 d. yra kvalifikuota teisingai, kadangi teisę vairuoti tokią transporto priemonę ji turėjo, nustatytas jai girtumas, net ir atmetus galimą techninę prietaiso paklaidą, viršijo 1,51 prom. ribą, be to, ji pagal KET 16-ąjį punktą turėdama tokią pareigą, nepateikė tikrinti įgaliotam policijos pareigūnui savo vairuotojo pažymėjimo.

I. M. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė. Ji ištekėjusi, turi 2 vaikus išlaikytinius, nedirba, - registruota Darbo biržoje, pragyvena iš sutuoktinio pajamų.

Nusprendžiant dėl administracinės nuobaudos individualizavimo teismas atsižvelgia ir į tai, kad I. M. bylos duomenimis turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą už kt. rūšies teisės pažeidimą, byloje tiriamo teisės pažeidimo pavojingumo laipsnis buvo apytiksliai rūšinės sudėties lygmens (aplinkybę, kad būdama neblaivi kaltininkė pavažiavo automobiliu santykinai nedidelį, keliasdešimt metrų atstumą, atsveria aplinkybė, kad jos girtumas buvo jau arčiau sunkiam ribos, kita vertus, santykinai mažas atstumas buvo nuvažiuotas ne pačios kaltininkės valia, tačiau išimtinai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, - kad VSAT pareigūnai ėmėsi aktyvių veiksmų įtartiems teisės pažeidimams nutraukti ir į kaimyninės šalies muitinę vienu metu įleidžiamas labai ribotas skaičius transporto priemonių).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, I. M. paskirtinos artimo įstatymo sankcijų vidurkiams dydžio, tačiau dar kiek švelnesnės administracinės nuobaudos : a) pagal ATPK 126 str. 4 d. - 700 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 4 mėn., b) pagal ATPK 124-1 str. 7 d., - 7 eurų bauda. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. taisykles nuobaudos subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu ir nustatytina galutinė nuobauda – 700 eurų bauda su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 4 mėn.

Faktinio pagrindo išimtinių LR ATPK 30-1 str. normų taikymui teismas byloje nenustatė, - nuobauda skirtina įstatymo sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 123, 126, 286, 287, 288 ir 291-293 str. str., teismas

nutarė:

I. M., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124-1 str. 7 d. ir 126 str. 4 d., paskirti administracines nuobaudas : a) pagal ATPK 126 str. 4 d., - 700 eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 m. 4 mėn., b) pagal ATPK 124-1 str. 7 d., - 7 eurų baudą. Nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. nuostatas tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 700 (septynių šimtų) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) m. 4 (keturiems) mėn.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas – AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 6030.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjęs baudą, asmuo privalo per tą patį 40 d. terminą pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą byloje surašiusiai institucijai, - Vilkaviškio r. policijos komisariatui, sumokėjimo įrodymą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas A. V.