- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-26
- Bylos Nr.
- 2-12064-752/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Pareiškėjas
- B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., R. V., G. V.
- Advokatai
- Povilas Dubininas
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kondrotaitei, dalyvaujant pareiškėjui B. V., jo atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui, suinteresuotiems asmenims V. V., R. V., G. V., žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., R. V., G. V. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2014 m. gegužės 2 d. pareiškėjas B. V. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės D. V. mirties 2007-11-23, priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, t.y. 1/2 dalį: 1) Buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) Garažo (registro numeris (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) Žemės sklypo (sodo) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), esančių 170/903 dalies žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalies kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas nurodė pareiškime bei paaiškino teisme, kad 1953 m. balandžio 18 d. sudarė santuoką D. V.. Santuokos metu susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė G. V., (duomenys neskelbtini) R. V., (duomenys neskelbtini) V. V., kurie šioje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. 2007-11-23 D. V. mirė. Gyvendamas santuokoje su D. V., bendrosios jungtines nuosavybės teise pareiškėjas įgijo šiuos nekilnojamojo turto objektus: 1992 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas butas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 1991 m. birželio 10 d. buvo įsigytas garažas (registro numeris (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini);1995 m. rugpjūčio 22 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigytas 0.0600 ha dydžio žemės sklypas (sodas) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2004 m. gruodžio 7 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigyta 170/903 dalis žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1997 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo įsigyta (esančių (duomenys neskelbtini)) - 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), -1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); -1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); - 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalis kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėjas nurodė, kad kartu su žmona D. V. gyvendami santuokoje naudojosi ir valdė aukščiau nurodytus nekilnojamojo turto objektus, abu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas dar 1969 metais savo gyvenamąją vietą deklaravo nurodytu adresu). Po žmonos mirties pareiškėjas toliau liko gyventi tame pačiame bute. Suvokdamas, kad ne tik butas, tačiau ir kiti nuosavybės teise iki žmonos mirties įgyti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai buvo jų su žmona bendri, po jos mirties juos perėmė į savo valdymą, t.y. santuokoje įgytais kilnojamaisiais daiktais (įskaitant, tačiau neapsiribojant namų ūkio apyvokos, buities, technikos prietaisais ir kt.), bei nekilnojamuoju turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo – mokėjo einamuosius (kasmėnesinius) mokesčius ir rinkliavas už komunalines ir kitas suteiktas paslaugas į atitinkamus objektus; mokėjo atitinkamo nekilnojamojo turto objektų (žemės sklypo-sodo, garažo) ilgalaikio išlaikymo rinkliavas, mokesčius. Po pareiškėjo žmonos mirties, nei pareiškėjui, nei jo vaikams, nekilo klausimų dėl po mirties likusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų pasidalinimo ar priklausomybės klausimų, t.y. visi asmenys tiesiogiai suprato ir suvokė, kad pareiškėjas savo dispozicijon priima likusius daiktus, jais toliau rūpinsis ir juos valdys, kaip savo. Pareiškėjas pažymėjo, jog D. V. savo valios dėl po jos mirties palikimo padalinimo (priskyrimo) konkrečiam asmeniui ir (ar) asmenims taip pat nebuvo išreiškusi testamentu, o šias aplinkybes patvirtina ir oficialūs, kartu su pareiškimu teismui pateikiami duomenys. Nors po D. V. mirties likę daiktai perėjo tiesioginiam pareiškėjo valdymui, tačiau nei vienas iš asmenų, t.y. nei pareiškėjas, nei jo vaikai nesikreipė į mirusiosios gyvenamosios vietos notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl paveldėjimo byla per nurodytą laikotarpį liko neužvesta.
