- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- I3-3096-644/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00126-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams – atvirajai kolonijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Panaikinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau ir - Pravieniškių PN-AK) 2022 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 14-340 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“; 2) Įpareigoti Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti bei išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartinę piniginę išmoką, pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą; 3) Priteisti iš atsakovo Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas už atleidimo iš tarnybos dieną neišmokėtą vienkartinę išmoką pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad iki 2021 m. gruodžio 14 d. vykdė tarnybą Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriuje jaunesniojo specialisto pareigose, buvo statutinis valstybės tarnautojas. Nuo 2021 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos į pensiją. Pareiškėjas, vadovaudamasis 2020 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. PV3-430 (toliau – Šakos kolektyvinė sutartis, Sutartis) 42 punktu, 2021 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakovui prašymą skirti vienkartinę išmoką paliekant tarnybą, tačiau šis pareiškėjo prašymas ginčijamu sprendimu nebuvo patenkintas. Pažymėjo, kad atsakovo sprendimas neskirti jam vienkartinės išmokos yra nepagrįstas, nes teisė gauti piniginę išmoką, paliekant tarnybą, yra įtvirtinta Šakos kolektyvinės sutarties 42 punkte, kuriame numatyta, jog valstybės tarnautojams, įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noriu atsistatydinantiems iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidžiant juos iš valstybės tarnautojo pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos, iš sutaupytų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio lėšų mokama nuo vieno iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartinė piniginė išmoka. Šiuo atveju atsakovas atsisako vykdyti Šakos kolektyvinės sutarties 42 punkto nuostatą, pateikdamas subjektyvius argumentus ir peržengdamas teisės normoje nustatytas sprendimo diskrecijos ribas. Atleidžiant pareiškėją iš tarnybos nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo prašymą ir į Šakos kolektyvinės sutarties nuostatas.
Pažymėjo, kad atsakovas sau palankiai aiškina ir interpretuoja Šakos kolektyvinės sutarties 42 punkto formuluotę, teigdamas, jog šioje normoje yra įtvirtinta įstaigos galimybė, o ne pareiga mokėti vienkartinę piniginę išmoką. Tačiau Sutarties 42 punkte yra suformuluota imperatyvi taisyklė mokėti piniginę išmoką, o ne galimybė tai daryti, ir sutaupytos darbo užmokesčio lėšos šiuo atveju yra nurodomos ne kaip sąlyga tokiam mokėjimui, o kaip šaltinis, iš kurio turėtų būti mokama išmoka. Ginčijame sprendime nurodoma faktinė aplinkybė, jog įstaiga neturi sutaupytų darbo užmokesčio lėšų, kelia abejonių. Pareiškėjui, kaip darbuotojui, tokio pobūdžio argumentas yra visiškai nesuprantamas ir nepateisinamas, nes pareiškėjas šio argumento tikrumo niekaip negalėtų patikrinti. Ne pareiškėjo kompetencijoje yra pareiga racionaliai paskirstyti darbo užmokesčio lėšas, kad būtų užtikrintos visos darbuotojų garantijos. Palikdamas tarnybą dėl išėjimo valstybinę pensiją 2021 m. gruodį, pareiškėjas negalėjo būti paliktas blogesnėje padėtyje, lyginant su tais pareigūnais, kurie iš vidaus tarnybos išėjo anksčiau nei pareiškėjas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiek, kiek vidaus tarnybos pareigūnų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nereglamentuoti šiame Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, pareigūnams yra taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai. Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalis nurodo, jog darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Susidarius situacijai, kai pareiškėjui nebuvo išmokėta vienkartinė piniginė išmoka pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą, pareiškėjui taip pat turėtų būti išmokėtos Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytos netesybos.
Atsiliepimas
Atsakovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepime (b. l. 40-41) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo paliekant tarnybą buvo svarstytas 2021 m. gruodžio 28 d. įstaigos ūkinės finansinės veiklos tarybos posėdžio metu. Posėdžio metu buvo pasisakyta, kad išmokos skiriamos iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų ir preliminariais paskaičiavimais įstaigoje yra planuojamas kreditorinis įsiskolinimas. Pažymėjo, kad nuo lapkričio mėn. jau buvo prašoma papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, nes lėšų trūko daliai lapkričio ir visam gruodžio mėnesio darbo užmokesčiui. Atsižvelgiant į tai, buvo nutarta siūlyti įstaigos direktoriui nemokėti vienkartinės išmokos pareiškėjui. Be to, Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 14-13552 „Dėl papildomų asignavimų poreikio“ kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl papildomų asignavimų darbo užmokesčiui skyrimui, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas.
Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant Šakos kolektyvinės sutarties turinį matyti, kad pagal Sutarties 104 punktą, šalys įsipareigoja užtikrinti, jog sutartis būtų vykdoma atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemai skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir nepareikalautų papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties 42 punkte numatyta išmoka gali būti mokama tik turint sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Jeigu būtų laikoma, kad atsakovas privalo išmokėti Sutarties 42 numatytą išmoką, nors sutaupytų darbo užmokesčio lėšų atitinkamais metais nebuvo, atsakovui šio punkto įgyvendinimas taptu neįmanomas, be to, būtų pažeidžiamas Sutarties 104 punktas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Sutarties 42 punktas numato atsakovui teisę, bet ne pareigą mokėti valstybės tarnautojams nuo vieno iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartines pinigines išmokas turint sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Kadangi 2021 metais sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebuvo, pareiškėjo skundo argumentai turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. 14-340 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl vienkartinės išmokos skyrimo paliekant tarnybą, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl atsakovo įpareigojimo išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartinę piniginę išmoką pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą, pagrįstumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. P-745 „Dėl R. M. atleidimo iš tarnybos“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 74 straipsnio 2 dalimi, 78 straipsniu, 55 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į pareiškėjo R. M. 2021 m. gruodžio 10 d. prašymą Nr. 8-4503 „Dėl R. M. atleidimo iš pareigų“, R. M. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. buvo atleistas iš Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigų (b. l. 7).
Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 10 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą dėl vienkartinės išmokos paliekant tarnybą skyrimo, kuriame prašė pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą skirti jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymas dėl vienkartinės piniginės išmokos skyrimo buvo svarstytas 2021 m. gruodžio 28 d. įstaigos ūkinės finansinės veiklos tarybos posėdyje, kuriame buvo pasisakyta, jog preliminariais skaičiavimais įstaigoje yra planuojamas kreditorinis įsiskolinimas; nuo lapkričio mėn. jau buvo prašoma papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, nes trūko lėšų daliai lapkričio ir visam gruodžio mėnesio darbo užmokesčiui. Posėdžio metu nutarta siūlyti įstaigos direktoriui nemokėti pareiškėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės išmokos (b. l. 42, 45).
Pravieniškių PN-AK ginčijamu 2022 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 14-340 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“, netenkino pareiškėjo 2021 m. gruodžio 10 d. prašymo dėl vienkartinės išmokos skyrimo paliekant tarnybą. Sprendimą atsakovas motyvavo tuo, kad Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktas numato galimybę mokėti valstybės tarnautojams vienkartines pinigines išmokas iš sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Kadangi sutaupytų darbo užmokesčio lėšų įstaiga neturi, todėl įstaigos finansinė būklė neleidžia skirti vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą (b. l. 9, 11).
Nesutikimą su ginčijamu sprendimu pareiškėjas iš esmės motyvuoja tuo, kad pagal galiojantį reglamentavimą atsakovas turėjo pareigą skirti pareiškėjui vienkartinę piniginę išmoką, nes pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą sutaupytos darbo užmokesčio lėšos nurodomos ne kaip sąlyga tokiam mokėjimui, bet kaip lėšų šaltinis. Pažymėjo, kad palikdamas tarnybą 2021 m. gale, pareiškėjas negalėjo būti paliktas blogesnėje padėtyje, lyginant su tais pareigūnais, kurie iš vidaus tarnybos išėjo anksčiau nei pareiškėjas.
Vidaus tarnybos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų socialines garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas. Pagal Statuto 7 straipsnio 2 dalį pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuoti šiame statute. Kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos.
Statuto 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems pareigūnams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Pareigūnams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžiose įstaigose galioja Šakos kolektyvinė sutartis, kuri nustato papildomas garantijas bausmių vykdymo sistemoje dirbantiems darbuotojams (pagal 1.3. papunktį, darbuotojas - Kalėjimų departamento ir jam pavaldžios įstaigos statutinis pareigūnas, kitas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį) (b. l. 26-36). Jų įgyvendinimą privalo užtikrinti Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, kaip darbdaviai.
Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktas numato, kad valstybės tarnautojams, įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinantiems iš valstybės tarnautojo pareigų arba atleidžiant juos iš valstybės tarnautojo pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos, iš sutaupytų Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio lėšų mokama nuo vieno iki dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartinė piniginė išmoka. Pažymėtina, kad Šakos kolektyvinės sutarties 42 punkto taikymui yra būtina sąlyga - atleidimo iš tarnybos atitinkamas teisinis pagrindas. Minėtoje nuostatoje įtvirtinta garantija yra numatyta valstybės tarnautojams, įgijusiems teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją arba pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir savo noru atsistatydinantiems iš valstybės tarnautojo pareigų, arba atleidžiant juos iš valstybės tarnautojo pareigų dėl amžiaus ar tarnybos pratęsimo termino pabaigos. Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktas yra taikomas atleidžiant pareigūną pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 2 punktą, t. y., kai jam sukanka šio statuto 73 straipsnyje nustatytas amžius arba baigiasi pratęstos jo tarnybos laikas, arba straipsnio 1 dalies 13 punktą, t. y. jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 13 punktą, t. y. jo paties prašymu dėl išėjimo į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl šiuo atveju jis tenkino Šakos kolektyvinės sutarties 42 punkto taikymui būtinąją sąlygą dėl atleidimo iš tarnybos teisinio pagrindo.
Pagal Šakos kolektyvinės sutarties 104 punktą, šalys įsipareigoja užtikrinti, kad Sutartis būtų vykdoma atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemai skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir nepareikalautų papildomų lėšų iš 2020 metų valstybės ar savivaldybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sutarties 42 punkte numatyta išmoka gali būti mokama tik įstaigai turint sutaupytų darbo užmokesčio lėšų. Jeigu būtų laikoma, kad atsakovas visais atvejais privalo išmokėti Sutarties 42 numatytą išmoką, nors sutaupytų darbo užmokesčio lėšų atitinkamais metais nebuvo, atsakovui šio punkto įgyvendinimas taptu neįmanomas, be to būtų pažeidžiamas Sutarties 104 punktas, kuris numato, kad Sutartis turi būti vykdoma atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemai skiriamas valstybės biudžeto lėšas ir nepareikalautų papildomų lėšų. Darytina išvada, kad Sutarties 42 punktas numato atsakovui teisę, bet ne pareigą mokėti valstybės tarnautojams vienkartines pinigines išmokas turint sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad vienkartinė piniginė išmoka pareiškėjui nebuvo išmokėta todėl, kad 2021 m. gruodžio mėn., t. y. kai buvo pateiktas prašymas dėl vienkartinės piniginės išmokos išmokėjimo ir pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos, Pravieniškių PN-AK sutaupytų darbo užmokesčio lėšų neturėjo. Kaip buvo minėta, Pravieniškių PN-AK ūkinės finansinės veiklos taryba 2021 m. gruodžio 28 d. posėdyje pažymėjo, kad preliminariais skaičiavimais įstaigoje yra planuojamas kreditorinis įsiskolinimas; nuo lapkričio mėn. jau buvo prašoma papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, nes trūko lėšų daliai lapkričio ir visam gruodžio mėnesio darbo užmokesčiui. Pravieniškių PN-AK 2021 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 14-13552 „Dėl papildomų asignavimų poreikio“ kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl papildomų asignavimų darbo užmokesčiui skyrimo, tačiau, atsakovo teigimu, papildomi asignavimai nebuvo skirti (b. l. 74). Akivaizdu, kad 2021 metais Pravieniškių PN-AK nebuvo sutaupyta darbo užmokesčio lėšų, todėl įstaigos finansinė būklė neleido skirti pareiškėjui vienkartinės piniginės išmokos vadovaujantis Sutarties 42 punktu.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo paliktas blogesnėje padėtyje, lyginant su tais pareigūnais, kurie iš vidaus tarnybos išėjo anksčiau nei pareiškėjas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių aplinkybių nenurodė ir savo argumentų nedetalizavo, t. y. kokiems pareigūnams, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo skirtos vienkartinės piniginės išmokos vadovaujantis Sutarties 42 punktu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2022 m. sausio 7 d. sprendimas Nr. 14-340 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo prašymas skirti jam vienkartinę piniginę išmoką pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą paliekant tarnybines pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atitinkamai netenkintini ir išvestiniai skundo reikalavimai, kuriais prašoma įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio vienkartinę piniginę išmoką, pagal Šakos kolektyvinės sutarties 42 punktą ir priteisti Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.