Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011 m. birželio 27 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį – 5 MGL dydžio bauda, kuri Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi pakeista 2 parų areštu, šią bausmę atlikęs; 2) 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 38 MGL dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo įsiteisėjimo dienos, šios bausmės neatlikęs – bauda nesumokėta, antrasis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. sausio 16 d., ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme tiksliau nenustatytu laiku, būdamas D. V. namuose, (duomenys neskelbtini), sąmoningai nutylėdamas, jog turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems klientams ir susitarimo dėl paslaugos įvykdyti negalės, su ja sudarė sutartį, melagingai žadėdamas pagaminti virtuvės baldus, už juos nurodydamas sumokėti 1140 Eur avansą, iš kurių 140 Eur D. V. sumokėjo grynaisiais, o 1000 Eur pervedė į nurodytą AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau baldų nepagamino, avanso negrąžino, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą D. V. priklausantį turtą – 1140 Eur.

Be to, kaltinamasis D. D. 2018 m. gegužės 7 d., apie 18.00 val., būdamas nukentėjusiosios R. M. namuose, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą, nedidelės vertės turtą, nutylėjęs, jog turi neįvykdytų įsipareigojimų kitiems klientams ir susitarimo dėl paslaugos įvykdyti negalės, su ja sudarė sutartį dėl televizoriaus staliuko pagaminimo, melagingai žadėdamas pagaminti staliuką, dėl ko R. M. jam sumokėjo 240 Eur avansą, tačiau staliuko nepagamino, pinigų negrąžino, tokiu būdu jis apgaule įgijo svetimą R. M. priklausantį turtą – 240 Eur.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis. Nukentėjusiųjų jis anksčiau nepažinojo. Internete talpindavo skelbimus, kad gamina baldus. Sekėsi gerai, turėjo daug darbo. Taip pat priėmė užsakymus ir iš nukentėjusiųjų. Kadangi iš jo įmonės išėjo darbuotojas, jis nespėjo vykdyti užsakymų. Neturėjo galimybės grąžinti nukentėjusiosioms jų sumokėtų avansų. Turi ir daugiau skolų, kurias stengiasi atlyginti. Šiuo metu verčiasi individualia veikla. Sutinka su civiliniais ieškiniais, pasižada juos atlyginti per 6 mėnesius. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. D. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.).

Nukentėjusioji D. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-01-16 „Facebook“ tinklapyje rado skelbimą apie pagal individualų užsakymą gaminamus baldus. Paskambino nurodytu telefono ir sutarė su atsiliepusiu vyriškiu, kad jis atvyks pas ją į namus susitarti dėl baldų užsakymo. 2018-01-16, apie 16.00 val., atvyko vyras su jaunu vaikinu. Vyras pateikė asmens tapatybės kortelę, išduotą D. D.. Ji pasakė savo pageidavimus dėl baldų, o D. D. pasakė jų kainą. Jis paprašė 2000 eurų. Kadangi ji tuo metu prie savęs turėjo tik 140 eurų, tai šią sumą jam ir padavė. Tada jis paprašė į jo sugyventinės V. J. sąskaitą pervesti 1000 eurų avansą. Paaiškino, kad jo turtas yra antstolių aprašytas ir jis savo sąskaitoje negali turėti pinigų. Baldų padarymo sąlygos ir pinigų suma ją tenkino, tačiau sutartį pasirašė tik D. D.. Kadangi jis jos neprašė pasirašyti, sutartį padėdamas ant stalo, ji taip ir liko nepasirašyta. D. D. įsipareigojo baldus padaryti ir pristatyti iki 2018-03-29, o ji pervesti likusią pinigų sumą, kai gaus padarytus baldus. 2018-01-17 į jo nurodytą sąskaitą pervedė 1000 eurų. 2018 m. sausio mėnesio viduryje ji jam paskambino telefonu ir paklausė jo, kada bus baigtas užsakymas. Jis atsakė, kad jau baigia. Po 2 savaičių ji jam dar kartą paskambino. Jis pasakė, kad ji paskambintų dar po dviejų savaičių. Dar po dviejų savaičių jis į jos skambutį neatsiliepė. Kadangi jis į jos skambučius neatsiliepė, todėl pagalvojo, kad ją apgavo. 2018-05-03 ji D. D. dar kartą paskambino, atsiliepęs telefonu, jis paaiškino, kad baldų nepadarė, kadangi be saiko vartojo alkoholį. Pinigus jis žadėjo grąžinti dalimis, tačiau nepasakė, iki kada (1 t., b. l. 57-58).

