- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- e2-3898-496/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00278-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- V. D.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- V. E.
- Kategorijos
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. R. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei V. E., su trečiaisiais asmenimis (duomenys neskelbtini) miesto 3-ojo notaro biuro notare N. V., Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. D. ieškiniu prašo:
- pripažinti, kad Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantis tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
- nustatyti faktą palikimo paveldėjimo tikslu, kad Z. D., a.k. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro Viešame registre neįregistruotus, (duomenys neskelbtini) jos asmeninėmis lėšomis pastatytus pastatus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdė asmeninės nuosavybės teisėmis.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovo mama Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mama ieškovui paliko (duomenys neskelbtini) rašytą testamentą, kuriuo jam paliko gyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Mamos palikimą jis yra priėmęs, tai liudija (duomenys neskelbtini) miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. išduotas liudijimas. Ieškovo tėvas V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Tėvas buvo parašęs testamentą savo dukrai V. E., kuriame nurodė, kad savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) bei visą kitą turtą palieka dukrai. Ieškovo sesuo V. E. nesutiko pas notarę pasirašyti sutikimą dėl tėvų turėto turto pripažinimo asmeniu turtu, todėl ieškovas priverstas kreiptis į teismą. Ieškovo tėvai turėjo du vaikus: ieškovą V. D. ir seserį V. E.. Tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono CBAĮ biure. Tėvai turėjo sodybas (duomenys neskelbtini) tėvo vardu ir (duomenys neskelbtini) kaime mamos vardu. Jis ir sesuo yra priėmę abiejų tėvų palikimus, tačiau pagal Notariato įstatymo 52 str. nuostatas nėra atidalytos tėvams priklausančios dalys. Mama Z. D. (duomenys neskelbtini) nupirko gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantį tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nusipirkusi pastatus, ji (duomenys neskelbtini) pasistatė dar ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie pastatai iki mamos mirties nebuvo inventorizuoti, teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centre. Mamos mirties metu (duomenys neskelbtini), tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) su dukra V. E., o jis liko gyventi mamos sodyboje. Jis visą turtą valdė ir tvarkė kaip savo iki pat šiol, tačiau negalėjo deklaruoti gyvenamąją vietą šioje vietovėje, nes pastatų savininkė yra nurodoma jo mama, kuri yra mirusi. Paveldėjimo dokumentus negalėjau baigti tvarkyti dėl sesers užsispyrimo. Nors ji paveldėjo visą sodybą (duomenys neskelbtini), vis tiek norėjo paveldėti ir mamai priklausiusio turto dalį. Ieškovas 2023m. rudenį užsakė atlikti pastatų kadastrinius matavimus ir tikėjosi, kad VĮ Registrų centre galės įteisinti nuosavybės teisę, tačiau dėl trūkstamų dokumentų VĮ Registrų centras atsisakė įteisinti mamos pastatytus statinius.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo mama yra Z. D., tėvas – V. D.. Jis turi vieną seserį, atsakovę V. E.. Iš pradžių jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, dabar šio namo numeris (duomenys neskelbtini). Apie 1973-1974 metus mama pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Tuo laikotarpiu jis mokėsi (duomenys neskelbtini) profesinėje mokykloje. Jie grįždavo į (duomenys neskelbtini) kaimą laisvomis dienomis ir savaitgaliais. Tuo metu tėvų santykiai pašlijo, tėvas turėjo kitą moterį. Kuo toliau, tuo labiau bendruose namuose nebeliko vietos mamai ir jam. Po sesers vedybų su E. (duomenys neskelbtini) metais, jiems su mama dar labiau neliko vietos namuose. Netrukus po to, (duomenys neskelbtini) metais kaimynė M. pardavinėjo savo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) kaime, dabar šio namo numeris (duomenys neskelbtini). Mama turėjo susitaupiusi pinigų ir nusipirko šį namą. Nuo (duomenys neskelbtini) metų mama visą laiką iki mirties gyveno šiame name, ji viena, be sutuoktinio, tvarkėsi namuose, ieškovui padedant pasistatė pirtį ir kitus statinius. Ieškovas nurodė, kad tuo laikotarpiu ir vėliau tėvai faktiškai gyveno atskirai, tėvas ir sesers šeima mamai neleido naudotis žemės sklypu, kuris buvo skirtas tėvui dėl darbo kolūkyje. Ieškovas nurodė, kad gautus pinigus (pvz. darbo užmokestį) tėvai visada tvarkė kiekvienas atskirai. Ieškovas nurodė, kad jis vienas apmokėjo mamos laidotuvių išlaidas, tėvas tik buvo atėjęs atsisveikinti su velione. Po mamos mirties tėvas su seserimi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, namą (duomenys neskelbtini), pardavė sesuo tėvo pavedimu. Savo namą (duomenys neskelbtini) kaime tėvas po mirties paliko seseriai. Po mamos mirties butas (duomenys neskelbtini) atiteko tėvui ir jiems su seserimi, tik jam atiteko labai maža dalis buto.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Ji nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra priėmę tėvų palikimą, tačiau dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mamos vardu įregistruotą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šalių tėvai daug metų nevedė bendro ūkio, vėliau mama pati nusipirko sau atskirą namą (duomenys neskelbtini) kaime ir su sūnumi į jį persikėlė gyventi, pasistatė keletą gyvenamojo namo priklausinių. Apie 1991-1995 metus nebuvo būtina įregistruoti kaime pastatytus statinius. 1996-01-17 dienos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjimas patvirtina, kad ūkinėse knygose įregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. D.. 2023 metais šie pastatai yra inventorizuoti ieškovo iniciatyva. Po Z. D. mirties jos sutuoktinis nesikreipė į notarą, kad jam būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į pastatus, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui. Atstovė prašo priteisti iš atsakovės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei.
