- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- TS-35-486/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. (V. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2016 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. balandžio 18 d. 1/3 paskirtos bausmės V. P. atliko 2017 m. balandžio 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018-04-09).
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam (toliau – Nutarimas) priėmė sprendimą netaikyti V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Viktoro (V.) P. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su Komisijos nutarimu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad priklauso žemos rizikos grupei - 40 balų. T. K. nutarime pasigendama objektyvių ir pagrindžiančių motyvų dėl ko lygtinis paleidimas buvo netaikytas. Akcentuoja, kad lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę, įrodyti savo naudingumą jai. Juk ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas. Akcentavo ir tai, kad keli Komisijos nariai pateikė savo atskiras nuomones ir siūlė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Anot skundo pareiškėjo, stebimas neargumentuotas ginčas, kuriame neigiama įstatymo leidėjo nuomonė, tačiau nepateikiama jokių argumentų. Prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi kriterijai, kurie vertinami sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, buvo pakeisti, ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienu iš svarbiausių vertintinų kriterijų tapo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju, teismui pateiktos bylos medžiagos duomenimis, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. N. V. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Dėl aukščiau išdėstyto, atmestini nuteistojo skundo argumentai, kad Komisija sprendimą priėmė neapsvarsčiusi visų lygtiniam paleidimui svarbių aspektų ar kad nutarime nenurodyta dėl kokių argumentų atsisakyta jį lygtinai paleisti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarime išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pilnai įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, atlieka būryje organizuojamus gerbūvio darbus, dalyvavo grupės susirinkimuose, tačiau pradėjęs mokytis suvirintojo profesijos, susirinkimų nelanko, lanko grupinės terapijos užsiėmimus, kuriuos veda pataisos įstaigos psichologas, turi gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais (ypač su sese), turi du mažamečius vaikus. Akcentuotina ir tai, kad V. P. praeityje yra teistas 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais jam 1 kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus nuteistasis buvo paleistas lygtinai, 1 kartą taikytas straipsnis, kai neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika. Laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose V. P. atliko 3 kartus. Asmuo savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai. Pirmą kartą buvo nusikalto 17 metų. Nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nėra bandęs. Neslepia, kad po traumuojančios patirties buvo pradėjęs piktnaudžiauti alkoholiu. Taip pat pripažįsta, kad ankstesnis jo nusikalstamas elgesys yra susijęs su alkoholio vartojimu, tačiau teigia, kad paskutiniu metu (iki šios laisvės atėmimo bausmės) alkoholį vartojęs retai ir saikingai. Supranta neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes ir yra motyvuotas juo nepiktnaudžiauti. Pataisos namuose lanko priklausomybės tematikos užsiėmimus, laisvėje planuoja imtis atitinkamų priemonių, užkertančių kelią alkoholinėms problemoms. V. P. geba užmegzti ir palaikyti pokalbį, išklausyti pašnekovą ir tam tikru laipsniu priimti jo nuomonę. Asmuo kartais pasielgia impulsyviai, tačiau supranta, kad kiekvienas jo veiksmas turi pasekmes jam pačiam ir kitiems. Nors nusikaltimuose ir gyvenime nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau paskutinio nusikaltimo metu panaudojo smurtą siekdamas, kad kitas žmogus paklustų. Asmuo geba atpažinti savo problemines sritis, tačiau spręsdamas problemas kai kada yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Be to, ateitį sieja su darbinės veiklos tęsimu bei rūpinimusi šeima. Teigia, kad po laisvės atėmimo bausmės turės galimybę grįžti į darbą. Rūpinasi dėl savo šeimos padėties bei vaikų gerovės. Geba išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms situacijoms. Nusikalstamą elgesį palaikančių ar diskriminacinių nuostatų nereiškia. Nori būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį bausmės atlikimo režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą. Vieną kartą baustas drausmine nuobauda - 2017 m. kovo 21 d. už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų kamerų tipo patalpose. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą. Nuteistasis skatintas vieną kartą – 2017 m. sausio 26 d. už gerą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skirta padėka. Bausmės atlikimo metu V. P. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje". Nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. dalyvavo priklausomų asmenų įžanginėje grupėje, nuo 2016 m. birželio mėn. lankė socialinės reabilitacijos programą - muzikos studiją. Laisvalaikiu sportuoja. Nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2017 m. vasario 27 d. dalyvavo ir baigė „Agresijos ir auto-agresijos valdymo" užsiėmimus. Periodiškai lanko psichologo konsultacijas, atlieka gerbūvio darbus. Nuteistasis yra vidurinio išsilavinimo, teigia turintis suvirintojo specialybę, įgytą D. Ž. ūkio profesinėje mokykloje, vėdinimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją, apdailininko, lauko fasado darbininko specialybes. Iki sulaikymo dirbo UAB „Šalčininkų statyba" (asmens tvirtinimu, laisvėje turintis apie 5 metų darbo stažą: dirbęs pagal verslo liudijimą, UAB „Darija" sandėlininku). Lukiškių TI-K dirbo ūkio darbus (asmens byloje yra patvirtinantys dokumentai). 2017-2018 mokslo metais mokosi suvirintojo elektra profesijos. Lygtinio paleidimo metu planuoja įsidarbinti statybose: pastatų griovimo arba vidaus apdailos srityje.
Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistojo V. P. elgesys pataisos įstaigoje iš tikrųjų buvo pakankamai nepriekaištingas, jis turi motyvaciją keisti gyvenimo stilių, laisvėje dirbti, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį buvo vieną kartą skatintas. Šios ir kitos skunde nurodytos teigiamos asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad nuteistasis stengiasi pakeisti savo elgesį teigiama linkme ir siekia pasiruošti nuo nustatytų socialinių taisyklių nenukrypstančiam gyvenimui laisvėje. Akcentuotina ir tai, kad Lygtinio paleidimo Komisijai pristatomas jau 4 kartą ir nusikalstamumo vertinimo rizika laikytina žema (40 balų). Palankiai vertintina ir tai, jog bausmės atlikimo metu V. P. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teigia norintis nenusikalsti ateityje, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės.
Vėlgi, teismas mano, kad išanalizavus nuteistojo asmens byloje esančius duomenis, šiuo metu negalima teigti, jog V. P. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šio asmens elgesys bausmės atlikimo metu rodo, kad savo elgesį nuteistasis kontroliavo nepakankamai, nes per bausmės atlikimo laikotarpį pažeidė reikalavimus, be to nedirba, neatidavinėja skolų, gauna finansinę paramą iš šeimos, glaudūs socialiniai ryšiai tik su seserimi bei mažamečiais vaikais. Svarbu ir tai, kad nuteistajam jau 2 kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepasimokė iš ankstesnio patyrimo ir vėl nusikalto. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje. Manytina, kad aplinkybės dėl pakartotinių teistumų rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų nedėjo. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi sprendžiant i šį klausimą teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad Viktoro (Viktor) Pisarskij lygtinis paleidimas iš pataisos namų šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl nutarimo nemotyvuotumo yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo komisijos nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
V. P. (V. P.) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimo, atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.