N. R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2018-05-07 socialiniame tinkle „facebook“ rado skelbimą apie gaminamus kietuosius baldus. Su skelbimo autoriumi susirašinėjo per „facebook“. Nusiuntė jam ją dominančio baldo pavyzdinę nuotrauką, skelbimo autorius atrašė, kad gali pagaminti tokį baldą. Tada jis paprašė, kad R. M. nurodytų savo telefono numerį, klausė, kur turėtų atvažiuoti priimti užsakymą. Bendraujant jis minėjo, kad yra ne Kauno mieste. Jie susitarė, kad 2018-05-07 nuo 18.00 val. D. D. atvyks į jos namus. Jis atvyko vienas, prisistatė esantis D. D.. R. M. jam pasakė, kad norėtų užsakyti televizoriui staliuką, kartu aptarė norimo gaminio dydį, jis atliko matavimus ir jie bendrai sutarė, kad jis tą staliuką pagamins už 540 eurų. Sutarė, kad galutinė staliuko pagaminimo data 2018-06-20. Jis paprašė avanso – 240 eurų. Ji minėtam vyrui padavė 240 eurų. Minėtas vyras pinigus pasiėmė, tačiau jokio tai patvirtinančio dokumento jai nedavė. R. M. jo paklausė, ar jis negali išrašyti pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento, tačiau jis pasakė, kad sunaudojo paskutinį kvitą, naujų kvitų neturi, nes priėmė labai daug užsakymų. Tuo metu ji juo patikėjo, tačiau dabar mano, kad tai buvo tik būdas sukurti patikimo meistro įvaizdį ir tokiu būdu išvilioti iš jos pinigų. Jis taip pat sakė, kad neturi ir užsakymo priėmimą patvirtinančių dokumentų šablonų. R. M. jam pasakė, kad norėtų turėti bent kokią garantiją, kad pinigus jis gavo ir užsakymą priėmė. Tada jis surašė dokumentą, pavadintą „Užsakymo patvirtinimas 2018-05-07“. Jis jį pildė dviem egzemplioriais, kurių vieną davė jai, o kitą pasiliko. Tame dokumente jis save identifikavo kaip D. D., nurodė asmens kodą, pasirašė, patvirtindamas, kad priėmė 240 eurų avansą. Jis iki 2018-06-20 jokio TV staliuko nepagamino, todėl ji aktyviai klausinėjo D. D., kada jis įvykdys užsakymą. Su juo bendravo internetu. D. D. su ja bendravo iki 2018-07-11, vėliau neatsiliepė ir telefonu. Paskaičiusi internete atsiliepimus apie šį asmenį, kurie visi buvo neigiami, suprato, kad buvo apgauta. Šiuo metu vertindama visą situaciją nuo pradžių, supranta, kad jis ją apgavo ir jau užsakymo pradžioje turėjo tokį tikslą, nes neturėjo užsakymo šablonų ir pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų, net nesirengė gaminti to staliuko. Dėl jo veiksmų ji patyrė 240 eurų turtinę žalą (1 t., b. l. 65-66, 68).

Liudytoja V. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji iki 2018-07-30 gyveno su D. D.. Jį iškraustė, nes jis nuolat vartojo alkoholį. D. D. turėjo dirbtuves, kuriuose pagal užsakymus gamino baldus. Baldų gamyba jis užsiiminėjo apie 10 metų. Apie tai, iš kokių asmenų ir kiek užsakymų jis priėmė, – ji nežino, niekada neklausė. Kai jis nevartodavo alkoholio – daug dirbdavo, turėjo daug užsakymų. Pradėjęs vartoti alkoholį išjungdavo telefoną ir neatsakydavo į klientų skambučius. Per visą laiką, kol gyveno su juo, jis visada įvykdydavo visus užsakymus dėl baldų gamybos. Tačiau nuo 2018 metų balandžio mėnesio jis pradėjo nuolat vartoti alkoholį, todėl nevykdė visų užsakymų. Alkoholį pirkdavo iš avansų gautų pinigų, skolindavosi. Nežino, ar jis informuodavo užsakovus apie tai, kad gali vėluoti įvykdyti užsakymus. Kelis kartus žmonės buvo atvykę jo ieškoti dėl to, kad negavo baldų. Teisme buvo iškeltos civilinės bylos. Mano, kad tyčia žmonių jis apgauti nenorėjo. Kiek ji žino, jis visą laiką dirbo vienas, tik 2018 metų pavasarį kurį laiką jam padėjo vienas vyriškis, kuris vėliau išvyko į užsienį. Kol gyveno kartu, D. D. buvo davusi savo banko kortelę, į kurią užsakovai kartais pervesdavo avansus, nes jo sąskaita buvo areštuota (1 t., b. l. 83-84).