Atsiliepimas
Atsakovei V. E. ieškinys su priedais įteiktas 2024-03-03 per artimą giminaitę. Jai nustatytas 15 dienų terminas nuo ieškinio gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei dar du kartus buvo siųsti ir įteikti pranešimai apie teismo posėdžius, įteikti dukrai, kuri galimai nurodė net įgaliojimo numerį ir darą, ir žentui (2024-04-042024-04-17). Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, raštu neišreiškė nuomonės ir prieštaravimų dėl ieškinio.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2024-03-15 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinyje nepateikiama duomenų apie ieškovo tėvų bendro šeiminio gyvenimo aplinkybes, bei iš kokių lėšų - šeimos ar asmeninių - ieškovo mama pirko sodybą, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo mamos siekį įgyti sodybą asmeninėn nuosavybėn. Informuojama, kad žemės sklypas pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimui nesuformuotas. Tarnyba neturi duomenų apie ieškovo mamos Z. D. turtą bei palikimo priėmimo aplinkybes, bei neturi materialinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Prašo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų matyti, jog jo tėvai kartu negyveno, nesirūpino vienas kito reikalais, Z. D. laidotuvėmis rūpinosi sūnus. Z. D. ir jos sutuoktinis kiekvienas sudarė testamentus, kuriais paliko savo turtą skirtingiems vaikams. Z. D. testamente įvardino, kad sodybą palieka V. D.. 1996-01-17 dienos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjimas įrodo, kad gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) kaime asmeninės nuosavybės teise priklauso Z. D.. Atstovė mano, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį.
Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) miesto 3-ojo notaro biuro notarė N. V. 2024-03-05 pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš prie ieškinio pridėto gimimo liudijimo matyti, kad ieškovo V. D. tėvai yra V. D. ir Z. D.. Sutuoktuvių liudijimas įrodo, kad Z. D., gimusi (duomenys neskelbtini), su V. D., gimusiu (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo matyti, kad ieškovo mama Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Paskutinė jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Z. D. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuris patvirtintas (duomenys neskelbtini) apyl. seniūnijoje, kuriuo sūnui V. D. paliko gyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuos (duomenys neskelbtini) nusipirko iš S. M..
Prie ieškinio pridėta (duomenys neskelbtini) sutartis, kuria S. M. pardavė, o Z. D. už 4 000 rublių nupirko medinį gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 65,65 kv.m. ir ūkinį pastatą, tvartą- daržinę, po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) miesto 3-ojo notaro biuro notarės N. V. 2023 m. spalio 5 dienos liudijimas įrodo, kad V. D. 1995m. birželio 29 dieną yra priėmęs (duomenys neskelbtini) mirusios Z. D. palikimą.
Mirties liudijime ir gyventojų registro tarnybos duomenyse, įrašyta, kad V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), (ieškovo tėvas) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. Jo vaikai V. E. ir V. D.. Paskutinė jo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pridėtas (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo savo turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir visą kitą turtą jis palieka dukrai V. E..
