Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams Zarasų rajono savival-dybės administracijai, A. S., R. B., S. B., Gražutės regioninio parko direkcijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Vyriausybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei įmonei “Registrų centras”, dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galioji-mo panaikinimo bei statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašali-nimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai Gražutės regioninio parko direkcija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamen-tas pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad sutinka su patikslinto ieškinio reikalavimais.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, iš esmės neprieštaravo, kad sprendime būtų nustatyti atsakovų S. B. ir A. S. prašomi terminai susiję su statybą leidžiančių dokumentų gavimu bei pastatų griovimu, negavus minėtų dokumentų.

Atsakovų Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos atstovai teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, neprieštaravo dėl atsakovų S. B. ir A. S. prašomais nustatyti terminais.

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, neprieštaravo, kad teismo sprendimu būtų nustatytas 6 mėnesių terminas nugriauti pastatus, jeigu nebūtų gauti statybas leidžiantys dokumentais. Mano, kad 30 mėnesių terminas gauti statybą leidžiančius dokumentus yra tinkamas.

Teismas sutinka su ieškovo reikalavimu, kad pripažinus statybą leidžiantį dokumentą negalio-jančiu, būtina spręsti tokios statybos padarinių šalinimo klausimą. CPK 3 str. 8 d. nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstaty-mus, o savavališkos(neteisėtos) statybos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savana-liškos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo metu (LAT 2008-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimą, reglamen-tuoja Statybos įstatymo (2013-06-27 redakcija) 28 ¹ str. 2 d. išvardyti tokios neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai. Šioje normoje nustatyta teismo teisė ne tik įpareigoti statytoją ar kitus įstatyme nurodytus asmenis nugriauti statinį ar išardyti perstatytas jo dalis ir atkurti buvusią padėtį (Statybos įstatymo 28 ¹ str. 2 d. 1, 2 p.), bet ir leisti pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, taip pat įpareigoti įgaliotas institucijas pagal tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 28 ¹ str. 2 d. 3, 4 p.), t. y. leisti įteisinti statybą.

2013-06-18 priimtu Miškų įstatymo 2, 7, 11 str. pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-386, Miškų įstatymo 11 str. 1 d. papildyta 9 p. (įsigaliojo 2013-09-01). Ši įstatymo nuostata suteikė atsakovui S. B. galimybę, miškų žemę paversti kitomis naudmenomis. Tačiau pagal šias teisės normas statyba gali būti įteisinta tik tuo atveju, jeigu ji neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir vadovaujantis LR Vyriausybės 2013-11-20 nutarimu Nr. 1072 patvirtintu Aprašu dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmeno-mis tvarka.

Miškų įstatymo 11 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad teisę atstatyti neišlikusią sodybą, turi buvęs sodybos savininkas, jo pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai. A. S. yra buvusio žemės sklypo savininko, kuriame yra vykdoma statyba, trečios eilės įpėdinis, todėl turi teisę atstatyti sodybą.

Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reguliavimui, leistina atsakovui A. S. per nustatytą terminą, savo lėšomis gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus būtinus veiks-mus pagal teisės aktų reikalavimus, atstatant buvusią sodybą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 4313/0001:223, esančiame (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui A. S. reikės gauti statybą leidžiančius dokumentus, kurių gavimo procesas bus biurokratiškai apsunkintas, ką iš dalies patvirtina ir ilgas civilinės bylos nagrinėjimas, todėl A. S. nustatytinas 36 mėnesių terminas, statybą leidžiančių dokumentų gavimui.

Statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civiliniai teisiniai padariniai nustatyti CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. Konstitucinis Teismas 2011-01-31 nutarime pažymėjo, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui ir atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą, ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas /LAT 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012/. Todėl, jeigu atsakovui A. S. nebus teisėtų galimybių įteisinti savavališkos statybos padarinius, ar jų dalį, statinių nugriovimas vertintinas kaip proporcinga sankcija.

