Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su administracine byla pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimo Nr. T1-13-279, 1 dalies 1.1. punktą, kuriuo patvirtintas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinis dydis, o būtent – už naudojimąsi bendru konteineriu arba keliais konteineriais - 133 litai per metus už kiekvieną butą.

Pareiškėjo skundą atsisakoma priimti.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnį administraciniai aktai yra dviejų rūšių: individualūs ir norminiai. Individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2007-12-20 sprendimas Nr. T1-13-279 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bazinių dydžių patvirtinimo“ nėra skirtas konkrečiam asmeniui. Aktas, kuriame įtvirtintos elgesio taisyklės, kurios skirtos individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį yra norminis. Aukščiau paminėtas savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu (įstatymo redakcija galiojusi ginčijamo administracinio akto priėmimo metu), savivaldybės administravimo subjektui vykdant priskirtąsias funkcijas; jame įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį bei numatyti taikyti daug kartų; aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, todėl yra savivaldybės administravimo subjekto priimtas norminio pobūdžio teisės aktas (žr.: 2003-05-22 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS8-199/2003; Nr. A5-749/2003; Nr. AS-438-521/2008). ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis numato, kad su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai. Minėti subjektai taip pat turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu ištirti konkrečios visuomeninės organizacijos, bendrijos, politinės partijos, politinės organizacijos ar asociacijos priimto bendro pobūdžio akto teisėtumą. Šio straipsnio 2 dalis taipogi numato, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai. Nustačius aukščiau nutartyje paminėtas aplinkybes, pripažįstama, kad pareiškėjas nepatenka į ABTĮ 110 str. 1 ir 2 d. numatytų subjektų ratą, galinčių kreiptis į teismą dėl prašymo ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, nes kaip jau minėta, norminių aktų teisėtumui ištirti yra taikomi ABTĮ XVI skirsnyje numatyti ypatumai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, nes pareiškėjas yra netinkamas subjektas pateikti prašymui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 110 straipsnio 1 bei 2 dalis). Pareiškėjo skundas nėra susijęs ir su prašymu ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia bylą, kaip tai numato ABTĮ 111 straipsnio nuostatos, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS8-199/2003; Nr. AS-244/2003; Nr. AS-438-521/2008).

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis, ar jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą) ar pareiškimą arba jie grąžinami pareiškėjui. Šiuo atveju skundą atsisakoma priimti, todėl sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 110 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės tarybai dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, atsisakyti priimti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti M. J. AB bankas HANSABANKAS 2008-10-10 Anikės KAC įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą žyminį mokestį.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareikėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.