D. V. pareiškime nurodyta, jog 2018-01-16, apie 16.00 val., į jos namus atvyko D. D., kuris užsiima baldų gamyba. Jis išmatavo ir suprojektavo virtuvės komplektą. Sutarė, kad užsakymą įvykdys iki 2018-03-29. Ji davė 140 eurų avansą už virtuvės komplekto pagaminimą. Kadangi su savimi neturėjo daugiau pinigų, D. D. pasakė, kad ji galės 1000 eurų pervesti į jo sugyventinės V. J. sąskaitą, ką ji 2018-01-17 ir padarė. Praėjus sutartam terminui, skambino D. D. pasiteirauti dėl jos virtuvės komplekto gamybos, tačiau su juo susisiekti nepavyko, pastarasis neatsakė į jos rašomas žinutes, su ja nebendravo. Į policiją kreipiasi dėl informacijos, prašo padėti surasti D. D. ir įpareigoti jį grąžinti už virtuvės komplekto gamybą sumokėtą 1140 eurų avansą (1 t., b. l. 2).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. V. pateikė mokėjimo nurodymo kopiją, iš kurios matyti, jog 2018-01-17 ji į V. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 eurų bei užsakymo kvitą, iš kurio matyti, jog virtuvės komplekto pagaminimo terminas yra 2018-03-29 (1 t., b. l. 6-8).

R. M. pranešime nurodyta, kad 2018-05-07 paslaugos tiekėjas D. D. priėmė TV staliuko pagaminimo užsakymą ir paėmė iš jos 240 Eur avansą. Jis įsipareigojo užsakymą įvykdyti iki 2018-06-20. 2018-06-22 paslaugos tiekėjas pažadėjo užsakymą įvykdyti per kitas dvi savaites. Praėjus daugiau nei dviem savaitėms ir negavus jokių žinių, 2018-07-08 ji užklausė dėl užsakymo būklės. Paslaugos tiekėjas pažadėjo susisiekti kitą dieną. Daugiau iš jo negavo jokių žinių. Nei į užklausimus internetu, nei į pateiktą pretenziją, nei į telefono skambučius nebuvo atsakyta. 2018-07-30 pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri vėliau tyrimą nutraukė, kadangi ji negalėjo pateikti duomenų apie D. D. adresą bei papildomų duomenų, įrodančių pinigų sumokėjimą (1 t., b. l. 35).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokole nurodyta, kad iš R. M. pateiktų atpažinti keturių vyrų fotonuotraukų ji atpažįsta fotonuotraukoje Nr. 3 užfiksuotą D. D. – tai yra tas asmuo, apie kurį ji davė parodymus (1 t., b. l. 77,79-81).

R. M. pateikti dokumentai: 2018-07-11 Pretenzija, išrašyta D. D. dėl neįvykdytos baldo pagaminimo sutarties (1 t., b. l. 36), „facebook“ išrašas, iš kurio matyti D. D. skelbimai apie gaminamus baldus pagal individualius užsakymus (1 t., b. l. 37-38), 2018-05-07 užsakymo patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad D. D. įsipareigoja iki 2018-06-20 įvykdyti iš užsakovo R. M. gautą užsakymą – televizoriaus staliuką, užsakovas sumoka 240 Eur avansą (1 t., b. l. 40), R. M. pateikti dokumentai – jos ir D. D. susirašinėjimas „Messenger“ programėle (1 t., b. l. 41-46), 2018-12-07 gautas V. J. AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog į minėtą banko sąskaitą 2018-01-17 D. V. pervedė 1000 Eur, pinigai tą pačią dieną buvo išgryninti Panevėžyje, taip pat į sąskaitą buvo pervedami kitų asmenų pinigai už baldų gamybą, gauti pinigai išgryninami bankomatuose (1 t., b. l. 103-105).

Iš 2018-11-14 Lietuvos antstolių rūmų pranešimo matyti, jog D. D. atžvilgiu pradėta dvidešimt vykdomųjų bylų, bendra išieškojimų suma 9 881 Eur (2 t., b. l. 24-28).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule įgijus 1140 Eur vertės ir 240 Eur vertės turtą, pareikšti D. D., pasitvirtino.

BK 182 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė reiškiasi pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. BK 182 straipsnio 1 dalyje atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino.

Tai, jog kaltinamasis D. D., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, apgaule įgijo atitinkamai 1140 Eur vertės ir 240 Eur vertės svetimą turtą, patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, kad jis sutinka su visomis kaltinamajame akte nurodytomis nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, bet ir nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jų pateikti duomenys bei kiti byloje pateikti įrodymai. Taigi, byloje surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę D. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Vertinant D. D. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, baustas administracine tvarka. Siekiant sulaikyti D. D. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bendrintina su 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL dydžio bauda.

Nukentėjusioji D. V. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1140 Eur turtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusioji R. M. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 240 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis su pareikštais civiliniais ieškiniai sutiko, pažadėjo atlyginti padarytą žalą, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstai, įrodyti, todėl tenkintini.

Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Kadangi kaltinamasis D. D. savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas D. D. turtui – automobiliui „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur;

- pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur.

Paskirtą bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, jog paskirta bausmė – laisvės apribojimas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bei trečdaliu sumažintą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL dydžio bauda, jas visiškai sudedat, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur, ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. D. turtui – automobiliui „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobiliui „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Iš kaltinamojo D. D. priteisti nukentėjusiajai D. V. – 1140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų), nukentėjusiajai R. M. – 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.