Nuo 2010-10-01 galiojanti Civilinio kodekso 4.103 str. 3 d. redakcija numato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą, išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka (red. Nr. XI-993, 2010-07-02). CK 4.103 str. ir Statybos įstatymo 28 str. įtvirtinta sankcija – įpareigojimas statinį nugriauti – taikytina statytojui. LR Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad tokiu atveju nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, įpareigojamas statytojas ar kitas LR Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytas asmuo, per nustatytą terminą, teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad sprendžiant šį ieškinio reikalavimą, būtina paskirti asmenį, kuris įpareigotinas statinius nugriauti, taip pat nustatyti kaltus asmenis, kurių veiksmų pasekmėje buvo pradėta ir vykdoma neteisėta statyba.

Nekilnojamojo turto registro išraše aiškiai buvo ir yra nurodyta žemės sklypo, kuriame vykdoma namo ir priklausinių statyba, pagrindinė tikslinė žemės paskirtis - miškų ūkio(T. 1, b. l. 31 -34). Taip pat išraše nurodytos visos specialiosios naudojimo sąlygos, todėl laikytina, kad atsako-vams S. B. ir R. B. buvo žinomi žemės sklypui taikomi apribojimai. Be to, Žemės įstatymo 21 str. numatyta žemės savininkams pareiga naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą, pobūdį bei laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Teismas laiko, kad S. B. ir R. B. buvo žinoma apie žemės sklypo, kuriame vykdoma neteisėta statyba, tikslinė paskirtis, bei taikomi apribojimai, todėl jie laikytini atsakingais dėl neteisėtų statybų miškų ūkio paskirties žemėje bei įpareigotini nugriauti neteisėtai statomus pastatus, nepavykus gauti statybą įteisinančius dokumentus.

Tačiau, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju, neteisėta statyba buvo pradėta ir vykdoma miško žemėje, iš esmės dėl valstybinių institucijų pareigūnų netinkamo funkcijų vykdymo. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad S. B. ar R. B., būtų atlikę neteisėtus veiksmus, gaunant statybos leidimą. Pasikreipimas į kompetetingas valstybines institucijas dėl statybos leidi -

mo išdavimo, negali būti laikomas neteisėtu veikimu.

Pagal Statybos įstatymo 23 str. 30 d., bylose dėl neteisėtai išduotų statybą leidžiančių doku-mentų galiojimo panaikinimo, atsakovais laikomi asmenys, neteisėtai pritarę statybą leidžiančio do-kumento išdavimui, o pagal to paties straipsnio 32 dalį už statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimus, pagal kompetenciją atsako asmenys, privalantys patikrinti statinio projektą (jam raštu pritarti) ir įgalioti išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Gražutės regioninio parko direkcija 2006-07-14 raštu Nr. 7.1-132 išdavė sąlygas sodybos atstatymo techniniam projektui rengti(T. 1, b. l. 37). 2006-07-18 Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė parengė, patvirtino ir išdavė projekta-vimo sąlygų sąvadą Nr. PS-130(T. 1, b. l. 43). Zarasų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2006-08-19 posėdžio protokolu Nr. 57, buvo nutarta rekomenduoti išduoti statybos leidi-mą S. B. (T. 1, b. l. 40-41). Posėdyje dalyvavo ir savo parašais tai patvirtino Nuolatinės statybų komisijos nariai – Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyr. architektė, Utenos regio-no aplinkos apsaugos departamento Zarasų rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos ap-saugos inspektorius, Gražutės regioninio parko direktorius ir kiti. 2006-08-28 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius, išdavė S. B. statybos leidimą Nr. 53, kuriuo minėtame žemės sklype buvo leidžiama statyti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, klėtį ir pirtį (T. 1, b. l. 44). 2008-10-10 vietoj S. B. išduoto statybos leidimo, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius, išdavė statybos leidimą R. B. (T. 1, b. l. 45).

Esant nurodytoms aplinkybėms, neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos, Utenos regiono aplinkos apsau-gos departamento lėšomis.