Pareiškėjas pažymėjo, kad jis savo aktyviais, kryptingais valiniais veiksmais, iškart po jo žmonos D. V. mirties išreiškė sutikimą ir siekį įgyti visas teises ir pareigas į palikimą, t.y. pradėjo (ir tęsė) visų palikimo sudėtį sudarančių tiek kilnojamųjų tiek nekilnojamųjų daiktų valdymą, naudojimą. T.y. aiškiai išreikšta valia faktiniam valdymui priėmė naudotis ne tik nekilnojamojo turto objektus, tačiau ir į jų sudėtį įeinančiais kilnojamuosius (namų apyvokos, buities, asmeninius ir kt.) daiktus. Jis ne tik mokėjo mokesčius už į šiuos objektus pateikiamas komunalines paslaugas, tačiau juos nuosekliai, periodiškai prižiūrėjo ir jais rūpinosi (atitinkamai tvarkė objektų vidų ir išorę, bei juos finansiškai ir buitiškai išlaikė). Pareiškėjo faktinį valdymą pripažino ir kiti galimi įpėdiniai - sūnūs, nes sutikdami su tuo, jog būtent jų tėvas savo teisėtam faktiniam valdymui perimtų visą velionės palikimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų (nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo) (b.l. 3-7).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. V., R. V., G. V. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jų tėvas pareiškėjas B. V., su jų mama D. V., 1953 m. balandžio 18 d. sudarė santuoką ir kartu gyveno bei bendrai valdė ir naudojo visą turimą tiek kilnojamą tiek nekilnojamą turtą. Mirus D. V., pareiškėjas savo aktyviais veiksmais bei laisva valia pilnai perėmė valdyti visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise santuokoje įgytą nekilnojamą turtą, su visais jame esančiais ir jam priklausančiais kilnojamais daiktais, t. y. visa buitine, elektronine technika ir kitais namų apyvokos daiktais. Pareiškėjas, perėmęs faktiškai valdyti palikimą, savomis pastangomis bei lėšomis mokėjo komunalinius bei kitus turto išlaikymo mokesčius už visą paliktą turtą. Pareiškėjas savarankiškai nuolat prižiūrėjo valdyti perimtą turtą, juo rūpinosi ir tvarkė tiek turto išorę, tiek jo vidų, pats atliko visus namų ruošos darbus, susijusius su nuolatine būsto bei kitų paliktų objektų priežiūra. Pareiškėjas be kitų pagalbos, savarankiškai bei savomis lėšomis ir pastangomis pilnai išlaikė visą perimtą valdyti turtą. Kadangi D. V. neišreiškė savo valios kam po jos mirties atiteks paliktas turtas, suinteresuoti asmenys sutiko ir jai neprieštaravo, kad likusį turtą toliau valdys pareiškėjas, taip jį priimdamas savo dispozicijon., t.y. laisva valia ir niekieno neverčiami leido pareiškėjui perimti valdyti ir naudoti visą santuokoje su D. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą. Jie nematė pagrindo imtis aktyvių veiksmų ir kreiptis į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo (b.l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (LR CPK 444 str. 1 d. ir 2 d. 8 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad B. V. ir D. V. (G.) santuoką sudarė 1953-04-18 (b.l. 11), santuokoje susilaukė trijų vaikų (suinteresuoti asmenys byloje) G. V., R. V., V. V. (b.l.12-14). D. V. mirė 2007 m. lapkričio mėn. 23 d. (b.l. 29). 2007-11-23 D. V. mirė (b.l. 29). Po jos mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 39). Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruota palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 41).
Pagal tuo metu galiojusią CK 5.50 str. 2 d. str. redakciją, įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turėjo (ir turi) būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3d.).
Iš pareiškėjo pareiškimo, paaiškinimų teisme, taip pat iš byloje pateikto Kauno m. 7-ojo notarų biuro pranešimo nustatyta, kad po sutuoktinės D. V. mirties 2007 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l. 39), taip pat nepateikė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui dėl turto apyrašo sudarymo. Pareiškėjo ir jo atstovo paaiškinimais, palikimą po D. V. mirties jis priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
LR CK 5.51 str. 1 d. reglamentuoja, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti yra įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinio interesą įgyti visas teises į palikimą. Apie šių veiksmų atlikimą sprendžiama iš atliktų veiksmų ir jų pobūdžio - tai turi būti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tais atvejais, kada palikimą sudaro nekilnojamieji daiktai, faktiškas valdymas reiškia apsigyvenimą tuose objektuose arba tolesnį įpėdinio gyvenimą, jeigu iki palikėjo mirties įpėdinis tame turte gyveno; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su nekilnojamojo turto priežiūra, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).
Nekilnojamojo turto registre B. V. vardu nuosavybės teise įregistruota: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 170-903 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalis pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalis kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas įgytas santuokoje su D. V., todėl laikytinas jų bendrąja jungtine nuosavybe.
Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.116 str. 1 d.). Todėl nurodytos nuostatos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis, t.y. tuo atveju, kai mirus vienam iš sutuoktinių lieka turto, turinčio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą.
Pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, kad mirus sutuoktinei, pareiškėjas mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu patvirtino suinteresuoti asmenys. Mokesčių mokėjimo faktą taip pat patvirtina ir pateikti mokėjimų kvitai, todėl teismas neturi pagrindo šiomis aplinkybėmis netikėti (b.l.30-38).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad esminės turinčios reikšmės bylai aplinkybės įrodytos, aplinkybių, leidžiančių manyti priešingai nenustatyta. Pareiškėjo atlikti veiksmai patvirtina, kad jis priėmė palikimą po sutuoktinės D. V. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. (CK 5.51 str. 1 d.).
Pareiškimu prašomas nustatyti juridinis faktas - jog B. V. po sutuoktinės D. V. mirties priėmė visą palikimą (jai priklausantį turtą), jį faktiškai pradėdamas valdyti - turi juridinę reikšmę, nes pareiškėjui sukuria turtines ir asmenines neturtines teises ir ar pareigas, susijusias su faktiškai pradedant valdyti priimtu palikimu. Pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, todėl kitokia, nei teismo tvarka jis negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo bei įgyvendinant nuosavybės teisę - nuosavybės teisės liudijimo. Todėl pareiškėjui nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str., LR CK 5.66 str.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą LR Teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2007-11-23, priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, t.y. 1/2 dalį: 1) Buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) Garažo (registro numeris (duomenys neskelbtini), patalpa Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 3) Žemės sklypo (sodo) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini), esančio 170/903 dalies žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/4 dalies pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)); 1/5 dalies kitų statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas pareiškėjui paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.