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Z. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei jo priklausiniai: tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai atlikti ir suformuota nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla 2023-10-16. Šioje kadastro duomenų byloje įrašyti taip pat yra užfiksuoti: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
1996-01-17 dienos (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjime nurodyta, kad pagal įrašus ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) Z. D. vardu įrašyti medinis gyvenamasis namas, kurio bendras plotas 65,65 kv. m. iš jo gyvenamas plotas 16,11 kv. m. ir ūkiniai pastatai: tvartas-daržinė po vienu stogu, pirtis ir garažas automašinai laikyti (duomenys neskelbtini). Šie pastatai asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso Z. D. pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo sutartį nupirkti iš S. M..
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokos metu iki CK įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjant bylą turi būti nustatyta ar turtas (duomenys neskelbtini) įgytas už ieškovo mamos Z. D. asmenines lėšas, ir ar tuo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis 15 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, jog turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, galiojant SŠK nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutarties 16 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; 2018 m. birželio 27 d. nutarties 21 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).
Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 1973 - 1974 metų jo mama Z. D. dirbo pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis buvo geras, o tėvas dirbo kolūkyje, jo darbo užmokestis buvo daugiau nei dvigubai mažesnis ir tėvai savo pinigus tvarkė atskirai. Taip pat iš ieškovo paaiškinimo matyti, kad mamai pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), tėvų santykiai pašlijo, mamai net nebeliko vietos gyventi bendruose namuose, todėl ji iš savo santaupų nusipirko netoliese bendrų namų, (duomenys neskelbtini) parduodamą S. M. namą. Liudytoja J. T. paliudijo žinanti, kad Z. D. dirbo (duomenys neskelbtini) ir tikrai turėjo susitaupiusi pinigų. Taip pat liudytoja nurodė, kad iš pradžių D. gyveno kaip bendra šeima, bet vaikams baigiant mokslus šeima iširo, D. sau nusipirko atskirą namelį. Ieškovas nurodė, kad jis su mama gyveno mamos nupirktame iš S. M. name, o tėvas V. D. su dukra V. E. gyveno kitame, anksčiau šeimos turėtame name. Tai patvirtino ir liudytoja J. T., todėl galima spręsti, kad perkamas namas buvo reikalingas būtent Z. D., kad ji galėtų gyventi atskirai nuo sutuoktinio. Teismas vertina, kad buvo aiškiai išreikšta jos valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1996-01-17 dienos pažymėjimo galima spręsti, kad net ūkinėse knygose buvo įrašyta, jog namas priklauso J. D. asmeninės nuosavybės teise. Teismas pripažįsta esant įrodyta, kad Z. D. gyvenamąjį namą su priklausiniais iš M. nupirko būtent savo poreikiams tenkinti, kaip asmeninę nuosavybę. Atsakovė, gavusi ieškinį, neišreiškė prieštaravimų dėl to, kad Z. D. nupirktas namas buvo šios asmeninė nuosavybė.
Tai, kad gyvenamąjį namą iš M. Z. D. nupirko kaip savo asmeninį turtą įrodo ir tai, kad ji tą namą tais pačiais, (duomenys neskelbtini) metais, testamentu nusprendė palikti savo sūnui V. D.. Taip pat, tai patvirtina aplinkybė, kad po Z. D. mirties jos sutuoktinis iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės jam pripažinimo į tą gyvenamąjį namą, nors dėl kito turto (buto (duomenys neskelbtini)) jis kreipėsi į notarę. V. D. niekada nereiškė pretenzijų dėl Z. D. vardu nupirkto namo nuosavybės ir to išviešinimo nekilnojamojo turto registre, todėl labiau tikėtina, kad V. D. nemanė, jog dėl šio namo yra pažeidžiami jo, kaip galimo bendraturčio interesai.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra įrodyta, jog Z. D. nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais iš M. kaip asmeninį turtą, gyvendama šiame name ji iš asmeninių pinigų pasistatė papildomus priklausinius, tai ūkinį pastatą, pirtį, viralinę, sandėlį, todėl ieškinio reikalavimai yra tenkintini.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovui 2024-01-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio nuostatomis, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės. Šioje byloje valstybės išlaidas sudaro: 51 Eur žyminis mokestis, 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 337,50 Eur išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovui (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktais, 99 straipsnis). Atsakovė V. E. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleista (nepateikta tokių įrodymų), todėl iš jos valstybei priteistinos visos anksčiau nurodytos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-274 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantis tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
Nustatyti faktą, kad Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) asmeninėmis lėšomis pastatė pastatus: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie VĮ Registrų centro Viešame registre neįregistruoti, juos valdė asmeninės nuosavybės teisėmis.
Priteisti iš V. E., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
- 51 Eur (penkiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660);
- 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662);
- 337,50 Eur (trijų šimtų trisdešimt septynių eurų 50ct.) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodu – 5630.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.