Sprendžiant dėl asmenų, kurių lėšomis turi būti nugriauti neteisėtai statomi pastatai, kaltės dydį, ir atsižvelgiant į tai, kad visi minėti neteisėti administraciniai aktai buvo priimti galiojant Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimui, kuriame Konstitucinis Teismas buvo išaiškinęs statybos galimybes miškų ūkio paskirties (miško) žemėje. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 ir 2 d. teisės aktai negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Kaip matyti, Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Gražutės regioninio parko direkcija, išduodamos projektavimo sąlygas bei projektavimo sąlygų sąvadą, Zarasų rajono savivaldybės administracija, Gražutės regioninio parko direkcija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pritardami statybos leidimo išdavimui, ir Zarasų rajono savivaldybės administracija, išduodama statybos leidimus S. B. ir R. B., nesilaikė Konstitucinio Teismo 2006-03-14 nutarimo. Šiais veiksmais, nurodyti atsakovai pažeidė Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 1 ir 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimas buvo skelbiamas viešai, todėl aukščiau nurodytos institucijos, bei atsakovai S. B. ir R. B., turėjo žinoti apie absoliutų statybų negalimumą miško žemėje.

Teismas nustatė, kad S. B. ir R. B., kreipdamiesi dėl statybos leidimo išdavi-mo ir pakeitimo, laikėsi įprastos tvarkos, nustatytos statybos leidimui gauti. Byloje nėra duomenų, kad nurodyti atsakovai, kreipdamiesi dėl statybos leidimo išdavimo, būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Byloje nustatyta, jog statybos leidimų išdavime S. B. ir R. B., dalyvavo valstybinės institucijos, kurios turėjo užtikrinti, kad statybos leidimai būtų išduodami tik teisėtoms statyboms. Valstybinės institucijos, turi žymiai didesnį teisinio veikimo potencialą, nei asmuo, neturintis specialių žinių. Teismas laiko, kad esant nustatytoms aplinkybėms, bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, S. B. ir R. B. laikyti formaliai atsakingais dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, todėl atleistini nuo šių padarinių šalinimo, savo lėšomis.

Teismas laiko, kad šiuo atveju, neteisėtos statybos padariniai, turi būti šalinami lygiomis dalimis, Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, t.y. pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą. Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), iš atsakovų, pripažintų atsakingais dėl neteisėtos staty- bos padarinių šalinimo, lygiomis dalimis priteistinas žyminis mokestis, kuris ieškinio pareiškimo dieną buvo 144 Lt (42 Eur) (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str.).

Byloje yra 128,70 Eur /I t., b.l. 1/ teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 96 str., 83 str., 88 str. 1 d. 3 p.). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybei, lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, pripažintų atsakingais, dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo.

Trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai, į. k. 188602370, priteistina iš nurodytų atsakovų lygiomis dalimis - 32,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti 2011-09-21 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurios pagrindu Nekilnoja-mojo turto registre buvo atlikta pastatų - pirties kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir klėties kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini) , teisinę registraciją.

Nustatyti atsakovui A. S. 36 mėnesių terminą, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis gauti statybą leidžiančius dokumentus ir atlikti visus būtinus veiksmus pagal teisės aktų reikalavimus, atkuriant buvusią sodybą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)

Teismo nustatytu terminu nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovui A. S. negavus reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, įpareigoti atsakovą S. B. per 6 mėnesius Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis, nugriauti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) esančius gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir klėtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bei ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui S. B. neįvykdžius teismo įpareigojimo per 6 mėnesius nugriauti minėtus statinius, ieškovas turi teisę nugriauti žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) esančius gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), klėtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), bei pirtį unikalus Nr. ((duomenys neskelbtini) ) ir sutvarkyti statybvietę, Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis.

Priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento po 14 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT247300010112394300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko direkcijos, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento po 10,88 Eur trečiajam asmeniui LR Aplinkos ministerijai, į. k. 188602370, mokant bankui AB DNB Vilniaus skyriui, banko kodas 40100, a.s. (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus šiam sprendimui, panaikinti (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.