Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutarties dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Norde Bank Finland Plc Lietuvos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir varžytynių sustabdymo, be kita ko prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti ieškovui priklausančio įkeisto turto varžytynes vykdomojoje byloje.Pirmosios instancijos teismas 2016-08-30 nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, motyvų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Teisme gautas ieškovo atskirasis skundas, apeliantas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-13 nutartį bei grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apelianto kreipimasis į teismą yra siekis užsitikrinti tam tikrą pranašumą, mano, jog teismas su nepasitikėjimu vertino apelianto kreipimąsi į teismą, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas gali būti šališkas. Pažymi, jog varžytynių būdu realizavus apeliantui priklausantį turtą, apeliantui bei jo šeimos nariams bus padaryta didelė turtinė žala.Teisme taip pat gautas atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Vien ieškinio pateikimas savaime nesudaro jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas, prieš nutardamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba spręsdamas prašymą dėl jų panaikinimo/ pakeitimo, privalo prima facie (preliminariai) įvertinti ieškinio pagrįstumą ir tik nustatęs, jog ieškinys yra prima facie pagristas, spręsti, ar egzistuoja realios grėsmės, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Šiuo atveju apelianto ieškinys preliminariai vertinant, nėra pagrįstas;Hipotekos kreditoriaus pirmenybės teisė turi prasmę tik tuomet, jeigu faktinis hipotekos įgyvendinimas (hipotekos procedūros) sudaro prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka - akivaizdu, jog apeliantui neginčijant savo skolinio įsipareigojimo pagal Kredito sutartį vykdytinumo per se, tačiau tuo pačiu prašant sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė, yra pažeidžiami Banko, kaip sąžiningo hipotekos kreditoriaus, teisėti interesai ir lūkesčiai. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese apeliantas, skolininkas pagal Kredito sutartį, pareiškė tik po to, kai buvo pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai;Išieškojimo sustabdymas tik dar labiau didintų apelianto skolą Bankui, kadangi iki visiško prievolių įvykdymo yra skaičiuojamos sutartinės įsipareigojimu nevykdymo palūkanos. Taigi, skolos didinimas neatitiktų nei apelianto, nei Banko interesų. Be to, nutraukus Kredito sutartį išieškojimo vykdymas yra normali teisėta pasekmė, kuri buvo žinoma apeliantui sudarant Kredito sutarti ir kuri buvo nuolat Banko apeliantui primenama.2016-11-24 teisme gautas atsakovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų prijungimo ir patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašoma priteisti patirtas 273,34 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.Atskirasis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.Formuojama teismų praktika, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/ sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t.Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė pirmosios instancijos teismo laikinųjų apsaugos priemonių forma sustabdyti apeliantui priklausančio priverstinį turto realizavimą. Kaip jau minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia teismas preliminariai įvertina ieškinio pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju preliminariai sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, byloje nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl spręstina, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas apeliantui palankus teismo sprendimas, todėl atmestinas atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, jog apelianto ieškinys preliminariai vertinant, nėra pagrįstas.Pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes apeliantas neįrodė grėsmės būsimo galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, motyvų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pateikdamas atskirąjį skundą apeliantas taip pat nenurodė jokių aplinkybių, motyvų, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių grėsmės būsimo apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y., neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliantas tik apsiribojo teiginiu, jog varžytynių būdu realizavus apeliantui priklausantį statinį, apeliantui ir jo šeimos nariams bus padaryta didelė turtinė žala. pažymėtina, jog apeliantas nenurodo, kokia turtinė žala bei kokiu būdu bus padaryta apeliantui, kaip ši žala galėtų būti susijusi su nagrinėjama byla. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog išieškojimo sustabdymas tik dar labiau didintų apelianto skolą atsakovui, kadangi iki visiško prievolių įvykdymo yra skaičiuojamos sutartinės įsipareigojimu nevykdymo palūkanos. Taigi, skolos didinimas neatitiktų nei apelianto, nei atsakovo interesų. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantas neįrodė akcentuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo galimam pasunkėjimui arba pasidarymui nebeįmanomu. Neįrodžius būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, konstatuotina, jog nėra pagrindo taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų yra šališkas. CPK 64 straipsnis nustato, jog teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.CPK 65 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina, jog, jei apeliantas turi duomenų, jog yra aplinkybių apie CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimą, jis turi šias aplinkybes nurodyti ir pagrįsti. O vien tik apelianto subjektyvi nuomonė teismui priėmus apeliantui nepalankų procesinį sprendimą (netaikius laikinųjų apsaugos priemonių) nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo, todėl apelianto argumentas apie galimą pirmosios instancijos teismo šališkumą atmestinas kaip nepagrįstas.Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalie išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo , dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas gautas 2016-11-24, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (CPK 98 straipsnio 1 dalis), prašomos priteisti išlaidos neviršija „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių, prašymas priteisti patirtas 273,34 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-08-30 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), akcinei bendrovei Nordea Bank, Lietuvoje veikiančiai per akcinę bendrovę Nordea Bank Lietuvos skyrių, skyriaus kodas 303252632, buveinės adresas Didžioji g. 18, Vilnius, 273,34 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.