Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. M. skundą dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimas dalyje dėl skirtinos baudos dydžio keistinas, pripažintina nubausto asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad asmuo prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

7. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje AN2-382-606/2018).

Dėl dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo

12. Pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis pirmiau nurodytas reikalavimas, draudžiantis bausti asmenį dukart už tą patį teisės pažeidimą (lot. non bis in idem), kaip yra nurodęs Konstitucinis Teismas, savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas principas non bis in idem, be kita ko, reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas, tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (2017 m. kovo 15 d. nutarimas).

13. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas dvigubo asmens nubaudimo draudimas nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Šiuo atveju pareiškėjas dvigubą jo nubaudimą sieja su Šiaulių AVMI 2025 m. liepos 16 d. bei 2025 m. rugpjūčio 29 d. surašytais protokolais. Teismas neturi pagrindo sutinti su šiais Pareiškėjo išsakytais argumentais. Pažymėtina, kad 2025 m. liepos 16 d. protokolas administracinio nusižengimo byloje buvo surašytas dėl to, kad A. M., būdamas A. M. IĮ, kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, neįvykdė Šiaulių AVMI 2025 m. birželio 19 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo ir iki mokesčių administratoriaus nurodyme nurodyto termino nepateikė pelno mokesčių deklaracijų dėl ko mokesčių administratorius negalėjo vykdyti jam pavestų funkcijų. Tuo tarpu 2025 m. rugpjūčio 29 d. Pareiškėjui protokolas administracinio nusižengimo byloje surašytas dėl to, kad jis nepateikė Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2024 metus iki 2025 m. birželio 16 d. Iš pateiktos informacijos matyti, kad vienu atveju Pareiškėjas nubaustas už mokesčių administratoriaus nurodymo nevykdymą, o kitu atveju už Metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikimą. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju Pareiškėjas antrą kartą yra baudžiamas už to paties nusižengimo padarymą, nes tai paneigia administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė medžiaga.

Dėl skirtinos baudos už nusižengimo pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį

14. Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla dėl ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimo, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluoto pateikimo ar nepateikimo, neteisingų duomenų įrašymo į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų, neteisingo duomenų pateikimo

15. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

16. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

17. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

18. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, jog A. M. Šiaulių AVMI vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1646-2025 už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtas straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis, t. y. 295 eurų dydžio bauda.

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, A. M. savo kaltę pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas patvirtino, kad Metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurią turėjo pateikti iki birželio 16 d. pateikė rugsėjo 8 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Teismo vertinimu, buvo nustatyti visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai, nes A. M., kaip A. M. IĮ vadovas, turėjo pareigą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2024 m., kurią turėjo pateikti iki 2025 m. birželio 16 d., todėl jam, Šiaulių AVMI pagrįstai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą.

20. Nors Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad negavo jokio pranešimo iš Šiaulių AVMI apie jam surašytą protokolą administracinio nusižengimo byloje, tačiau teismas šiuos Pareiškėjo argumentus vertina tik kaip gynybinę poziciją. Pažymėtina, kad Pareiškėjas patvirtino, kad jis pats Šiaulių AVMI yra nurodęs savo elektroninio pašto adresą, kuriuo jam galima siųsti visą informaciją. Lygiai toks pat elektroninio pašto adresas nurodytas ir teismui pateiktame skunde. Be to teismo pranešimai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką taip pat buvo siųsti Pareiškėjui nurodytu elektroninio pašto adresu, kuris sutampa su Šiaulių AVMI turimu informacinėje sistemoje, o tai patvirtina, jog pastarasis visus siunčiamus dokumentus gavo. Taip pat pastebėtina, kad A. M., gavęs Šiaulių AVMI protokolą administracinio nusižengimo byloje su mokesčių administratoriumi nesusisiekė, bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, nepateikė savo paaiškinimų nei žodžiu, nei raštu. A. M. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad buvo nuvykęs į Kauno AVMI ir bandė pildyti bei pateikti paaiškinimus Šiaulių AVMI, tačiau dėl sistemos klaidos jo paaiškinimai neišsisaugojo ir nebuvo pateikti. Teismui visiškai nesuprantama, kodėl Pareiškėjas, žinodamas, kad jam yra surašytas protokolas administracinio nusižengimo byloje pats nedėjo jokių pastangų, kad tinkamai pateiktų argumentus Šiaulių AVMI, kurie galimai palengvintų jo teisinę padėtį. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo nuvykęs į Kauno AVMI, iš ten buvo skambinta Šiaulių AVMI, kur telefoninio pokalbio metu jam buvo nurodyta nevykti į bylos nagrinėjimą. Pastebėtina, kad Pareiškėjui elektroniniu paštu 2025 m. rugpjūčio 29 d. protokolą siuntė Šiaulių AVMI, pačiame protokole taip pat aiškiai matyti protokolą surašiusi institucija, todėl teismui nėra suprantama, kodėl Pareiškėjas turėjo kreiptis ne į protokolą administracinio nusižengimo byloje surašiusią instituciją, bet vykti į Kauno AVMI, Kauno AVMI konsultantė skambintų Šiaulių AVMI specialistams dėl surašyto protokolo A. M. atžvilgiu.

21. Iš A. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Pareiškėjas sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, tačiau skunde iš esmės kelia jam paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą arba sumažinti paskirtą nuobaudą. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybe lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nėra per griežta.

22. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog A. M. atsakomybę lengvinančių (ANK 35 straipsnis) ir sunkinančių (ANK 36 straipsnis) aplinkybių nebuvo nustatyta. Skundo nagrinėjimo teisme metu, A. M. iš esmės prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas šiuo atveju yra pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

23. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę: teismui yra pateikti duomenys, kad asmuo jau buvo metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už analogišką nusižengimą, jam buvo skirtas įspėjimas, byloje nėra duomenų apie pažeidėjo gaunamas pajamas, piktybiškumą ir sistemingumą darant analogiškus nusižengimus. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 42 straipsnyje, bus pasiekti A. M. už nusižengimo numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje padarymą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą. Todėl teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda, šiuo konkrečiu atveju laikytina per griežta ir gali būti mažinama sankcijos ribose iki minimalaus dydžio baudos – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto S. R. 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1646-2025, kuriuo A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 295 Eur bauda, pakeisti.

Pripažinti A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi.

Sumažinti A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą baudą iki 200 eurų (dviejų šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą