- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-22
- Bylos Nr.
- N-444-234-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2007 m. kovo 2 d. surašė R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji tą dieną, apie 20.50 val. kelio Vilnius – Klaipėda 142 kilometre vairavo automobilį 164 km/h greičiu, kai leistinas 110 km/h greitis, greitį viršijo 54 km/h, tuo ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto reikalavimą.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 20 d. nutarimu R. K. , už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskyrė 1500 litų baudą, pažeidimą įvertinant 8 balais, nustačius, kad ji per metus padarė pažeidimus, už kuriuos paskirta suma yra 16 balų, jai paskyrė papildomą nuobaudą pagal ATPK 130² straipsnį, todėl paskyrė galutinę nuobaudą – 1500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
II.
R. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad 2007 m. kovo 2 d. apie 20.50 val. kelyje Vilnius – Klaipėda jos vairuojamą automobilį sustabdę policijos pareigūnai naudojo greičio matavimo prietaisą, kuris fiksuoja transporto priemonių greitį, tačiau nefiksuoja laiko, tokiu būdu paprašius pareigūnų nurodyti tikslų fiksavimo laiką, atsakymas nebuvo pateiktas. Be to, policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad už jos vairuotos transporto priemonės jokia kita nevažiavo, tačiau nutylėjo, kad prieš ją sustabdant, jos automobilį pralenkė ne vienas automobilis, tokiu būdu matavimo prietaiso parodymai (164 km/h) galėjo priklausyti ir priklausė kitam priekyje greičiau už jos vairuotą automobilį važiavusiam automobiliui. Taip pat R. K. pažymėjo, kad pasak pareigūnų, ji buvo sustabdyta kelio Vilnius – Klaipėda ruože tarp 141 ir 142 kilometrų, tačiau bylą nagrinėjęs pareigūnas neatsižvelgė į jos nurodytą aplinkybę, kad ji labai trumpam (apie 0,5 min.) buvo sustojusi tik pravažiavus kelio ženklą „141 km“. Tą dieną nurodytu metu lijo, kelio danga buvo šlapia, kas sąlygojo lėtesnį automobilio pagreitėjimą, todėl jos automobilis iki tos vietos, kur jį sustabdė policijos pareigūnai, po sustojimo nuvažiavo tik kelis šimtus metrų, todėl 164 km/h greičio pasiekti negalėjo, o automobilio greitis po to, kai pamatė jį stabdantį policijos pareigūną, buvo apie 110-120 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi R. K. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad Institucija padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. pažeidė KET 175 punkto reikalavimus, šį pažeidimą teisingai kvalifikavo pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį, administracines nuobaudas paskyrė sankcijos už pažeidimus ribose. Teismas nurodė, kad KET pažeidęs asmuo negali reikalauti, jog policijos pareigūnai jam pateiktų tokius greičio matavimo priemonės užfiksuotus duomenis, kurių pagal technines charakteristikas nefiksuoja nustatyta tvarka Lietuvos matavimo priemonių registre įregistruota atitinkama greičio matavimo priemonė, o kadangi greičio matavimo priemonė Traffi patrol nefiksuoja greičio matavimo laiko, tokie duomenys objektyviai ir negalėjo būti pateikti. R. K. buvo parodytas matavimo priemonės Traffi patrol užfiksuotas 164 km/h greitis, o pažeidimo padarymo laikas nurodytas protokole, kaip to reikalauja ATPK 260 straipsnio 1 dalis. Prietaisui Traffi patrol, kuriuo buvo matuojamas R. K. vairuojamo automobilio greitis, nustatyta tvarka atlikta metrologinė patikra, patvirtinanti, kad ji yra tvarkinga ir tinkama naudoti pagal jos paskirtį. Liudytojais apklausti greitį matavę pareigūnai J. B. ir A. J. teismo posėdyje patvirtino protokole užfiksuotus duomenis, todėl nesant pagrindo abejoti jų parodymų, kurie nuosekliai atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytus teiginius, objektyvumu, jų parodymai buvo vertinami kaip padaryto pažeidimo įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šie liudytojai parodė, kad iki greičio matavimo vietos buvo matomas žymiai ilgesnis greitkelio ruožas, nei maksimalus atstumas (500 metrų), o R. K. automobilis jų matomumo zonoje nebuvo sustojęs, todėl teismas kritiškai vertino jos paaiškinimus ir teismui pateiktus įrodymus, kad greičio matavimo ruože ji apskritai negalėjo išvystyti 164 km/h greičio, nes nuo sustojimo vietos buvo nuvažiavusi apie 500 metrų. Nors teismo posėdyje liudytoja apklausta R.J. M. patvirtino sustojimo greitkelyje faktą, tačiau ši liudytoja yra R. K. draugė, kas suteikia pagrindo abejoti jos parodymų objektyvumu. Teismas konstatavo, kad nei R.J. M. parodymai, nei kiti R. K. pateikti dokumentai, kartu atsižvelgiant į jos paaiškinimų nenuoseklumą, nepaneigia protokolu, liudytojų J. B. ir A. J. parodymais įrodyto KET 175 punkto pažeidimo.
III.
Nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi, R. K. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutartį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad net jei būtų konstatuota, jog jos kaltė padarius KET pažeidimą yra įrodyta, specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti sumažintas iki pagrįsto ir teisės aktais nustatyto. Skiriant jai papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, pakartotinumas buvo traktuotas ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ir kaip pažeidimą kvalifikuojanti aplinkybė, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas buvo paskirtas maksimaliam terminui. Tuo tarpu tinkamai taikant šis terminas turėjo būti ne didesnis kaip 10,5 mėn. Pažymi, kad aplinkybė, jog greičio matavimo prietaisas nefiksuoja matavimo laiko, leidžia tam tikrais atvejais tuo piktnaudžiauti, priskiriant anksčiau išmatuotą automobilio važiavimo greitį kito asmens vairuojamam automobiliui, ką sąlygoja ir tai, kad neišjungus greičio matavimo prietaiso, jame užfiksuoti parodymai nepasinaikina, ką būtent ji ir norėjo įrodyti pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas nepagrįstai šiuos įrodymus atmetė. Administracinio teisės pažeidimo protokolą pareigūnai pildo patys, tokiu būdu įtakoti jo turinio jokios galimybės nėra, todėl konkrečiu atveju protokolo įrodomoji reikšmė turėtų būti vertinama kritiškai. Apeliantė nurodo, kad teismo posėdyje apklausti pareigūnai nevienodai nurodė regėjimo lauką iš vietos, kurioje jie fiksavo automobilių važiavimo greitį: J. B. nurodė 2 km, A. J. – 1 km. Tuo tarpu iš jos pateiktos fotolentelės Nr. 3 matyti, kad saulėtą dieną iš tos vietos regėjimo laukas Klaipėdos kryptimi yra ne didesnis kaip 1,5 km., o Kauno kryptimi (fotolentelės Nr. 1 ir 2) – ne didesnis kaip 500 m., nes jis ribojamas kelio vingiu į kairę ir įkalne, kas paneigia šių liudytojų parodymus apie jų regėjimo lauką, taip pat tai patvirtina, kad jie neturėjo galimybės matyti šalikelėje trumpam sustabdytą jos automobilį. Šios aplinkybės leidžia abejoti liudytojų – policijos pareigūnų visų parodymų objektyvumu, tame tarpe ir dėl jos vairuoto automobilio greičio. R. K. taip pat paaiškina, kad teismas suabsoliutino tą aplinkybę, kad ji kelyje sustabdžiusiems pareigūnams nenurodė, jog buvo sustojusi, bendravo su R.J. M. ir neprašė jos apklausti, tačiau pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 patvirtiną instrukciją, ją sustabdę pareigūnai įvykio vietoje privalo tik fiksuoti KET pažeidimą ir liudytojų apklausa į jų pareigas neįeina, o kadangi buvo vėlus metas, liudytoja R.J. M. jau buvo nuvažiavusi į Kauną, prašymas ją apklausti ir negalėjo būti pateiktas. Aplinkybės, kad ji buvo trumpam sustojusi, nenurodė dėl to, kad taip sustabdyti automobilį draudžia KET ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, todėl neviršijusi važiavimo greičio ir nemanydama, kad tai gali būti jai inkriminuota, nenorėjo būti nubausta už pažeidimą, kurį iš tikrųjų padarė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o R. K. padarytas teisės pažeidimas įrodytas rašytiniais bylos įrodymais. Konstitucinis teismas 2001 m. gegužės 7 d. nutarime, tikrindamas ATPK 130² straipsnio atitikimą Konstitucijai, nurodė, kad šiame straipsnyje yra nustatyta tik papildoma sankcija už paskutinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o ne savarankiškas administracinis teisės pažeidimas. Institucija pabrėžė, kad pareigūnai, užfiksavę greitį, yra susipažinę su greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija, jų parodymai buvo nuoseklūs visoje tyrimo eigoje, bylos baigtimi jie nesuinteresuoti. Be to, pirmą kartą pradedant vykdyti viešosios tvarkos palaikymo funkcijas, policijos pareigūnai duoda priesaiką, kuri galioja visą jų tarnybos sistemoje laiką, todėl preziumuojama, kad policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, sako tiesą, kol neįrodyta priešingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
R. K. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2007 m. kovo 2 d., apie 20.50 val. kelio Vilnius – Klaipėda 142 kilometre automobilį vairavo 164 km/h greičiu, kai leistinas greitis 110 km/h, tokiu būdu viršijo leistiną greitį 54 km/h, tuo pažeisdama KET 175 punkto reikalavimą, už ką atsakomybė numatyta ATPK 124 straipsnio 5 dalyje.
Apeliantė neigia padariusi nurodytą pažeidimą, teigdama, kad ji buvo sustojusi apie 500 metrų atstumu iki policijos pareigūnų stovėjimo vietos, iš kurios jie matavo pravažiuojančių automobilių greitį, todėl jos vairuotas automobilis negalėjo išvystyti nurodyto greičio (164 km/h), o nurodytas greičio matavimo priemonės užfiksuotas greitis galėjo būti kitos transporto priemonės.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl apeliantės veikos kvalifikavimo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas pareigūnas J. B. patvirtino, kad matuojant greitį, buvo užfiksuotas būtent apeliantės vairuoto automobilio greitis - 164 km/h, taip patvirtindamas tiek šią, tiek ir kitas savo tarnybiniame pranešime nurodytas su įvykiu susijusias aplinkybes. Jo parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas A. J. . Teismas, konstatavęs, kad nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, argumentuotai įvertinęs ir apeliantės pateiktus paaiškinimus bei jos pateiktus įrodymus, taip pat jos paaiškinimus patvirtinančius liudytoja apklaustos R. J. M. parodymus, pagrįstai konstatavo, kad padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas ir policijos pareigūnų parodymai.
Apeliaciniame skunde R. K. nurodo samprotavimus apie tai, kad greičio matavimo priemonei nefiksuojant fiksavimo laiko, yra galimybė piktnaudžiauti tuo, priskiriant anksčiau išmatuotą transporto priemonės važiavimo greitį kito asmens vairuojamam automobiliui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie argumentai yra tik prielaidų pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini.
Taip pat apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, kad policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės dėl jų regėjimo lauko pažeidimo fiksavimo metu prieštaringi, ir kad iš vietos, kurioje būdami jie fiksavo važiuojančių automobilių greitį, jie neturėjo galimybės matyti apeliantės vairuojamo automobilio sustojimo. Nors apeliantė šias savo dėstomas aplinkybes grindžia į bylą pateiktomis fotolentelėmis (b. l. 23-25), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiose fotolentelėse nėra aiškiai matyti kilometrų ženklų, todėl jos negali būti laikomos patikimais įrodymais. Be to, netgi tuo atveju, jei vertinti šias fotolenteles kaip įrodymus, o apeliantei pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškinus, kad ji sustojo maždaug už 50 m nuo ženklo „Eismo kryptys juostomis“ (b. l. 37), atsižvelgiant į 1 fotolentelėje užfiksuotą padėtį (b. l. 23), akivaizdu, kad policijos pareigūnai neabejotinai turėjo matyti jos galimą sustojimą. Kas taip pat paneigia jos pateikiamą įvykio versiją.
Taigi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui tinkamai, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įvertinus šioje byloje surinktus visus įrodymus, o apeliantei nepateikus jokių pakankamų įrodymų, paneigiančių šias teismo padarytas išvadas, konstatuotina R. K. kaltė pažeidus KET 175 punkto reikalavimus ir tuo padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Institucija, konstatavusi R. K. kaltę padarius ATPK 124 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kartu jį įvertino 8 balais pagal ATPK 130² straipsnio pastabą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad R. K. 2006 m. kovo 11 d. padarė 124 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kuris 2006 m. balandžio 3 d. nutarimu buvo įvertintas 8 balais, ir tokiu būdu jai padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos paskirtų balų suma yra 16, vadovaujantis ATPK 130² straipsniu jai buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-1365 pakeitus ATPK 130² straipsnį nebeliko iki tol šiame straipsnyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties – pakartotino Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra padarymo per vienerius metus dviejų ir daugiau pažeidimų, numatytų šio kodekso 124 straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 124¹ straipsnio pirmojoje, trečiojoje ir penktojoje dalyse, 125 straipsnyje, už kuriuos skiriamų balų suma yra dešimt ir daugiau (t. y. nurodytu pakeitimu buvo atsisakyta baudos balų sistemos).
ATPK 8 straipsnio 2 dalis įtvirtina principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) išimtį, pagal kurią aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t. y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas, administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl R. K. inkriminuoto ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, o Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis atitinkamai keistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais,
nutaria:
R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti: Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. kovo 20 d. nutarimo dalį dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnį panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti; kitą nutarimo dalį, kuria R. K. už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 1500 litų bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.